Ieškokime lobių, slypinčių Kristuje
„[Kristuje] slypi visi išminties ir pažinimo lobiai“ (KOL 2:3).
1, 2. a) Koks lobis buvo atrastas 1922 metais ir kur tie daiktai pateko? b) Ką daryti kviečia visus Dievo Žodis?
ŽINIA apie atrastą lobį dažniausiai yra tikra sensacija. Štai 1922-aisiais Britanijos archeologas Hovardas Karteris, dešimtmečius uoliai darbavęsis nelengvomis sąlygomis, aptiko kai ką nepaprasta — faraono Tutanchamono kapą. Ten slypėjo maždaug 5000 daiktų ir visi atrodė beveik kaip nauji.
2 Dauguma Karterio atrasto įspūdingo lobio daiktų pateko į muziejus arba į privačias kolekcijas. Jie tikriausiai turi tam tikrą istorinę bei meninę vertę, bet mažai ką reiškia arba visiškai nieko nereiškia mūsų kasdieniame gyvenime. O štai Dievo Žodis kviečia mus ieškoti tokių lobių, kurie mums išties daug reiškia. Jų ieškoti raginamas kiekvienas ir atlygis už tai kur kas didesnis, nei radus kokį nors materialų lobį. (Perskaityk Patarlių 2:1-6.)
3. Kuo vertingi tie lobiai, kurių ieškoti savo garbintojus skatina Jehova?
3 Pakalbėkime, kokia vertė tų lobių, kuriuos įgyti Jehova ragina savo garbintojus. Vienas jų yra „Dievo baimė“. Šiais pavojingais laikais ji mums tikra apsauga (Ps 19:10 [19:9, Brb]). Arba štai radus tokį lobį kaip „Dievo pažinimas“ (Brb) susilaukiama didžiausios, kokia tik įmanoma žmogui, garbės — turėti artimą ryšį su Aukščiausiuoju. O tokie lobiai kaip Dievo duota išmintis, pažinimas ir įžvalga padės mums sėkmingai įveikti kasdienius sunkumus, nugalėti nerimastį (Pat 9:10, 11). Kaip rasti šiuos vertingus lobius?
Ieškokime dvasinių lobių
4. Kur mums rodoma ieškoti dvasinių lobių?
4 Kitaip nei archeologai bei kiti tyrinėtojai, lobių paprastai ieškantys ir šen, ir ten, mes gerai žinome, kur slypi dvasinės vertybės. Dievo Žodis, tartum žemėlapis ieškotojui, rodo tikslią vietą, kur galime rasti Jehovos pažadėtus lobius. Štai apaštalas Paulius pasakė, kad Kristuje „slypi visi išminties ir pažinimo lobiai“ (Kol 2:3). Skaitant šiuos žodžius kyla klausimų. Kodėl turime ieškoti tų lobių? Ką reiškia, kad jie Kristuje „slypi“? Kaip galime juos rasti? Atsakymus sužinosime gilindamiesi į minėtus apaštalo žodžius.
5. Kodėl Paulius prakalbo apie dvasinius turtus?
5 Tuos žodžius Paulius parašė Kolosų krikščionims. Pasakė grumiąsis už juos, kad ‘būtų paguostos visų širdys ir jie būtų suvienyti meile’. (Perskaityk Kolosiečiams 2:1, 2.) Kas jam kėlė susirūpinimą? Matyt, Paulius nuogąstavo, kad tenykščius brolius gali paveikti kai kurie asmenys, — vieni skleidžiantys graikų filosofų idėjas, kiti siūlantys grįžti prie Mozės įstatymo. Apaštalas griežtai įspėjo brolius: „Žiūrėkite, kad kas jūsų nepasigrobtų filosofija ir tuščia apgaule, paremta žmonių padavimu bei pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi“ (Kol 2:8).
