Pažink savo Kūrėją

„Aš praleisiu visą savo gerumą priešais tavo veidą ir ištarsiu vardą Jehova priešais tave“ (IŠĖJIMO 33:19, NW).

 1. Kodėl Kūrėjas nusipelno šlovės?

APAŠTALAS Jonas, paskutinės Biblijos knygos rašytojas, labai prasmingai pasakė apie Kūrėją: „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sukūrei — tavo valia visa yra ir buvo sukurta“ (Apreiškimas 4:11). Ankstesniame straipsnyje aptarėme, kad šiuolaikinis mokslas pateikia vis daugiau įrodymų, skatinančių tikėti visų dalykų Kūrėją.

2, 3. a) Kodėl žmonėms reikia pažinti Kūrėją? b) Kodėl neįmanoma pamatyti Kūrėjo?

² Svarbu ne tik pripažinti, kad yra Kūrėjas, bet ir pažinti jį — realų asmenį, kurio savybės bei elgesys patraukia žmones. Kad ir kiek žinotumei apie jį, argi nebūtų naudinga pažinti dar geriau? Tam nereikia jo matyti it kokio žmogaus.

³ Jehova sukūrė net žvaigždes, tarp kurių mūsų Saulė yra tik vidutinio dydžio šviesulys. Ar bandytumei priartėti prie Saulės? Vargu! Dauguma žmonių į ją net žvelgia atsargiai ir saugosi jos kaitrių spindulių. Temperatūra jos viduje siekia maždaug 15000000 laipsnių Celsijaus. Kas sekundę ši termobranduolinė krosnis apie keturis milijonus tonų masės paverčia energija. Tik dalelė Saulės šilumos bei šviesos pasiekia Žemę, tačiau to visiškai pakanka gyvybei palaikyti. Tokie svarbūs faktai verčia stebėtis, kokia stulbinanti Kūrėjo galia. Izaijas taikliai parašė, kad „dėl dinaminės energijos apstybės jis [Kūrėjas] yra ir stiprios galios“ (Izaijo 40:26, NW).

 4. Ko prašė Mozė ir ką pasakė Jehova?

⁴ Tačiau ar žinai, kad praėjus keletui mėnesių po izraelitų išėjimo iš Egipto 1513 m. p. m. e. Mozė meldė Kūrėją: „Prašyčiau parodyti man savo šlovę“ (Išėjimo 33:18). Tu supranti, kodėl Dievas, būdamas Saulės Kūrėjas, pasakė Mozei: „Mano veido negali pamatyti, nes žmogus negali manęs pamatyti ir likti gyvas.“ Kūrėjas leido Mozei pasislėpti vienoje Sinajaus kalno vietoje, kai Jis „praėjo“. Paskui Mozei buvo parodyta Dievo „nugara“ — vaizdžiai tariant, Kūrėjo šlovės, arba buvimo, atšvaitas (Išėjimo 33:20-23; Jono 1:18).

 5. Kaip Jehova patenkino Mozės prašymą ir ką tai rodo?

⁵ Mozės troškimas geriau pažinti Kūrėją neliko nepatenkintas. Dievas, praeidamas pro Mozę, matyt, per angelą sakė: „Viešpats, esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės, lydintis gerumu lig tūkstantosios kartos, atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę, tačiau nepaliekantis kaltųjų be bausmės“ (Išėjimo 34:6, 7). Iš to aišku, jog norint geriau pažinti Kūrėją nereikia jo matyti, o kuo geriau suprasti, koks jis yra, — jo asmenybę bei savybes.

