Imkite pavyzdžiu Dievo pranašus

„Imkite, broliai, vargų [„blogio“, NW] pakentimo ir kantrybės pavyzdžiu pranašus, kurie kalbėjo Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardu“ (JOKŪBO 5:10).

 1. Kas Jehovos tarnams padeda būti džiaugsmingiems netgi tada, kai jie yra persekiojami?

JEHOVOS tarnai spinduliuoja džiaugsmu, nepaisant šiomis paskutinėmis dienomis visą pasaulį gaubiančio nusiminimo. Taip yra todėl, kad jie žino džiuginą Dievą. Jehovos Liudytojai taip pat išlieka tvirti, kai juos persekioja arba priešinasi jų viešai tarnybai, kadangi jie supranta, jog kenčia dėl teisybės. Jėzus Kristus savo pasekėjams pasakė: „Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus“ (Mato 5:10-12). Iš tikrųjų kada bepatirtų išmėginimus, Dievo tarnai visada juos laiko džiaugsmu (Jokūbo 1:2, 3).

 2. Pagal Jokūbo 5:10, kas mums gali padėti rodyti kantrybę?

² Mokinys Jokūbas rašė: „Imkite, broliai, vargų [„blogio“, NW] pakentimo ir kantrybės pavyzdžiu pranašus, kurie kalbėjo Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardu“ (Jokūbo 5:10). V. F. Arntas ir F. V. Gingrichas graikišką žodį, čia išverstą žodžiu „pavyzdys“ (hy·poʹdeig·ma), apibrėžia kaip „pavyzdys, modelis, šablonas gerąja prasme; tai, kas žmogų skatina arba turėtų skatinti imituoti“. Kaip parodyta Jono 13:15, „tai daugiau negu pavyzdys. Tai konkretus prototipas“ (Theological Dictionary of the New Testament). Taigi todėl šiuolaikiniai Jehovos tarnai gali imti jo ištikimus pranašus kaip pavyzdį „blogio pakentimo“ ir „kantrybės“ atžvilgiu. Ką dar galime įžvelgti studijuodami jų gyvenimą? Ir kaip tai gali mums padėti mūsų skelbimo veikloje?

Jie kentė blogį

3, 4. Kaip pranašas Amosas reagavo į Amazijo opoziciją?

³ Jehovos pranašai dažnai kentė blogį arba blogą elgesį su jais. Pavyzdžiui, devintajame amžiuje pr. m. e. veršio garbintojas kunigas Amazijas piktai pasipriešino pranašui Amosui. Amazijas melagingai tvirtino, kad Amosas rengia sąmokslą prieš Jeroboamą II, pranašaudamas karaliaus mirtį nuo kalavijo ir Izraelio ištrėmimą. Amazijas paniekinamai pasakė Amosui: „Regėtojau, eik sau; bėk į Judo šalį, valgyk tenai duoną ir ten pranašauk. Bet Betelyje daugiau nebepranašauk, nes tai karaliaus šventovė ir karalystės namai.“ Neišsigandęs šio žodinio puolimo, Amosas atsakė: „Aš nebuvau pranašas nei pranašo sūnus, aš buvau piemuo ir figmedžio vaisių gnaibytojas. O Jehova paėmė mane, kad nevaikščiočiau paskui kaimenę, ir pasakė: ‛Eik, pranašauk mano tautai Izraeliui’“ (Amoso 7:10-13; 7:14-15, NW).

⁴ Jehovos dvasia įgalino Amosą pranašauti drąsiai. Įsivaizduok Amazijo reakciją, kai Amosas pasakė: „Išgirsk Viešpaties žodį: ‛Tu sakai: „Nepranašauk apie Israėlį ir nelašink žodžių apie stabo [„Izaoko“, ŠvR] namus.“ Todėl štai ką sako Viešpats: „Tavo žmona mieste paleistuvaus; tavo sūnūs ir tavo dukterys žus kalaviju; tavo dirva bus išmatuota mastu; tu pats mirsi suteptoje šalyje ir Israėlis eis iš savo šalies į nelaisvę.“’“ Ši pranašystė išsipildė (Amoso 7:16, 17). Kaip sukrėstas turėjo būti atskalūnas Amazijas!

