„Mirtis bus sunaikinta“
„Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis“ (1 KORINTIEČIAMS 15:26).
1, 2. a) Kokia yra viltis mirusiesiems, pasak apaštalo Pauliaus? b) Koks yra Pauliaus klausimas dėl prikėlimo?
„TIKIU... kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą.“ Taip sakoma Apaštalų tikėjimo išpažinime. Katalikai kaip ir protestantai pareigingai jį kalba nesuprasdami, kad jų įsitikinimai yra labiau panašūs į graikų filosofiją negu į ką nors, kuo tikėjo apaštalai. Tačiau apaštalas Paulius atmetė graikų filosofiją ir netikėjo nemirtinga siela. Bet jis tvirtai tikėjo būsimu gyvenimu ir buvo įkvėptas parašyti: „Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis“ (1 Korintiečiams 15:26). Tad ką tai reiškia mirštančiai žmonijai?
2 Norėdami atsakyti, vėl pasitelkime 1 Korintiečiams, 15 skyriuje užrašytus Pauliaus teiginius apie prikėlimą. Prisimeni, kad pirmosiose eilutėse Paulius nurodė prikėlimą kaip pagrindinę krikščionių mokymo dalį. Dabar jis pereina prie konkretaus klausimo: „Gal kas paklaus: ‛Kaip bus prikelti mirusieji? Su kokiu kūnu jie pasirodys?’“ (1 Korintiečiams 15:35)
Koks kūnas?
3. Kodėl kai kurie atmetė prikėlimą?
3 Iškeldamas šį klausimą, Paulius galbūt norėjo neutralizuoti Platono filosofijos įtaką. Platonas mokė, jog žmogus turi nemirtingą sielą, išliekančią po kūno mirties. Tiems, kuriems buvo įdiegta tokia idėja, krikščionių mokymas apie prikėlimą, be abejo, atrodė nereikalingas. Jei siela pergyvena mirtį, kokia prikėlimo prasmė? Be to, mintis apie prikėlimą, matyt, atrodė nelogiška. Jei kūnas jau suiro į dulkes, kaip gali būti prikėlimas? Biblijos komentatorius Heinrichas Majeris sako, kad kai kurių korintiečių prieštaravimai galbūt buvo paremti „filosofija, jog neįmanoma prikelti kūno“.
4, 5. a) Kodėl netikinčiųjų prieštaravimai nelogiški? b) Paaiškink Pauliaus palyginimą apie „pliką grūdą“. c) Kokį kūną Dievas duoda prikeliamiems pateptiesiems?
4 Paulius parodo jų samprotavimų neišmaningumą: „Neišmanėli! Ką tu pasėji, neatgimsta, jei prieš tai nenumiršta. Kad ir ką sėji, tu sėji ne būsimąjį kūną, bet pliką grūdą, sakysime, kviečių ar kitokių javų. Tuo tarpu Dievas duoda jam kūną, kokio panorėjęs, ir kiekvienai sėklai savišką kūną“ (1 Korintiečiams 15:36-38). Dievas neprikels su tuo kūnu, kurį žmogus turėjo žemėje. Greičiau tai turėtų būti pakeitimas.
5 Paulius palygina prikėlimą su sėklos dygimu. Kviečio sėklytė visai nepanaši į augalą, kuris iš jos išaugs. Leidinyje The World Book Encyclopedia rašoma: „Kai sėkla pradeda dygti, absorbuoja daug vandens. Vanduo skatina daugybę cheminių pokyčių sėkloje. Jis taip pat verčia sėklos vidinius audinius brinkti ir prasikalti pro luobelę.“ Iš tikrųjų pati sėkla miršta ir pasirodo augalas. „Dievas duoda jam kūną“ — tai yra sėkloje Jo užkoduoti moksliniai dėsniai nulemia augalo vystymąsi, ir kiekviena sėkla įgauna pavidalą pagal savo rūšį (Pradžios 1:11). Panašiai ir pateptieji krikščionys pirmiausia miršta. Paskui Dievo nustatytu laiku jis prikelia juos su visiškai nauju kūnu. Kaip Paulius pasakė filipiečiams, ‛Jėzus Kristus pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną’ (Filipiečiams 3:20, 21; 2 Korintiečiams 5:1, 2). Jie yra prikelti dvasiniu kūnu ir gyvena dvasiniame pasaulyje (1 Jono 3:2).
