Kodėl turime sekti Kristumi?
„Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs [...] ir teseka manimi“ (LK 9:23).
1, 2. Kodėl mums vertėtų aptarti, iš kokių paskatų privalu sekti Kristumi?
KAIP Jehova džiaugiasi savo garbintojų būryje matydamas jus — vaikus ir jaunuolius, taip pat visus, kurie tik neseniai susidomėjote tiesa! Toliau gilindamiesi į Bibliją, reguliariai lankydami krikščionių sueigas ir vis geriau perprasdami gyvybiškai svarbius Dievo Žodžio mokymus, priimkite į širdį Jėzaus kvietimą: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs [...] ir teseka manimi“ (Lk 9:23). Jėzus sako, kad tau reikia noriai išsižadėti savęs ir tapti jo sekėju. Taigi dabar vertėtų pakalbėti, kodėl turime sekti Kristumi (Mt 16:13-16).
2 O jeigu jau seniai einame Jėzaus Kristaus pėdomis? Tada esame raginami daryti „vis daugiau pažangos“ (1 Tes 4:1, 2). Ir tiems iš mūsų, kurie tapome tikrojo Dievo garbintojais pastaruoju laiku, ir tiems, kurie stojome į šį kelią jau prieš daugelį metų, — visiems bus naudinga aptarti, kodėl privalu sekti Kristumi. Tai padės mums, kaip skatina Paulius, daryti tolesnę pažangą ir kasdien laikytis Kristaus nurodytos krypties. Nagi, apžvelkime penkias priežastis, kodėl turime sekti Kristumi.
Kad labiau suartėtume su Jehova
3. Kaip dvejopai galime pažinti Jehovą?
3 Apaštalas Paulius, „atsistojęs Areopago viduryje“, atėniečiams kalbėjo: „[Dievas] nustatė aprėžtus laikus ir apsigyvenimo ribas, kad žmonės ieškotų Dievo ir tarytum apčiuopomis jį atrastų, nes jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų“ (Apd 17:22, 26, 27). Jeigu Dievo ieškome, jį tikrai galime pažinti. Apie Jehovą — koks jis yra, kokia jo galybė — byloja pati kūrinija. Kai atidžiai įsižiūrime į tai, ką jo ranka padarė, ir viską su dėkingumu apmąstome, Kūrėjas mums aiškiai atsiskleidžia (Rom 1:20). Daug apie Jehovą sužinome ir iš Biblijos, jo rašytinio Žodžio, puslapių (2 Tim 3:16, 17). Kuo nuodugniau ‘apmąstome jo darbus ir apsvarstome jo veiksmus’, tuo geriau Jehovą pažįstame (Ps 77:13 [77:12, Brb]).
4. Kaip, sekdami Kristumi, galime labiau suartėti su Jehova?
4 Dar labiau su Jehova suartėjame sekdami Kristumi. Pagalvok, kokioje šlovėje Jėzus buvo šalia Tėvo „dar prieš atsirandant pasauliui“! (Jn 17:5) Jis — „Dievo kūrybos Pradžia“ (Apr 3:14). Su Jehova „visos Kūrinijos pirmagimis“ danguje gyveno nesuskaitomus amžius. Prieš ateidamas į žemę Jėzus ne be reikalo laikėsi šalia Tėvo. Jam buvo gera darbuotis išvien su Visagaliu, ir Dievui jis buvo pats artimiausias. Juodu siejo meilės ryšys, tvirčiausias, kokio tik esama. Jėzus ne tik iš šalies žiūrėjo, kaip Tėvas viską daro, ką jis jaučia, koks yra, bet pats viską iš Tėvo perėmė, pats tuo gyveno. Nieko nuostabaus, jog paklusnus Sūnus labai su Tėvu supanašėjo. Biblijoje netgi pasakyta, kad jis yra „neregimojo Dievo atvaizdas“ (Kol 1:15). Jeigu rūpestingai sekame Kristumi, mūsų ryšys su Jehova darosi vis glaudesnis.