 5. Kokią paralelę galima nubrėžti tarp situacijos, kurioje yra šiuolaikiniai Jehovos tarnai ir kurioje buvo pranašas Amosas?

⁵ Tai panašu į Jehovos tautos situaciją šiandien. Mes kenčiame blogį kaip tie, kurie skelbia Dievo pranešimus, ir daugelis žmonių kalba paniekinamai apie mūsų skelbimo veiklą. Tiesa, įgaliojimą skelbti mes gavome ne iš teologijos seminarijos. Iš tikrųjų Jehovos šventoji dvasia skatina mus skelbti gerąją naujieną apie Karalystę. Mes nei pakeičiame, nei susilpniname Dievo žinią. Veikiau, kaip Amosas, mes paklusniai pranešame ją, nesvarbu, kokia bebūtų girdinčiųjų reakcija (2 Korintiečiams 2:15-17).

Jie rodė kantrybę

6, 7. a) Kokiu bruožu išsiskyrė Izaijo pranašavimas? b) Kuo šiuolaikiniai Jehovos tarnai elgiasi panašiai kaip Izaijas?

⁶ Dievo pranašai rodė kantrybę. Pavyzdžiui, kantrybę parodė Izaijas, kuris tarnavo kaip Jehovos pranašas aštuntajame amžiuje pr. m. e. Dievas jam pasakė: „Eik ir sakyk tai tautai: ‛Klausyte klausykitės [„vis girdėkite“, NW] ir nesupraskite! regėte regėkite ir nepažinkite!’ Sukietink šitos tautos širdį, apkurtink jos ausis ir užmerk jos akis, kad kartais neišvystų savo akimis ir neišgirstų savo ausimis, ir nesuprastų savo širdžia, ir gręžtųsi [„nesigręžtų“, NW], ir aš dar kartą pagydyčiau ją [„jie nebūtų pagydyti“, NW]“ (Izaijo 6:9, 10). Tauta iš tikrųjų šitaip reagavo. Bet ar tai privertė Izaiją liautis? Ne. Priešingai, jis kantriai ir uoliai skelbė perspėjančią Jehovos žinią. Ką tik pacituotų Dievo žodžių hebrajiška struktūra patvirtina mintį apie „ilgą tęsimąsi“ pranašų skelbimo, kurį tauta „vis“ girdėjo (Gesenius’ Hebrew Grammar).

⁷ Šiandien į gerąją naujieną daugelis reaguoja lygiai taip, kaip tauta reagavo į Izaijo perduotus Jehovos žodžius. Tačiau kaip ir tas ištikimas pranašas, mes „vis“ kartojame Karalystės žinią. Mes darome tai su uolumu ir kantriu atkaklumu, kadangi tai yra Jehovos valia.

„Jie padarė lygiai taip“

8, 9. Kokiais atžvilgiais Jehovos pranašas Mozė yra puikus pavyzdys?

⁸ Pranašas Mozė buvo kantrumo ir paklusnumo pavyzdys. Jis pasirinko stoti pavergtų izraelitų pusėn, bet turėjo kantriai laukti, kol ateis laikas jų išlaisvinimui. Jis gyveno Madiane 40 metų, kol Dievas panaudojo jį, kad jis išvestų Izraelio tautą iš vergijos. Būdami priešais Egipto valdovą, Mozė ir jo brolis Aaronas paklusniai kalbėjo ir darė tai, ką Dievas įsakė. Iš tikrųjų „jie padarė lygiai taip“ (Išėjimo 7:1-5; 7:6, NW; Žydams 11:24-29).

⁹ Mozė kantriai iškentė 40 rūsčių Izraelio gyvenimo dykumoje metų. Jis taip pat klusniai laikėsi Dievo nurodymų statant Izraelio padangtę ir darant kitus dalykus, kurie buvo naudojami Jehovai garbinti. Pranašas taip tiksliai laikėsi Dievo nurodymų, jog mes skaitome: „Mozė padarė visa, kaip Viešpats jam buvo įsakęs [„Jis padarė lygiai taip“, NW]“ (Išėjimo 40:16, ŠvR). Vykdydami savo tarnybą kartu su Jehovos organizacija, prisiminkime Mozės paklusnumą ir laikykimės apaštalo Pauliaus patarimo ‛klausyti savo vadovų’ (Žydams 13:17).