6. Kodėl logiška tikėti, kad Dievas gali duoti prikeltiesiems reikiamą dvasinį kūną?
6 Ar tuo pernelyg sunku patikėti? Ne. Paulius samprotauja, kad gyvūnai yra įvairiarūšiai pagal kūną. Be to, jis nurodo dangaus angelų ir žmonių iš kūno bei kraujo skirtumą: „Yra dangaus kūnai ir žemės kūnai.“ Taip pat didelė negyvosios kūrinijos įvairovė. „Ir žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi šlove“, — sakė Paulius daug anksčiau negu buvo atrasti tokie dangaus kūnai kaip mėlynosios žvaigždės, raudonosios milžinės bei baltosios nykštukės. Tad argi nelogiška, kad Dievas gali duoti reikiamą dvasinį kūną prikeltiems pateptiesiems? (1 Korintiečiams 15:39-41, Brb red.)
7. Ką reiškia negendantis? nemarus?
7 Paskui Paulius sako: „Toks mirusiųjų prisikėlimas. Sėjamas gendantis kūnas, keliasi negendantis“ (1 Korintiečiams 15:42). Žmogaus kūnas, net jei ir tobulas, yra gendantis. Jį galima nužudyti. Pavyzdžiui, Paulius pasakė, kad prikeltasis Jėzus „neturėjo supūti“ (Apaštalų darbai 13:34). Jis niekada neturėjo būti prikeltas gendančiu — jei net ir tobulu — žmogaus kūnu. Kūnas, kurį Dievas duoda prikeliamiems pateptiesiems, yra negendantis — negali mirti ar suirti. Paulius tęsia: „Sėjamas negarbingas, prikeliamas šlovingas. Sėjamas silpnas, prikeliamas galingas. Sėjamas sielinis kūnas, prikeliamas dvasinis kūnas“ (1 Korintiečiams 15:43, 44, Brb red.). Toliau Paulius sako: „Juk reikia, kad šis... marus kūnas apsivilktų nemarybe.“ Nemarybė reiškia neturintį pabaigos, nenutrūkstamą gyvenimą (1 Korintiečiams 15:53; Žydams 7:16). Taip prikeltieji nešioja ‛atvaizdą dangiškojo’ — Jėzaus, per kurį įmanomas jų prikėlimas (1 Korintiečiams 15:45-49).
8. a) Iš kur žinoma, kad prikeltieji yra tos pačios asmenybės kaip ir tuomet, kai gyveno žemėje? b) Kokios pranašystės išsipildo vykstant prikėlimui?
8 Šitaip pakeisti prikeltieji vis dėlto yra tos pačios asmenybės, kokios buvo iki mirties. Jie bus prikelti su ta pačia atmintimi ir tokiomis pat puikiomis krikščioniškomis savybėmis (Malachijo 3:3; Apreiškimas 21:10, 18). Tuo jie panašūs į Jėzų Kristų. Jis pasikeitė iš dvasinio kūno į žmogiškąjį. Paskui jis mirė ir buvo prikeltas dvasia. Tačiau „Jėzus Kristus yra tas pats vakar ir šiandien, tas pats ir per amžius“ (Žydams 13:8). Kokia garbinga prikeltųjų privilegija! Paulius sako: „Kada šis gendantis kūnas apsivilks negendamybe ir šis marus kūnas apsivilks nemarybe, tuomet išsipildys užrašytas žodis: ‛Pergalė sunaikino mirtį! Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!’“ (1 Korintiečiams 15:54, 55; Izaijo 25:8; Ozėjo 13:14)
Žemiškasis prikėlimas?
