„Jūs mylite jį, nors ir nesate jo matę“

„Jūs mylite jį, nors ir nesate jo matę; tikėdami jį, nors ir neregėdami, džiūgaujate“ (1 PETRO 1:8).

 1. Nors nė vienas šiandien gyvenantis žemėje nėra matęs Jėzaus, kaip kai kurie religingi žmonės stengiasi parodyti atsidavimą jam?

NĖ VIENAS šiandien gyvenantis žemėje nėra matęs Jėzaus Kristaus. Tačiau milijonai žmonių tvirtina mylį jį. Kasmet sausio 9-ąją Maniloje (Filipinai) kryžių nešančio Jėzaus Kristaus natūralaus dydžio statula traukiama gatvėmis per populiarios šalies religijos demonstraciją, kuri apibūdinama kaip pati masiškiausia, pati įspūdingiausia. Įaudrintos minios grumdosi ir stumdosi; žmonės netgi lipa vienas per kitą lyg paklaikę stengdamiesi paliesti statulą. Daugelį atėjusiųjų to pažiūrėti labiausiai traukia šventinė eisena. Tačiau kai kurie iš jų, be abejo, yra žmonės, kuriuos tikrai traukia prie Jėzaus. Parodydami tai jie galbūt nešioja kryželį su prikalto Jėzaus figūra arba reguliariai eina į bažnyčią. Tačiau ar tokią stabmeldystę galima laikyti teisingu garbinimu?

2, 3. a) Kas iš Jėzaus pasekėjų patys jį matė ir girdėjo kalbant? b) Kas dar pirmajame amžiuje mylėjo Jėzų ir tikėjo juo, nors niekada nebuvo jo patys matę?

² Pirmajame amžiuje daug tūkstančių žmonių Romos provincijose — Judėjoje, Samarijoje, Perėjoje ir Galilėjoje — iš tikrųjų patys matė ir girdėjo Jėzų Kristų. Jie klausėsi, kai jis aiškino širdį džiuginančias tiesas apie Dievo Karalystę. Jie savo akimis matė jo daromus stebuklus. Kai kurie iš jų tapo jo atsidavusiais mokiniais, nes įsitikino, kad jis yra „Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus“ (Mato 16:16). Tačiau tų, kuriems apaštalas Petras rašė savo pirmąjį įkvėptą laišką, nebuvo su jais.

³ Tie, į kuriuos kreipėsi Petras, gyveno tokiose Romos provincijose: Ponte, Galatijoje, Kapadokijoje, Azijoje ir Bitinijoje; visos jos buvo ten, kur šiuo metu yra Turkija. Jiems Petras rašė: „Jūs mylite jį, nors ir nesate jo matę; tikėdami jį, nors ir neregėdami, džiūgaujate neapsakomu ir šlovingiausiu džiaugsmu“ (1 Petro 1:1, 8). Kaip jie pažino Jėzų, kad galėjo pamilti jį ir parodyti tikėjimą juo?

4, 5. Iš kur tie žmonės, kurie niekada nematė Jėzaus, sužinojo apie jį pakankamai, kad pamiltų ir įtikėtų?

⁴ Matyt, kai kurie buvo Jeruzalėje, kai apaštalas Petras liudijo miniai dalyvavusiųjų 33 m. e. m. Sekminių šventėje. Po šventės daug mokinių pasiliko Jeruzalėje, kad apaštalai juos dar pamokytų (Apaštalų darbai 2:9, 41, 42; palygink 1 Petro 1:1). Kelių misionieriškų kelionių metu apaštalas Paulius taip pat uoliai tarnavo tarp žmonių, gyvenusių vietovėje, į kurią Petras vėliau nusiuntė pirmąjį jo vardu Biblijoje vadinamą laišką (Apaštalų darbai 18:23; 19:10; Galatams 1:1, 2).

⁵ Kodėl tuos žmones, niekada nemačiusius Jėzaus, taip traukė prie jo? Kodėl ir mūsų dienomis milijonai žmonių visame pasaulyje labai jį myli?

Tai, ką jie girdėjo

 6. a) Ką būtum galėjęs sužinoti, jeigu būtum girdėjęs Petrą liudijant apie Jėzų per 33 m. e. m. Sekmines? b) Kaip tai paveikė apie 3000 ten buvusiųjų?

⁶ Jeigu būtum buvęs Jeruzalėje, kai 33 m. e. m. Petras kalbėjo tai į šventę susirinkusiai miniai, ką būtum sužinojęs apie Jėzų? Be jokių abejonių, jo padaryti stebuklai parodė, kad jis buvo atsiųstas Dievo. Kad, nors nuodėmingi žmonės nužudė Jėzų, jis nebebuvo kape, bet buvo prikeltas ir po to išaukštintas paimant į dangų, Dievo dešinėn. Kad Jėzus iš tikrųjų buvo Kristus, Mesijas, apie kurį buvo rašę pranašai. Kad per Jėzų Kristų šventoji dvasia buvo išlieta jo pasekėjams, todėl jie galėjo tuojau pat liudyti daugelio tautų žmonėms apie nuostabius dalykus, kuriuos Dievas daro per savo Sūnų. Daugelio tąkart girdėjusiųjų Petrą širdys buvo labai sujaudintos, ir apie 3000 pasikrikštijo tapdami krikščioniškais mokiniais (Apaštalų darbai 2:14-42). Jeigu būtum buvęs ten, ar būtum pasielgęs taip ryžtingai?