Jų požiūris buvo teigiamas

10, 11. a) Kas parodo, kad pranašas Ozėjas turėjo teigiamą požiūrį? b) Kaip mes galime išlaikyti teigiamą požiūrį, kai kreipiamės į žmones savo teritorijose?

¹⁰ Pranašams reikėjo turėti teigiamą požiūrį, kuomet jie perduodavo pranešimus apie teismo nuosprendį bei pranašystes, atspindinčias meilingą Dievo rūpinimąsi ištikimaisiais, išsisklaidžiusiais Izraelyje. Tai galima pasakyti apie Ozėją, kuris buvo pranašas ne mažiau negu 59 metus. Turėdamas teigiamą požiūrį, jis skelbė ir skelbė Jehovos pranešimus ir savo pranašysčių knygą baigė žodžiais: „Kas yra išmintingas, kad tai suprastų? kas turi išmanymo, kad tai žinotų? Nes Viešpaties keliai tiesūs ir teisingieji vaikščioja jais, neištikimieji gi suklumpa juose“ (Ozėjo 14:10). Tol, kol Jehova mums leidžia liudyti, turėkime teigiamą požiūrį ir nenustokime ieškoję tų, kurie išmintingai priims nepelnytą Dievo gerumą.

¹¹ Kad ‛suieškotume vertus žmones’, mums reikia būti atkakliems ir į viską žiūrėti teigiamai (Mato 10:11). Pavyzdžiui, jeigu mes nerandame savo raktų, mums reikėtų grįžti atgal ir apieškoti visas vietas, kuriose prieš tai buvome. Gali būti, kad mes juos rastume tik padarę tai keletą kartų. Panašiai būkime atkaklūs ieškodami į avis panašių žmonių. Kokį džiaugsmą mes pajuntame, kai jie atsiliepia į gerąją naujieną teritorijoje, kur dažnai skelbiama! Ir kaip mes džiaugiamės, kad Dievas palaimina mūsų darbą šalyse, kur draudimai anksčiau ribojo mūsų viešą tarnybą! (Galatams 6:10).

Padrąsinimo šaltiniai

12. Kokia Joelio pranašystė pildosi XX amžiuje ir kaip?

¹² Jehovos pranašų žodžiai gali būti didelis padrąsinimas mūsų tarnyboje. Pavyzdžiui, apsvarstykime Joelio pranašystę. Joje yra teismo nuosprendžio pranešimai, skirti atskalūnams izraelitams ir kitiems, gyvenusiems devintajame amžiuje pr. m. e. Tačiau Joelis taip pat buvo įkvėptas išpranašauti: „Štai kas atsitiks: Aš [Jehova] išliesiu savo dvasią ant kiekvieno kūno; jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus; jūsų seniai turės sapnų ir jūsų jaunikaičiai matys regėjimų. Bet ir ant savo tarnų ir tarnaičių aš išliesiu anose dienose savo dvasią“ (Joelio 2:28, 29). Tai pasitvirtino Jėzaus pasekėjams pradedant Sekminėmis 33 m. e. m. O kokį didžiulį šios pranašystės išsipildymą mes matome šiame XX amžiuje! Šiandien mes turime milijonus, kurie „pranašauja“, arba skelbia Jehovos žinią — tarp jų žymiai daugiau nei 600000 tarnauja visą laiką kaip pionieriai.

13, 14. Kas gali padėti jauniems krikščionims rasti džiaugsmą lauko tarnyboje?

¹³ Daugelis Karalystės skelbėjų yra jauni žmonės. Jiems ne visada lengva kalbėti su senais žmonėmis apie Bibliją. Kartais jauniems Jehovos tarnams sako: ‛Jūs gaištate laiką skelbdami’ ir ‛jums reikėtų užsiimti kuo nors kitu.’ Jauni Jehovos Liudytojai gali taktiškai atsakyti apgailestaują, kad žmogus taip galvoja. Vienas jaunas gerosios naujienos skelbėjas pastebi, kad tinka pridurti: „Aš manau, kad man tikrai naudinga pasikalbėti su vyresniais žmonėmis kaip jūs, ir man tai patinka.“ Žinoma, gerosios naujienos skelbimas tikrai nėra laiko gaišimas. Nuo to priklauso žmonių gyvybė. Per Joelį Dievas toliau pareiškė: „Atsitiks, kad kiekvienas, kurs šauksis Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardo, bus išgelbėtas“ (Joelio 2:32).