9, 10. a) Ką reiškia „galas“ 1 Korintiečiams 15:24 kontekste ir kokie įvykiai bus tuomet? b) Kas turi įvykti, kad mirtis būtų sunaikinta?
9 Ar numatyta ateitis tiems, kurie neturi vilties gyventi danguje kaip nemirtingi dvasiniai asmenys? Be abejo! Paulius, paaiškinęs, kad dangiškasis prikėlimas vyks Kristaus dalyvavimo metu, sako: „Paskui bus galas, kai jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas valdžias, galybes ir pajėgas“ (1 Korintiečiams 15:23, 24).
10 „Galas“ yra Kristaus Tūkstantmečio valdymo pabaiga, kai jis nuolankiai bei lojaliai perduos Karalystę savo Dievui ir Tėvui (Apreiškimas 20:4). Dievo tikslas — „visa... iš naujo suvienyti Kristuje“ bus įgyvendintas (Efeziečiams 1:9, 10). Tačiau prieš tai Kristus bus sunaikinęs „visas valdžias, galybes ir pajėgas“, priešiškas Aukščiausiojo Dievo valiai. Tai ne tik naikinamasis darbas per Armagedoną (Apreiškimas 16:16; 19:11-21). Paulius sako: „[Kristus] turi karaliauti ir paguldyti po savo kojomis visus priešus. Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis“ (1 Korintiečiams 15:25, 26). Taip, visi Adomo nuodėmės ir mirties pėdsakai bus pašalinti. Tada Dievas bus ištuštinęs „atminimo kapus“ — prikėlęs mirusiuosius (Jono 5:28, NW).
11. a) Iš kur mes žinome, kad Dievas gali atkurti mirusias sielas? b) Koks kūnas bus duotas prikeltiesiems žemėje?
11 Tai reiškia, kad žmonių sielos bus atkurtos. Neįmanoma? Anaiptol, nes Psalmių 103:29, 30 laiduojama, jog Dievas gali tai padaryti: „Jei atimi jų dvasią, jie gaišta ir grįžta į savo dulkes. Jei siunti savo dvasią, jie sutveriami.“ Nors prikeltieji bus tos pačios asmenybės kaip iki mirties, jiems nebereikės to paties kūno. Jiems, kaip ir prikeltiesiems gyventi danguje, Dievas duos jam patinkantį kūną. Be abejo, jų naujasis kūnas bus sveikas ir gana panašus į pradinį, kad juos atpažintų artimieji.
12. Kada vyks prikėlimas žemėje?
12 Kada žemėje bus prikeliami žmonės? Morta apie savo mirusį brolį Lozorių pasakė: „Aš žinau, jog jis prisikels paskutinę dieną, mirusiems keliantis“ (Jono 11:24). Iš kur ji tai žinojo? Jos dienomis prikėlimas buvo ginčų tema, nes fariziejai tikėjo jį, o sadukiejai — ne (Apaštalų darbai 23:8). Vis dėlto Morta tikriausiai žinojo tai iš ikikrikščioniškųjų liudytojų, tikėjusių prikėlimu (Žydams 11:35). Ji taip pat galėjo suprasti iš Danieliaus 12:13 (Brb red.), kad prikėlimas vyks paskutinę dieną. Galbūt ji sužinojo tai ir iš paties Jėzaus (Jono 6:39). Ta „paskutinė diena“ — Jėzaus Kristaus valdymo Tūkstantmetis (Apreiškimas 20:6). Pagalvok, koks susijaudinimas vyraus tą „dieną“, kai prasidės šis stulbinantis įvykis! (Palygink Luko 24:41.)
Kas bus prikelti?
13. Apie kokį prikėlimo regėjimą rašoma Apreiškimo 20:12-14?
13 Apreiškimo 20:12-14 yra užrašytas Jono regėjimas apie žemiškąjį prikėlimą: „Pamačiau numirusius, didelius ir mažus, stovinčius priešais sostą. Ir buvo atskleistos knygos, buvo atversta dar viena, būtent gyvenimo knyga. Mirusieji buvo teisiami iš užrašų knygose, pagal jų darbus. Jūra atidavė savo numirėlius, o mirtis ir mirusiųjų pasaulis atidavė savuosius. Ir kiekvienas buvo teisiamas pagal darbus. Pati mirtis ir mirusiųjų pasaulis buvo įmesti į ugnies ežerą. Tai yra antroji mirtis — ugnies ežeras.“
14. a) Kas bus prikelti?