 6. Kuo nepaprasta mūsų imuninė sistema?

⁶ Viena galimybė tai suprasti — įžvelgti Dievo savybes jo kūryboje. Pagalvok apie mūsų imuninę sistemą. Žurnale Scientific American buvo rašoma: „Imuninė sistema prieš gimstant ir iki pat mirties nuolat budi. Daugybė įvairių molekulių bei ląstelių... saugo mus nuo parazitų ir ligų sukėlėjų. Be tokios apsaugos žmogus negalėtų gyventi.“ Kas sukūrė tą sistemą? Minėto žurnalo straipsnyje rašoma: „Nuostabi daugybė sumaniai sąveikaujančių ląstelių, kurios apsaugo organizmą nuo įsibrovusių mikrobų bei virusų, susidaro iš keleto pirminių ląstelių, atsiradusių praėjus maždaug devynioms savaitėms po apvaisinimo.“ Nėščia moteris perduoda dalį imuniteto savo besivystančiam kūdikiui. Ir vėliau kūdikis gauna imuninių ląstelių bei naudingų chemikalų su motinos pienu.

 7. Kokie klausimai kyla dėl mūsų imuninės sistemos ir kokia išvada prašosi?

⁷ Prašosi logiška išvada, jog tavo imuninė sistema neprilygsta niekam, ką siūlo šiuolaikinė medicina. Todėl paklausk savęs: ‛Ką tai byloja apie Kūrėją ir Aprūpintoją?’ Ši sistema, ‛atsiradusi praėjus maždaug devynioms savaitėms po apvaisinimo’ ir pasiruošusi apsaugoti naujagimį, kalba apie išmintį ir numatymą. O ką dar ši sistema liudija mums apie Kūrėją? Ką dauguma iš mūsų pasakytų apie Albertą Šveicerį bei kitus žmones, paaukojusius savo gyvenimą rūpinantis beturčių sveikata? Paprastai mes gėrimės tokiais gailestingais geradariais. O ką pasakytume apie savo Kūrėją, aprūpinusį imunine sistema tiek turtingus, tiek vargšus? Be abejo, jis yra mylintis, bešališkas, užjaučiantis ir teisingas. Ar tai nesutampa su Mozės girdėtu Kūrėjo apibūdinimu?

Jis pasako, koks esąs

 8. Kuo ypatingu naudojasi Jehova kalbėdamas mums apie save?

⁸ Geriau pažinti Kūrėją galime ir iš kito šaltinio — Biblijos. Tai ypač svarbu todėl, kad yra dalykų, apie kuriuos nerandame informacijos nei moksle, nei visatoje; be to, kai kurios žinios daug suprantamesnės iš Biblijos. Pavyzdžiui, taip yra su Kūrėjo asmeniniu vardu. Tik Biblija atskleidžia Kūrėjo vardą bei jo reikšmę. Biblijos Hebrajiškuosiuose rankraščiuose jo vardas parašytas maždaug 7000 kartų keturiomis priebalsėmis, transliteruojamomis JHVH; paprastai jis tariamas Jehova (Išėjimo 15:3, Brb red.; Izaijo 26:4, Brb red.).

 9. Ką reiškia asmeninis Kūrėjo vardas ir kas mums paaiškėja iš to?

⁹ Norėdami geriau pažinti Kūrėją, turime suprasti, kad jis nėra tik „Pirminė priežastis“ ar miglotas „Aš esu“. Tai rodo jo asmeninis vardas. Jis yra tam tikra hebrajiško veiksmažodžio, reiškiančio „tapti“ arba „pasirodyti esąs“, forma.a (Palygink Pradžios 27:29, NW; Ekleziasto 11:3, NW.) Dievo vardas reiškia „Jis — tapimo priežastis“ ir pabrėžia, jog Dievas turi tikslą ir veikia. Žinodami bei vartodami jo vardą, galime būti dar dėkingesni, kad jis tęsi pažadus ir veikliai įgyvendina savo tikslus.