¹⁴ Vaikai, kurie būna kartu su savo tėvais Karalystės skelbimo veikloje, mielai priima tėvų pagalbą nustatant asmeniškus tikslus. Palaipsniui tokie jaunuoliai daro pažangą, pradžioje perskaitydami Rašto tekstą, vėliau paaiškindami savo Biblija pagrįstą viltį ir siūlydami tinkamą literatūrą susidomėjusiems žmonėms. Matydami savo pažangą ir Jehovos palaimą, jauni Karalystės skelbėjai pajunta didelį džiaugsmą skelbti gerąją naujieną (Psalmių 110:3, ŠvR; 148:12, 13).

Uolumas ir nusistatymas laukti

15. Kaip Ezechielio pavyzdys padeda mums vėl užsidegti uolumu Karalystės skelbimo darbui?

¹⁵ Dievo pranašai taip pat buvo pavyzdys rodant ir uolumą, ir nusistatymą laukti — bruožus, kurių mums reikia savo tarnyboje šiandien. Kai mes pirmą kartą išgirdome tiesą iš Dievo Žodžio, mes užsidegėme uolumu, kuris skatino mus kalbėti drąsiai. Bet nuo to laiko praėjo galbūt daug metų, ir mes liudydami dažnai apeidavome visą savo teritoriją. Galbūt dabar Karalystės žinią priima mažiau žmonių. Ar dėl to sumažėjo mūsų uolumas? Jeigu taip, pagalvokime apie pranašą Ezechielį, kurio vardas reiškia „Dievas stiprina“. Nors Ezechielis susidūrė su kietaširdžiais žmonėmis senovės Izraelyje, Dievas sustiprino jį ir, vaizdžiai tariant, jo kaktą padarė kietesnę už titnagą. Taip Ezechielis sugebėjo vykdyti savo tarnybą daugelį metų, nesvarbu, ar žmonės klausė, ar ne. Jo pavyzdys mums parodo, kad mes galime daryti tą patį, ir tai gali padėti mums iš naujo užsidegti uolumu skelbimo darbui (Ezechielio 3:8, 9; 2 Timotiejui 4:5).

16. Kokį Michėjo požiūrį mes turėtume ugdyti?

¹⁶ Vertas dėmesio dėl savo kantrumo buvo Michėjas, kuris pranašavo aštuntajame amžiuje pr. m. e. „Bet aš, — rašė jis, — žiūrėsiu į Viešpatį [„Jehovą“, NW]; lauksiu [„būsiu nusistatęs laukti“, NW] Dievo, mano gelbėtojo; mano Dievas išklausys mane“ (Michėjo 7:7). Michėjo pasitikėjimo šaknys buvo jo stiprus tikėjimas. Kaip ir pranašas Izaijas, Michėjas žinojo, kad Jehova tikrai padarys tai, ką Jis yra numatęs. Mes taip pat tai žinome (Izaijo 55:11). Todėl ugdykime savyje nusistatymą laukti Dievo pažadų išsipildymo. Ir skelbkime gerąją naujieną su uolumu, netgi teritorijose, kur žmonės beveik nerodo susidomėjimo Karalystės žinia (Titui 2:14; Jokūbo 5:7-10).

Rodyti kantrybę šiandien

17, 18. Kokie senovės ir šiuolaikiniai pavyzdžiai gali padėti mums rodyti kantrybę?

¹⁷ Kai kurie Jehovos pranašai kantriai rodė atkaklumą vykdydami savo užduotis daugelį metų, bet nematė savo pranašysčių išsipildymo. Tačiau jų kantrus atkaklumas, netgi kai su jais dažnai elgdavosi blogai, padeda mums suprasti, kad mes galime atlikti savo tarnybą. Mes taip pat galime turėti naudos iš pavyzdžio, kurį parodė ištikimi pateptieji XX amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais. Nors jų dangiškos viltys nebuvo įgyvendintos taip greitai, kaip jie tikėjosi, jie neleido, kad nusivylimas dėl tariamo uždelsimo sumažintų jų uolumą vykdyti Dievo valią, kai jis jiems ją atskleidė.