Kad visur sektume Jehovos pavyzdžiu
5. Kas mums padės visur sekti Jehovos pavyzdžiu ir kodėl galime taip tvirtinti?
5 Esame sukurti ‘pagal Dievo paveikslą ir panašumą’, taigi gebame puoselėti tokias vidines dorybes, kokios kyla iš paties Dievo (Pr 1:26). Apaštalas Paulius krikščionis skatino: „Būkite Dievo sekėjai, kaip jo mylimi vaikai“ (Ef 5:1). Dangiškuoju Tėvu sekame eidami Kristaus pėdomis. Kodėl galime taip tvirtinti? Todėl, kad Jėzus aiškiausiai — geriau nei bet kas kitas — savo gyvenimu ir mokymais leido pažinti Jehovą — jo mintis, jausmus, asmenybę. Tarnaudamas žemėje jis ne tik garsino Jehovos vardą, bet ir apreiškė patį Asmenį, pažįstamą šiuo vardu. (Perskaityk Mato 11:27.) Jėzaus žodžiai ir darbai, mokymai ir pavyzdys bylojo, koks yra Jehova.
6. Ką Jėzaus mokymai atskleidžia apie Jehovą?
6 Jėzus mokė, ko Dievas iš mūsų reikalauja, ir padėjo suprasti, kaip į savo garbintojus jis žiūri (Mt 22:36-40; Lk 12:6, 7; 15:4-7). Štai pacitavęs vieną iš Dešimties įsakymų — „nesvetimauk“, — Jėzus paaiškino, ką žmogaus širdyje Dievas kartais pastebi, nors iki amoralaus poelgio būna dar toli. „Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi“, — sakė jis (Iš 20:14; Mt 5:27, 28). Arba štai priminęs, kaip fariziejai interpretuoja vieną Įstatymo reikalavimą — „mylėk savo artimą ir nekęsk priešo“, — nurodė, kokia yra Jehovos nuostata: „Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus“ (Mt 5:43, 44; Iš 23:4; Kun 19:18). Kuo geriau perprantame Dievo mintis, jausmus bei reikalavimus, tuo labiau esame pasirengę visur ir visada Dievu sekti.
7, 8. Ką byloja apie Jehovą Jėzaus pavyzdys?
7 Koks yra dangiškasis Tėvas, liudija ne tik Jėzaus žodžiai, bet ir pavyzdys. Štai kada Evangelijose skaitome, jog Jėzus gailėjo vargšų, užjautė kenčiančius ir supyko ant mokinių, kam neprileidžia artyn mažų vaikelių, turbūt iš karto pagalvojame apie Tėvą: ar tokie nėra ir jo jausmai? (Mk 1:40-42; 10:13, 14; Jn 11:32-35) Jėzaus tarnyba mums daug pasako apie išskirtiniausias Dievo savybes. Ar stebuklai, kuriuos Kristus darė, nerodo, kad jam buvo suteikta didžiulė galia? Bet šitos galios jis niekada nenaudojo asmeniniams tikslams, nei tam, kad kitiems pakenktų (Lk 4:1-4). O kaip akivaizdžiai pasireiškė teisingumas, kada jis išvarė iš šventyklos godžius pirklius! (Mk 11:15-17; Jn 2:13-16) Jo mokymai, jo maloningi žodžiai, einantys žmogui tiesiai į širdį, nepalieka abejonės, kad savo išmintimi jis buvo „daugiau negu Saliamonas“ (Mt 12:42). Ir ką galėtume dar pasakyti apie Jėzaus meilę? Jis atidavė gyvybę už kitus, ir „nėra didesnės meilės“ kaip ši (Jn 15:13).
8 Visais savo žodžiais ir darbais Dievo Sūnus aiškių aiškiausiai parodė, koks yra Jehova. Jis net galėjo pasakyti: „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Perskaityk Jono 14:9-11.) Sekti Kristumi reiškia sekti Jehova.
Jėzus — Jehovos Pateptasis
9. Kada ir kaip Jėzus tapo Dievo Pateptuoju?
9 Pažiūrėkime, kas įvyko 29-ųjų mūsų eros metų rudenį, kai trisdešimtmetis Jėzus atėjo pas Joną Krikštytoją. „Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant jo.“ Štai dabar jis tapo Kristumi, arba Mesiju, ir pats Jehova apreiškė, kad Jėzus yra jo Pateptasis. Balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mt 3:13-17). Kokia tai svari priežastis sekti Kristumi!