10. Ką svarbaus galime sužinoti iš Pradžios knygos?

¹⁰ Biblija yra žinių apie Dievo tikslus bei asmenybę šaltinis. Pradžios knygoje rašoma, kad vienu metu žmonija gyveno taikingai su Dievu ir turėjo ilgo laimingo gyvenimo perspektyvą (Pradžios 1:28; 2:7-9). Žinodami jo vardo reikšmę, galime būti tikri, kad Jehova nutrauks ilgaamžes žmonių kančias ir nelaimes. Apie jo tikslo įgyvendinimą parašyta taip: „Pasaulis buvo pajungtas nevilčiai ne savo noru, bet Kūrėjo, drauge davusio viltį, jog vieną dieną pasaulis... įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę“ (Romiečiams 8:20, 21, J. Wand. The New Testament Letters).

11. Kodėl turėtume apmąstyti Biblijos pasakojimus ir kokios yra vieno iš jų detalės?

¹¹ Biblija gali padėti geriau pažinti mūsų Kūrėją ir iš jo elgesio su senovės izraelitais bei reakcijos į jų veiksmus. Prisimink atsitikimą su Eliziejumi ir priešų siriečių karvedžiu Naamanu. Skaitydamas 2 Karalių knygos 5 skyrių sužinosi, jog maža belaisvė izraelitė įtikinėjo pasveiksiant Naamaną nuo raupsų, jei jis kreipsis Izraelyje į Eliziejų. Naamanas išvyko ten ir manė, jog Eliziejus išgydys jį mistiškais rankų mostais. Tačiau Eliziejus liepė siriečiui išsimaudyti Jordano upėje. Naamano pavaldiniams teko įkalbėti jį paklausyti ir, padaręs kaip liepta, jis pasveiko. Karvedys pasiūlė brangių dovanų, bet Eliziejus jų atsisakė. Vėliau pranašo bendradarbis vogčiomis nuskubėjo pas Naamaną ir melagingai išprašė dovanų. Už nedorybę jis buvo nubaustas raupsais. Tai vienas iš įsimenančių, mus pamokančių pasakojimų apie žmogaus silpnybes.

12. Ką galime sužinoti apie Kūrėją iš pasakojimo apie Eliziejų ir Naamaną?

¹² Iš šio patrauklaus pasakojimo aišku, jog visatos Didysis Kūrėjas nėra pernelyg aukštas, kad nepažvelgtų maloningai į mažą mergaitę; tai visiškai nebūdinga daugeliui šiuolaikinių kultūrų. Be to, matome, jog Kūrėjas nešališkas visoms rasėms ir tautoms (Apaštalų darbai 10:34, 35). Įdomu, jog, skirtingai nuo kai kurių praėjusių bei dabartinių laikų „žiniuonių“ įpročio, Kūrėjas nesinaudojo rankų triukais ir taip parodė nuostabią išmintį. Jis žinojo, kaip išgydyti raupsus. Jis taip pat pasirodė esąs įžvalgus ir teisingas atskleisdamas apgavystę. Argi iš šio įvykio neakivaizdūs kaip tik tokie Jehovos asmenybės bruožai, kurie buvo apibūdinti Mozei? Nors minėtas Biblijos pranešimas trumpas, kiek daug iš jo galime sužinoti apie Kūrėją! (Psalmių 33:5; 37:28)

13. Pateik pavyzdį, ko vertingo galime pasimokyti iš Biblijos pranešimų?

¹³ Kiti pranešimai apie Izraelio nedėkingumą bei Dievo atsaką rodo, jog Jehova yra tikrai rūpestingas. Biblijoje sakoma, kad izraelitai jį mėgino vis įžeidinėdami ir sukeldami skausmo (Psalmių 78:40, 41, Naujasis Testamentas ir Psalmai, vertė A. Jurėnas). Vadinasi, Kūrėjas turi jausmus ir jam rūpi, ką žmonės daro. Tai paliudyta ir daugelyje pasakojimų apie gerai žinomus žmones. Dovydą renkant Izraelio karaliumi, Dievas pasakė Samueliui: „Žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį“ (1 Samuelio 16:7). Išties Kūrėjas žvelgia į vidų, o ne tik į išorę. Kaip džiugu!