¹⁸ Metų metais daugelis šių krikščionių reguliariai platino Sargybos bokštą ir jo žurnalą-palydovą „Atsibuskite!“ (anksčiau vadintą „Aukso amžius“, po to „Paguoda“). Jie uoliai platino šiuos vertingus žurnalus žmonėms gatvėse ir pristatydami juos į namus — žurnalų maršrutais, kaip dabar tai vadinama. Vienos pagyvenusios sesers, kurios žemiškasis gyvenimas baigėsi, greitai pasigedo praeiviai, kurie buvo pripratę matyti ją liudijančią gatvėje. Kokį liudijimą ji suteikė per daugelį savo ištikimos tarnybos metų, kaip parodo stebėjusių jos viešą tarnybą žmonių dėkingi atsiliepimai! Kadangi esi Karalystės skelbėjas, ar tu reguliariai atiduodi Sargybos bokštą ir „Atsibuskite!“ į rankas tų, kuriuos sutinki savo tarnyboje?

19. Kokį padrąsinimą mums duoda Žydams 6:10-12?

¹⁹ Taip pat pagalvok apie kantrybę ir ištikimą tarnybą brolių, tarnaujančių Jehovos Liudytojų Vadovaujančioje korporacijoje. Keletas iš jų dabar gyvena devintą arba dešimtą dešimtmetį, bet jie tebėra Karalystės skelbėjai, uoliai besirūpinantys jiems skirtomis pareigomis (Žydams 13:7). O kaip kiti pagyvenę žmonės, turintys dangišką viltį, ir net kai kurie iš „kitų avių“, vis labiau senstantys? (Jono 10:16). Jie gali būti tikri, kad Dievas nėra neteisingas, jog pamirštų jų darbą ir meilę, kurią jie parodo jo vardui. Tegu pagyvenę Jehovos Liudytojai kartu su jaunesniais bendratikiais atkakliai daro, ką gali, rodydami tikėjimą ir kantrybę Dievo tarnyboje (Žydams 6:10-12). Po to arba prikėlimu, kaip ir senovės pranašai, arba išlikę gyvi per būsimą „didelį suspaudimą“, jie gaus brangų amžinojo gyvenimo atpildą (Mato 24:21).

20. a) Ko tu pasimokei iš pranašų „pavyzdžio“? b) Kaip mums gali padėti tokia kantrybė, kokią turėjo pranašai?

²⁰ Kokį puikų pavyzdį mums paliko Dievo pranašai! Kadangi jie iškentė kančias, rodė kantrybę ir kitas dievobaimingas savybes, jiems buvo suteikta privilegija kalbėti Jehovos vardu. Kadangi esame šiuolaikiniai Jo Liudytojai, būkime panašūs į juos ir tokie tvirti kaip pranašas Habakukas, kuris pareiškė: „Aš stovėsiu savo sargyboje ir laikysiu pastatęs koją ant tvirtovės; aš žiūrėsiu, kad matyčiau, kas bus man [Dievo] sakoma“ (Habakuko 2:1). Turėkime panašų pasiryžimą — rodykime kantrybę ir džiaugsmingai toliau viešai skelbkime didingą mūsų Didžiojo Kūrėjo, Jehovos, vardą! (Nehemijo 8:10; Romiečiams 10:10).

Ar tu supratai šiuos punktus?

◻ Kokį drąsų pavyzdį parodė pranašas Amosas?

◻ Kokiais atžvilgiais pranašas Mozė buvo pavyzdys?

◻ Kokiu atžvilgiu šiuolaikiniai Jehovos tarnai gali elgtis kaip Amosas ir Izaijas?

◻ Ko krikščionys tarnai gali išmokti iš Ozėjo ir Joelio elgesio?

◻ Kuo mums gali būti naudingas Ezechielio ir Michėjo pavyzdys?

[Iliustracija 25 puslapyje]

Nepaisant aršaus Amazijo pasipriešinimo, Jehovos dvasia įgalino Amosą drąsiai pranašauti

[Iliustracija 27 puslapyje]

Ištikimi pateptieji parodė puikų pavyzdį rodydami kantrybę Jehovos tarnyboje