6. Kodėl mums reikia įsiklausyti į Pauliaus žodžius?
6 Šiandien irgi jaučiama Šėtono ir jo blogos santvarkos įtaka. Žmones veikia įvairios filosofijos, tarp jų pasaulietinės visuomenės idėja bei evoliucijos teorija, todėl iškrypo jų mąstysena, moralė, gyvensena, pasikeitė siekiai. Klaidinga religija yra viena iš pagrindinių propaguotojų, skatinančių rengti daugelį masinių švenčių. Pramogų pasaulis kursto tenkinti nuodėmingo kūno potroškius. Gausybėje interneto tinklalapių tyko pavojus tiek jaunų, tiek senų. Šie ir kiti pasaulio siūlomi dalykai, jei nuolat bus prieš akis, gali lengvai paveikti ir mūsų nuostatą, pakeisti požiūrį į Jehovos nurodymus, susilpninti ryžtą siekti tikrojo gyvenimo. (Perskaityk 1 Timotiejui 6:17-19.) Kad nepakliūtume į Šėtono pinkles, turime gerai žinoti Pauliaus žodžių kolosiečiams prasmę ir jo patarimus priimti visa širdimi.
7. Kokius du dalykus, padėsiančius kolosiečiams, paminėjo Paulius?
7 Matome, kad, rašydamas kolosiečiams, Paulius išreiškė savo susirūpinimą ir toliau nurodė du dalykus, padėsiančius jiems būti paguostiems ir suvienytiems meilėje. Pirmiausia jis paminėjo „tikrumą, kurį teikia supratimas“ (Jr). Krikščionys turėjo būti visiškai tikri, kad teisingai supranta Šventąjį Raštą, tada jų tikėjimas stovės ant tvirto pamato (Hbr 11:1). Apaštalas taip pat norėjo, kad kolosiečiai galėtų aiškiai „pažinti Dievo slėpinį“. Taigi reikėjo žinoti ne vien tiesos pagrindus, bet ir gerai perprasti Dievo Žodžio gelmes (Hbr 5:13, 14). Koks rimtas patarimas ir anuomečiams kolosiečiams, ir mums! Kaip tad įgyti tokį tikrumą ir aiškų pažinimą? Atsakymas — įsidėmėtini Pauliaus žodžiai apie Jėzų Kristų, kad jame „slypi visi išminties ir pažinimo lobiai“.
Kristuje slypintys lobiai
8. Paaiškink, ką reiškia, kad lobiai Kristuje „slypi“.
8 Tai, kad visi išminties ir pažinimo lobiai Kristuje „slypi“, nereiškia, jog jie užrakinti, niekam neprieinami. Ne, šis tvirtinimas tiesiog reiškia, kad, norėdami tuos lobius rasti, privalome negailėti jėgų ir savo dėmesį sutelkti į Jėzų Kristų. Tai visiškai derinasi su Jėzaus žodžiais apie save: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14:6). Tad jeigu trokštame rasti Dievo pažinimo lobius, turime naudotis Jėzaus teikiama parama ir nurodymais.
9. Kokių įpareigojimų Jėzus yra gavęs?
9 Pasakęs „esu kelias“, Jėzus pridūrė, kad jis „tiesa ir gyvenimas“. Vadinasi, Jėzus ne tik tas, kuris padeda artintis prie Tėvo, bet yra gavęs ir daugiau svarbių įpareigojimų: per jį įmanoma suprasti Biblijos tiesą ir įgyti amžinąjį gyvenimą. Jėzuje iš tikrųjų slypi neįkainojamos vertės dvasiniai lobiai, laukiantys, kada kruopštūs Biblijos tyrinėtojai juos suras. Apžiūrėkime keletą tų brangakmenių, nuo kurių tiesiogiai priklauso mūsų ateitis ir santykiai su Dievu.
10. Ką apie Jėzų sužinome iš Kolosiečiams 1:19 ir 2:9?
10 „Kristuje kūniškai gyvena visa dievystės pilnatvė“ (Kol 1:19; 2:9). Praleidęs su dangiškuoju Tėvu begalę laiko, Jėzus geriau nei kas kitas žino, koks yra Dievas ir kokia jo valia. Savo žemiškosios tarnystės laikotarpiu Jėzus mokė žmones to, ko pats buvo Tėvo išmokytas, o jo darbai bylojo apie savybes, jam įskiepytas Tėvo. Todėl Jėzus ir pasakė: „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Jn 14:9). Kristuje slypi visa Dievo išmintis bei pažinimas. Taigi, kad pažintume Jehovą, geriausia yra kruopščiai tyrinėti visa, ką galime, apie Jėzų.