14. Kuo naudinga mums skaityti Hebrajiškuosius Raštus?

¹⁴ Iki Jėzaus laikų buvo parašytos trisdešimt devynios Biblijos knygos; mums vertėtų jas perskaityti. Reikėtų žinoti ne vien Biblijos pranešimus bei istoriją. Jei mums tikrai rūpi, koks asmuo yra Kūrėjas, turime apmąstyti tuos pranešimus ir galbūt paklausti savęs: ‛Ką šis epizodas pasako apie jo asmenybę? Kokios jo savybės čia atsiskleidžia?’b Taip darydami, galime padėti net skeptikams įžvelgti, jog Biblija yra nuo Dievo ir pagrindinis šaltinis geriau pažinti meilingą tos knygos Autorių.

Didysis Mokytojas padeda mums pažinti Kūrėją

15. Kodėl Jėzaus veikla bei mokymai turėtų būti ugdantys?

¹⁵ Žmonės, abejojantys Kūrėjo buvimu arba turintys miglotą supratimą apie Dievą, tiesą sakant, gal nedaug težino apie Bibliją. Tikriausiai sutikai žmonių, neišmanančių, ar Mozė gyveno anksčiau ar vėliau negu Matas, ir iš esmės nieko nežinančių apie Jėzaus veiklą bei mokymus. Tai liūdniausia, nes žmogus gali labai daug sužinoti apie Kūrėją iš Didžiojo Mokytojo, Jėzaus. Turėjęs artimą ryšį su Dievu, jis galėjo atskleisti, koks yra mūsų Kūrėjas (Jono 1:18; 2 Korintiečiams 4:6; Žydams 1:3). Jėzus tai ir padarė. Kartą jis net pasakė: „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Jono 14:9)

16. Ką rodo Jėzaus bendravimas su viena samariete?

¹⁶ Apsvarstyk tokį atsitikimą. Sykį po varginančios kelionės Jėzus kalbėjosi su viena samariete netoli Sicharo. Jis pasakojo svarbias tiesas ir sutelkė dėmesį į būtinybę ‛šlovinti Tėvą dvasia ir tiesa’. To meto žydai vengė samariečių. O Jėzus išreiškė Jehovos palankumą nuoširdiems visų tautų žmonėms, kaip matėme iš atsitikimo su Eliziejumi bei Naamanu. Tai laiduoja mums, kad Jehovai visiškai svetimas siauraprotiškas religinis nūdienos pasaulio priešiškumas. Taip pat matome, jog Jėzus buvo nusiteikęs mokyti moterį, be to, gyvenančią ne su santuokiniu vyru. Jėzus nesmerkė jos, o elgėsi kilniai — taip, kad tikrai padėtų jai. Todėl ir kiti samariečiai klausėsi Jėzaus, o paskui nutarė: „Žinome, kad jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas“ (Jono 4:2-30, 39-42; 1 Karalių 8:41-43; Mato 9:10-13).

17. Ką galima pasakyti apie Lozoriaus prikėlimą?

¹⁷ Apsvarstykime kitą pavyzdį, padedantį sužinoti apie Kūrėją iš Jėzaus elgesio bei mokymų. Tai buvo mirus Jėzaus draugui Lozoriui. Jau anksčiau Jėzus įrodė savo galią prikelti mirusius (Luko 7:11-17; 8:40-56). Vis dėlto kaip jis reagavo matydamas gedinčią Lozoriaus seserį Mariją? Jėzus ‛labai susigraudino ir susijaudino’. Jis nebuvo abejingas ar šaltas — jis „pravirko“ (Jono 11:33-35). Tai nebuvo vien jausmų protrūkis. Jėzus ėmė veikti: jis prikėlė Lozorių. Gali įsivaizduoti, kaip tas įvykis padėjo apaštalams vertinti Kūrėjo jausmus bei veiksmus. Tai turėtų padėti ir mums bei kitiems suprasti Kūrėjo asmenybę ir elgesį.