10, 11. a) Kaip Jėzui taikomas prievardis „Kristus“? b) Kodėl būtinai turime sekti Jėzumi Kristumi?
10 Biblijoje, kai kalbama apie Jėzų, prievardis „Kristus“ taikomas įvairiopai. Pavyzdžiui, sakoma „Jėzus Kristus“, „Kristus Jėzus“ arba tiesiog „Kristus“. Iš paties Jėzaus lūpų kartą nuskambėjo pirma jo vardas, paskui prievardis: „Jėzus Kristus“. Tąsyk jis meldėsi Tėvui tokiais žodžiais: „Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų“ (Jn 17:3, Brb). Vardas ir prievardis, pasakytas tokia tvarka, labiau atkreipia dėmesį į asmenį, kuris buvo Dievo siųstas ir tapo Pateptuoju. O kai pirmiau eina prievardis, paskui vardas — „Kristus Jėzus“, — sureikšminamas ne tiek pats asmuo, kiek jo užimama padėtis, jo pareigos (2 Kor 4:5). Kada vardas neminimas ir pavartojamas vien tik prievardis „Kristus“, irgi pabrėžiami Jėzaus, kaip Mesijo, įgaliojimai (Mt 16:16, Brb).
11 Tai, kad Jėzus vadinamas vienaip ar antraip „Kristumi“, iškelia aikštėn svarbią tiesą: nors Dievo Sūnus atėjo į žemę kaip žmogus ir apreiškė savo Tėvo valią, jis nelaikytinas paprastu žmogumi. Jis buvo netgi daugiau negu pranašas. Iš tikrųjų jis atėjo tarnauti Jehovos Pateptuoju. Tad būtinai juo sekime!
Jėzus — vienintelis kelias į išgelbėjimą
12. Kokie žodžiai, pasakyti apaštalui Tomui, yra reikšmingi ir mums?
12 Kokia yra dar viena svarbi priežastis sekti Mesiju, suprantame iš paties Jėzaus žodžių, kuriuos jis kalbėjo savo ištikimiems apaštalams vos kelios valandos prieš mirtį. Atsakydamas į Tomo klausimą apie savo išėjimą paruošti jiems vietos, Jėzus pabrėžė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14:1-6). Tąkart Jėzus šnekėjosi su vienuolika ištikimų apaštalų ir pažadėjo jiems vietą danguje. Bet jo žodžiai ne mažiau prasmingi ir tiems žmonėms, kurie viliasi amžinai gyventi žemėje (Apr 7:9, 10; 21:1-4). Pakalbėkime apie tai plačiau.
13. Kokia prasme Jėzus yra „kelias“?
13 Jėzus Kristus yra „kelias“, tai yra vienintelis, per kurį galime artintis prie Dievo. Štai melstis reikia Jėzaus vardu — tada Tėvas tikrai duos mums visa, ko prašome pagal jo valią (Jn 15:16). Jėzus yra „kelias“ dar ir kita prasme. Nuodėmė atskyrė žmones nuo Dievo (Iz 59:2). O Jėzus atidavė „savo gyvybę [...] kaip išpirką už daugelį“ (Mt 20:28). Ir ką tai mums reiškia? Biblijoje rašoma: „Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių“ (1 Jn 1:7). Taigi Sūnus atvėrė kelią susitaikinti su Dievu (Rom 5:8-10). Norėdami puoselėti artimus santykius su Dievu, turime tikėti Jėzų ir jam paklusti (Jn 3:36).