14 Bus keliami „dideli ir maži“ — tiek garsūs, tiek nežinomi žmonės, kurie kažkada gyveno ir mirė. Juk net kūdikių bus tarp jų! (Jeremijo 31:15, 16) Apaštalų darbų 24:15 nurodyta kita svarbi detalė: „Bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių.“ Suprantama, tarp „teisiųjų“ bus tokie žinomi ištikimieji senovės vyrai bei moterys kaip Abelis, Henochas, Nojus, Abraomas, Sara bei Rahaba (Žydams 11:1-40). Įsivaizduok save besikalbantį su tokiais žmonėmis ir pačių liudininkų klausinėjantį apie seniausių Biblijos įvykių detales! Tarp „teisiųjų“ bus ir tūkstančiai dievobaimingų žmonių, mirusių dabartiniais laikais, bet neturėjusių dangiškosios vilties. Galbūt tavo šeimos narys arba kitas artimas žmogus bus tarp jų? Kokia paguoda, kai žinai, jog tu vėl juos pamatysi! Tačiau kas yra „neteisieji“, kurie bus prikelti? Tai milijonai, galbūt milijardai mirusiųjų, kurie neturėjo galimybės sužinoti ir taikyti Biblijos tiesą.
15. Ką reiškia, kad prikeltieji bus „teisiami iš užrašų knygose“?
15 Kaip prikeltieji bus „teisiami iš užrašų knygose, pagal jų darbus“? Tos knygos — ne jų praeities darbų užrašai; mirtis juos išvadavo iš gyvenime padarytų nuodėmių (Romiečiams 6:7, 23). Tačiau prikeltieji dar bus veikiami Adomo nuodėmės. Tad tose knygose turės būti Dievo nurodymai, kurių visi privalės laikytis, kad visapusiškai pasinaudotų Jėzaus Kristaus auka. Pašalinus paskutinį Adomo nuodėmės pėdsaką, ‛mirtis bus sunaikinta’ visiškai. Tūkstančio metų pabaigoje Dievas bus „viskas visame kame“ (1 Korintiečiams 15:28). Daugiau nebereikės Vyriausiojo kunigo ir Išpirkėjo tarpininkavimo. Visiems žmonėms bus grąžinta pradinė Adomo tobulybė.
Tvarkingas prikėlimas
16. a) Kodėl logiška manyti, jog prikėlimas bus tvarkingas procesas? b) Kas bus prikelti vieni iš pirmųjų?
16 Kadangi dangaus gyventojai yra keliami tvarkingai, „kiekvienas pagal savo eilę“, aišku, jog ir žemiškasis prikėlimas nebus chaotiškas ūmus gyventojų pagausėjimas (1 Korintiečiams 15:23). Suprantama, naujai prikeltais žmonėmis reikės pasirūpinti. (Palygink Luko 8:55.) Jais teks rūpintis materialiai, o svarbiausia — remti dvasiškai ir suteikti gyvybiškai svarbų pažinimą apie Jehovą Dievą bei Jėzų Kristų (Jono 17:3). Jei visus prikeltų vienu metu, nebūtų įmanoma tinkamai pasirūpinti jais. Logiška manyti, jog prikėlimas vyks palaipsniui. Ištikimi krikščionys, mirę prieš pat Šėtono sistemos pabaigą, matyt, bus prikelti vieni iš pirmųjų. Taip pat galime tikėtis, kad anksti prikelti bus ištikimi senovės vyrai; jie tarnaus „kunigaikščiais“ (Psalmių 44:17).
17. Kokių dėl prikėlimo kyla klausimų, į kuriuos nėra atsakymo Biblijoje, ir kodėl krikščionims nereikėtų pernelyg varginti save tais klausimais?