11. Kaip Biblijos pranašystės siejasi su Jėzumi?
11 „Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia“ (Apr 19:10). Šie žodžiai rodo, kad Jėzus — pagrindinis asmuo, per kurį išsipildo daugelis Šventojo Rašto pranašysčių. Biblijos pranašystės, nuo pat pirmosios, ištartos paties Jehovos ir užrašytos Pradžios 3:15, iki didingų regėjimų, nupasakotų Apreiškimo knygoje, teisingai perprantamos tik kai turimas omenyje Jėzaus vaidmuo, skirtas jam Mesijiškoje Karalystėje. Tad nenuostabu, kodėl tiems, kas nepripažįsta, kad Jėzus yra pažadėtasis Mesijas, daugelis pranašysčių, nusakytų Biblijos hebrajiškosiose knygose, nesuprantamos. Taip pat aišku, kodėl visi, nevertinantys šios Biblijos dalies, kur tiek daug pranašysčių apie Mesiją, Jėzų laiko tik vienu iš žymių žmonių. O Dievo tarnams žinios apie Jėzų leidžia suprasti, kokia prasmė net ir tų Biblijos pranašysčių, kurios dar turės išsipildyti (2 Kor 1:20).
12, 13. a) Kokia prasme Jėzus yra „pasaulio šviesa“? b) Kaip gyventi yra įpareigoti Kristaus sekėjai, išvesti iš klaidatikystės tamsos?
12 „Aš — pasaulio šviesa.“ (Perskaityk Jono 8:12; 9:5.) Dar prieš daugelį amžių iki Jėzaus atėjimo į žemę Izaijas išpranašavo: „Tauta, gyvenusi tamsumoje, pamatė didžią šviesą; gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė“ (Iz 9:1 [9:2, Brb]). Apaštalas Matas parašė, kad ši pranašystė išsipildė Jėzui tada, kai jis pradėjo skelbimo veiklą ir kreipėsi į klausytojus tokiais žodžiais: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė!“ (Mt 4:16, 17). Tarnaudamas žemėje, Jėzus skleidė žmonėms dvasinę šviesą, padėjo išsivaduoti iš klaidingos religijos mokymų. Jis pats pasakė: „Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų tamsybėse“ (Jn 1:3-5; 12:46).
13 Po daugelio metų apaštalas Paulius savo bendratikiams priminė: „Kadaise jūs buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje. Tad elkitės kaip šviesos vaikai“ (Ef 5:8). Krikščionys, išvesti iš klaidatikystės tamsos, įpareigoti gyventi kaip šviesos vaikai. Tokį priesaką Kalno pamoksle ištarė savo sekėjams pats Jėzus: „Tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Mt 5:16). Ar dvasinius lobius, kuriuos randi Jėzuje, taip brangini, kad ir kitiems juos siūlai — tiek savo žodžiais, tiek geru krikščionišku elgesiu?
14, 15. a) Kaip Biblijos laikais tikrojo Dievo garbinimas buvo neatsiejamas nuo avių bei kitų gyvulių atnašavimo? b) Kodėl Jėzus, kaip „Dievo Avinėlis“, yra nė su kuo nelygintinas lobis?
14 Jėzus yra „Dievo Avinėlis“ (Jn 1:29, 36). Biblijos istorija nuo seniausių laikų rodo, kad artinantis prie Dievo ir siekiant gauti nuodėmių atleidimą buvo neapsieinama be avių atnašavimo. Pavyzdžiui, Abraomas po to, kai susiruošė paaukoti Izaoką, bet čia pat buvo lieptas nekelti prieš jaunuolį rankos, pamatė aviną ir jį atnašavo vietoj sūnaus (Pr 22:12, 13). Arba kai izraelitai turėjo išeiti iš Egipto nelaisvės, privaloma auka — tąkart „Viešpaties Paschos“ — irgi buvo avinėlis (Iš 12:1-13). Vėliau Mozės įstatymas prisakė aukoti įvairius gyvulius, tarp jų avinus ir ožius (Iš 29:38-42; Kun 5:6, 7).