14. Kaip suprasti, kad Jėzus yra „tiesa“?
14 Jėzus sakėsi esąs „tiesa“ ne vien todėl, kad visada kalbėjo tiesą ir vadovavosi tiesos principais, bet ir todėl, kad jam išsipildė visos pranašystės apie Mesiją — o jų buvo daugybė. „Kiek tik yra Dievo pažadų, jie jame yra ‘taip’“, — rašė apaštalas Paulius (2 Kor 1:20). Net „būsimųjų gėrybių šešėlis“, driekęsis per Mozės įstatymą, tikrenybe tapo Kristuje Jėzuje (Hbr 10:1; Kol 2:17). Ir kada gilinamės į Šventojo Rašto pranašystes, Jėzus vėlgi yra dėmesio centre. Visos pranašystės liudija, kad Jehova skyrė jam svarbiausią vaidmenį. Išties „liudijimas apie Jėzų yra pranašavimo esmė“ (Apr 19:10, NW). Kad patys taptume dalininkais to, ką gera Dievas yra žmonijai numatęs, privalome sekti Mesiju.
15. Kokia prasme Jėzus yra „gyvenimas“?
15 Jėzus, be to, sakėsi esąs „gyvenimas“. Jis išpirko žmoniją savo krauju, ir amžinojo gyvenimo dovaną Dievas duoda „mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (Rom 6:23). Jėzus yra „gyvenimas“ netgi tiems, kurie jau mirę (Jn 5:28, 29). Tik pagalvokime, ką jis nuveiks per savo viešpatavimo tūkstantmetį. Eidamas Vyriausiojo Kunigo pareigas, amžiams išvaduos savo žemiškuosius valdinius iš nuodėmės ir mirties! (Hbr 9:11, 12, 28)
16. Kokių turime argumentų, kad privalu sekti Jėzumi?
16 Jėzaus žodžiai, skirti Tomui, kaip matome, labai daug reiškia ir mums. Jėzus yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Būtent jį Dievas siuntė į pasaulį, kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas (Jn 3:17). Ir niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per jį. Biblijoje aiškiai pasakyta: „Nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti“ (Apd 4:12). Kad ir ko anksčiau buvome mokomi, kad ir ką tikėjome, dabar išmintingai darysime, jei tikėsime Jėzų, juo seksime ir tiktai šiuo keliu eisime į gyvenimą (Jn 20:31).
Mums įsakyta klausyti Kristaus
17. Kodėl mums svarbu Dievo Sūnaus klausyti?
17 Petras, Jonas ir Jokūbas savo akimis matė nepaprastą regėjimą — Kristaus atsimainymą. Sykiu jie girdėjo balsą iš dangaus, sakantį: „Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!“ (Lk 9:28, 29, 35). Labai svarbu, kad darytume, kaip liepta, — klausytume Mesijo. (Perskaityk Apaštalų darbų 3:22, 23.)
18. Ką mums turėtų reikšti įsakymas klausyti Jėzaus Kristaus?
18 Klausyti Jėzaus — tai reiškia ir atidžiai į jį įsižiūrėti, apsvarstyti jo pavyzdį (Hbr 12:2, 3). Vadinasi, turėtume „kuo rūpestingiau apmąstyti“, ką skaitome apie jį Biblijoje, taip pat „ištikimo ir nuovokaus vergo“ leidiniuose (Hbr 2:1; Mt 24:45, NW). Esame Jėzaus avys, tad noriai pakluskime savo Ganytojui ir juo sekime (Jn 10:27).
19. Ko reikia, kad įstengtume sekti Kristumi nuolatos?
19 Kelyje gali pasitaikyti visokių kliūčių, tad ar įmanoma Kristumi sekti nuolatos? Taip, įmanoma. Reikia tik ‘laikyti sau taisykle sveikus pamokymus’ ir visa, ko iš krikščionio prašoma, daryti „su tikėjimu ir meile Kristuje Jėzuje“ (2 Tim 1:13).
Ką sužinojai?
• Kodėl sekdami Kristumi labiau suartėjame su Jehova?
• Kodėl sekti Jėzumi reiškia sekti Jehova?
• Kaip suprasti, kad Jėzus yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“?
• Kodėl turime klausyti Jehovos Pateptojo?
[Iliustracija 29 puslapyje]
Jėzaus mokymai atskleidė kilnias Jehovos mintis
[Iliustracija 30 puslapyje]
Turime ištikimai sekti Jehovos Pateptuoju
[Iliustracija 32 puslapyje]
Jehova iš dangaus prakalbo: „Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!“