17 Tačiau nebūkime dogmatiški tokiais klausimais. Į daugelį jų Biblijoje nėra atsakymo. Joje nenurodyta kaip, kada bei kur bus keliami mirusieji. Joje nepasakyta, kaip prikeltieji bus apgyvendinti, pamaitinti bei aprengti. Nieko tikro negalime tvirtinti, kokie Jehovos planai dėl prikeltų vaikų auklėjimo bei globos arba kaip numatyta rūpintis mūsų draugais ir artimaisiais. Tikrai natūralu domėtis tais dalykais; tačiau būtų neišmintinga eikvoti laiką bandant paaiškinti klausimus, neturinčius kol kas atsakymo. Svarbiausia — mums reikia ištikimai tarnauti Jehovai ir laimėti amžinąjį gyvenimą. Pateptieji krikščionys turi šlovingo dangiškojo prikėlimo viltį (2 Petro 1:10, 11). „Kitų avių“ viltis — amžinasis gyvenimas žemiškoje Dievo Karalystės srityje (Jono 10:16; Mato 25:33, 34). Dauguma detalių apie prikėlimą nežinoma, todėl mes tiesiog pasitikime Jehova. Mūsų ateities laimė — patikima ir yra To, kuris gali ‛pasotinti visa, kas gyva’, rankose (Psalmių 144:16; Jeremijo 17:7).
18. a) Kokią pergalę iškelia Paulius? b) Kodėl mes turime tvirtą prikėlimo viltį?
18 Paulius užbaigia savo aiškinimą šūksniu: „Dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų“ (1 Korintiečiams 15:57). Taip, Adomo atnešta mirtis nugalima per Jėzaus Kristaus išperkamąją auką ir tiek pateptieji, tiek „kitos avys“ yra tos pergalės dalininkai. Žinoma, dabar gyvenančios „kitos avys“ turi nepaprastą viltį, kurią gali puoselėti tik ši karta. Jie, kaip nuolat gausėjančios „milžiniškos minios“ nariai, gali pergyventi artėjantį „didį sielvartą“ ir iš viso neragauti mirties! (Apreiškimas 7:9, 14) Tačiau net tie, kurie miršta dėl „laiko ir atsitiktinumo“ arba nuo Šėtono pasekėjų, gali būti tikri prikėlimo viltimi (Ekleziasto 9:11, Brb red.).
19. Kokio paskatinimo turi klausyti visi krikščionys šiandien?
19 Todėl mes nepaprastai laukiame tos puikios dienos, kai mirtis bus sunaikinta. Mūsų nepalaužiamas tikėjimas Jehovos pažadėtu prikėlimu skatina tikroviškai žvelgti į viską. Kas beištiktų — jei net ir mirtis — niekas neatims iš mūsų Jehovos pažadėtos dovanos. Todėl galutinis Pauliaus paskatinimas korintiečiams šiandieną yra tinkamas lygiai taip kaip ir prieš du tūkstančius metų: „Todėl, mano mylimieji broliai, būkite tvirti, nepajudinami, visada gausūs Viešpaties darbais, žinodami, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje“ (1 Korintiečiams 15:58, Brb red.).
Ar tu gali paaiškinti?
◻ Kaip Paulius atsakė į klausimą apie prikeltų pateptųjų kūną?
◻ Kaip ir kada mirtis bus sunaikinta?
◻ Kas bus prikeltas gyventi žemėje?
◻ Koks turėtų būti mūsų požiūris į klausimus, apie kuriuos nerašoma Biblijoje?
[Iliustracija 20 puslapyje]
Sėklai ‛mirštant’ vyksta įspūdinga permaina
[Iliustracijos 23 puslapyje]
Tarp prikeltųjų bus tokie ištikimi senovės vyrai bei moterys kaip Nojus, Abraomas, Sara ir Rahaba
[Iliustracija 24 puslapyje]
Prikėlimas bus didelio džiaugsmo metas!