15 Nė jokia iš šių paties žmogaus atnašaujamų aukų negalėjo galutinai išvaduoti iš nuodėmės ir mirties (Hbr 10:1-4). Tiktai Jėzus yra tas „Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“. Vien dėl to Kristus yra lobis, brangesnis už visus žemėje rastus materialinius lobius. Taigi mums verta nuodugniai išsiaiškinti visa, kas žinotina apie šią nepaprastą išpirką, ir ja tikėti. Taip įgyjame viltį būti didžiai palaiminti ir apdovanoti: „mažoji kaimenė“ galės džiaugtis šlove drauge su Kristumi danguje, o „kitos avys“ — amžinuoju gyvenimu žemės rojuje (Lk 12:32; Jn 6:40, 47; 10:16).
16, 17. Kodėl itin svarbu suvokti, koks yra Jėzaus, kaip „tikėjimo vadovo ir ištobulintojo“, vaidmuo?
16 Jėzus yra „tikėjimo vadovas ir ištobulintojas“. (Perskaityk Hebrajams 12:1, 2.) Paulius Laiško hebrajams 11-ame skyriuje raiškiais žodžiais kalba apie tikėjimą: glaustai apibūdina, kas tai yra, ir išvardija nemažai tikėjimo pavyzdžių, tarp jų Nojų, Abraomą, Sarą ir Rahabą. Visa tai turėdamas omenyje, Paulius skatino krikščionis ‘žiūrėti į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų’. Kodėl į jį?
17 Ištikimi Dievo tarnai, suminėti Laiško hebrajams 11-ame skyriuje, tvirtai tikėjo jo pažadais, tačiau visų detalių, kaip tai išsipildys per Mesiją ir Karalystę, nežinojo. Ta prasme jų tikėjimas nebuvo tobulas. Net ir vyrai, kuriuos Jehova pasirinko užrašyti daugelį pranašysčių apie Mesiją, ne iki galo perprato tų savo žodžių svarbą (1 Pt 1:10-12). Tikėjimas gali būti ištobulintas tik per Jėzų. Vadinasi, itin svarbu gerai suvokti ir pripažinti Jėzaus, kaip „tikėjimo vadovo ir ištobulintojo“, vaidmenį.
Nepaliaukime ieškoti
18, 19. a) Paminėk, kokie dar dvasiniai lobiai slypi Kristuje. b) Kodėl turime nepaliauti ieškoję Jėzuje slypinčių dvasinių lobių?
18 Vertingą Jėzaus vaidmenį gelbstint žmoniją, kaip Dievo numatyta, aptarėme tik keletu aspektų. Kristuje slypi ir daugiau dvasinių lobių. Radę tokius lobius, džiaugsimės jais ir Dievo malonėmis. Štai apaštalas Petras pavadino Jėzų „vadu“ ir užtekančia „aušrine“ (Apd 3:15; 5:31; 2 Pt 1:19). Biblijoje Jėzui taip pat skirtas prievardis „Amen“ (Apr 3:14). Ar žinai, ką reiškia ir kuo svarbūs šie Jėzaus vaidmenys? Kad tai suprastume, pakluskime Jėzaus raginimui: „Ieškokite, ir rasite“ (Mt 7:7).
19 Istorija nežino kito asmens, kurio gyvenimas būtų buvęs toks prasmingas ir tiek nulėmęs mūsų amžiną gerovę, kaip Jėzus. Jis kupinas dvasinių lobių, lengvai prieinamų kiekvienam, kas tik visa širdimi jų ieško. Tebūna tau džiaugsmas ir palaima rasti turtus, kurie „jame slypi“.
Ar atsimeni?
• Kokių lobių ieškoti skatinami krikščionys?
• Kodėl Pauliaus patarimai Kolosų krikščionims tinka ir mums?
• Paminėk kai kuriuos Kristuje slypinčius dvasinius lobius ir paaiškink, ką jie reiškia.
[Iliustracijos 5 puslapyje]
Kaip lobių ieškotojui žemėlapis, taip Biblija rodo mums turtus, slypinčius Kristuje