18. Koks turi būti požiūris į Biblijos studijavimą?

¹⁸ Nėra ko gėdytis studijuoti Bibliją ir geriau pažinti mūsų Kūrėją. Biblija — nepasenusi knyga. Jonas buvo vienas iš jos tyrinėtojų, labai suartėjęs su Jėzumi. Vėliau jis rašė: „Mes žinome, kad Dievo Sūnus yra atėjęs ir suteikęs mums nuovokos, kad pažintume Tikrąjį. Ir mes esame Tikrajame — jo Sūnuje Jėzuje Kristuje. Šitas yra tikrasis Dievas ir amžinasis gyvenimas“ (1 Jono 5:20). Naudojantis ta „nuovoka“ pažinti „Tikrąjį“ — Kūrėją, galima įgyti „amžinąjį gyvenimą“.

Kaip gali padėti kitiems pažinti jį?

19. Kaip galima padėti nepatikliems žmonėms?

¹⁹ Kai kuriems žmonėms reikia daugybės įrodymų, kad patikėtų gailestingo, mumis besirūpinančio Kūrėjo buvimu ir vertintų jo savybes. Milijonai abejoja, ar yra Kūrėjas, arba turi į jį kitokį požiūrį, negu moko Biblija. Kaip galėtum padėti jiems? 1998—1999 metų sričių bei tarptautiniuose Jehovos Liudytojų kongresuose buvo pristatyta nauja, daugeliu kalbų išleista knyga Ar yra Kūrėjas? Ar jis rūpinasi tavimi?

20, 21. a) Kaip sėkmingai naudotis knyga Kūrėjas? b) Papasakok, kaip knyga Kūrėjas jau yra veiksmingai padėjusi?

²⁰ Šis leidinys sustiprins tavo paties tikėjimą mūsų Kūrėju bei dėkingumą už jo asmenybės bruožus bei elgesį. Kodėl gali būti tuo tikras? Todėl, kad knyga Ar yra Kūrėjas? Ar jis rūpinasi tavimi? buvo specialiai rašoma tuo tikslu. Pagrindinę visos knygos mintį nusako vieno skyriaus pavadinimas — „Kas galėtų labiau įprasminti tavo gyvenimą?“ Patraukliu turiniu knyga sudomins net aukšto išsilavinimo žmones. Drauge joje kalbama apie mums visiems būdingus troškimus. Joje yra daug įsimintinų, įtikinančių faktų skaitytojams, abejojantiems Kūrėjo buvimu. Knyga parašyta ir netikinčiam skaitytojui. Skeptikus patrauks naujausių mokslo atradimų bei pažiūrų traktavimas. O dievobaimingiems žmonėms tie faktai sustiprins tikėjimą.

²¹ Šioje naujoje knygoje apžvelgiama Biblijos istorija ir per ją atskleidžiami Dievo asmenybės bruožai; tai padės skaitytojui geriau pažinti Dievą. Tuo įsitikino daugelis žmonių, jau perskaičiusių knygą. (Žiūrėk tolesnį straipsnį, puslapiai 25—26.) Skaitydamas šią knygą, pats auk savo Kūrėjo pažinimu ir, naudodamasis ja, padėk kitiems jį pažinti.

[Išnašos]

Ar atkreipei dėmesį?

◻ Kaip Mozė geriau pažino Jehovą ant Sinajaus kalno?

◻ Kodėl studijuodami Bibliją pažįstame Dievą?

◻ Kaip galime suartėti su mūsų Kūrėju skaitydami Bibliją?

◻ Kaip tu ruošiesi panaudoti knygą Kūrėjas?

[Iliustracija 20 puslapyje]

Ką mūsų imuninė sistema liudija apie Kūrėją?

[Iliustracija 21 puslapyje]

Negyvosios jūros ritinio fragmentas su paryškinta tetragrama (Dievo vardas hebrajų kalba)

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy of the Shrine of the Book, Israel Museum, Jerusalem

[Iliustracija 23 puslapyje]

Kas akivaizdu iš Jėzaus reakcijos matant gedinčią Mariją?