 7. a) Ką būtum galėjęs sužinoti, jeigu būtum buvęs Antiochijoje tuo metu, kai ten skelbė apaštalas Paulius? b) Kodėl kai kurie iš minios tapo tikinčiaisiais ir dalinosi gerąja naujiena su kitais?

⁷ Jeigu tu būtum buvęs tarp susirinkusiųjų, kai Paulius mokė Romos provincijos Galatijos mieste Antiochijoje, ką dar būtum galėjęs sužinoti apie Jėzų? Tu būtum girdėjęs Paulių aiškinantį, jog tai, kad valdovai Jeruzalėje pasmerkė Jėzų mirčiai, buvo išpranašavę pranašai. Būtum taip pat girdėjęs prikeltą Jėzų mačiusiųjų liudijimus. Tau tikrai būtų palikęs įspūdį Pauliaus paaiškinimas, kad prikeldamas Jėzų iš mirusiųjų Jehova patvirtino, jog šis iš tikrųjų yra Dievo Sūnus. Argi tavo širdies nebūtų sušildžiusi žinia, kad nuodėmių atleidimas, įmanomas per tikėjimą Jėzumi, gali suteikti amžinąjį gyvenimą? (Apaštalų darbai 13:16-41, 46, 47; Romiečiams 1:4) Suvokę to, ką girdėjo, svarbą, kai kurie Antiochijos gyventojai tapo mokiniais ir uoliai dalijosi gerąja naujiena su kitais, nors tai reiškė, kad jie patirs aršų persekiojimą (Apaštalų darbai 13:42, 43, 48-52; 14:1-7, 21-23).

 8. Ką būtum galėjęs sužinoti, jeigu būtum buvęs efeziečių susirinkimo sueigoje tuo metu, kai buvo gautas jiems skirtas Pauliaus laiškas?

⁸ O jeigu tu būtum buvęs Romos provincijoje Azijoje esančio Efezo miesto krikščionių susirinkimo narys tuo metu, kai buvo gautas įkvėptas Pauliaus laiškas tenykščiams mokiniams? Ką būtumei galėjęs iš jo sužinoti apie Jėzaus vaidmenį Dievo tiksluose? Tame laiške Paulius paaiškino, kad per Kristų visa danguje ir žemėje bus vėl suvienyta su Dievu, kad Dievo dovana per Kristų skirta visų tautų žmonėms, kad asmenims, kurie, Dievo požiūriu, buvo mirę savo nusikaltimais, suteikiama gyvybė dėl tikėjimo Kristumi ir kad dėl šios priemonės žmonėms vėl įmanoma tapti mylimais Dievo sūnumis (Efeziečiams 1:1, 5-10; 2:4, 5, 11-13).

 9. a) Kas gali padėti tau suprasti, ar tu suvoki to, ką Paulius rašė efeziečiams, svarbą? b) Kaip Petro išvardytose Romos provincijose gyvenančius brolius paveikė tai, ką jie sužinojo apie Jėzų?

⁹ Ar dėkingumas už visa tai būtų sustiprinęs tavo meilę Dievo Sūnui? Ar ta meilė būtų paveikusi tavo kasdieninį gyvenimą, kaip apaštalas Paulius skatino Laiške efeziečiams nuo 4 iki 6 skyriaus? Ar tas dėkingumas būtų paskatinęs tave kruopščiai ištirti, kas tau gyvenime svarbiausia? Ar iš meilės Dievui ir iš dėkingumo jo Sūnui būtum pakeitęs, ką reikia, kad Dievo valios vykdymas iš tiesų būtų svarbiausia tavo gyvenime? (Efeziečiams 5:15-17) Apie tai, kaip Azijos, Galatijos ir kitų Romos provincijų krikščionis veikė jų sužinoti dalykai, apaštalas Petras jiems rašė: „Jūs mylite [Jėzų Kristų], nors ir nesate jo matę; tikėdami jį, ... džiūgaujate neapsakomu ir šlovingiausiu džiaugsmu“ (1 Petro 1:8).

10. a) Kas, be abejo, sustiprino pirmųjų krikščionių meilę Jėzui? b) Kaip ir mes galime gauti naudos?

¹⁰ Be abejo, tų pirmųjų krikščionių, į kuriuos kreipėsi Petras, meilę Dievo Sūnui padidino dar kai kas. Kas gi? Tuo metu, kai Petras rašė savo pirmąjį laišką, bent dvi Evangelijos — pagal Matą ir Luką — jau buvo platinamos. Pirmojo amžiaus krikščionys, niekada nematę Jėzaus, galėjo skaityti tų Evangelijų pranešimus. Mes taip pat galime. Evangelijos nėra nerealūs pasakojimai; joms būdingi visi pačios patikimiausios istorijos bruožai. Tuose įkvėptuose pasakojimuose yra daug ko, kas sustiprina mūsų meilę Dievo Sūnui.

Jo parodyta dvasia

11, 12. Koks Jėzaus požiūris į kitus žmones skatina tave mylėti jį?

¹¹ Iš rašytinio pasakojimo apie Jėzaus gyvenimą mes sužinome, kaip jis elgėsi su kitais žmonėmis. Jo parodyta dvasia jaudina žmonių širdis netgi šiuomet, daugiau kaip 1960 metų po jo mirties. Kiekvieną gyvą žmogų slegia nuodėmės pasekmės. Daugelis milijonų kenčia neteisybę, kovoja su ligomis arba dėl kitų priežasčių jaučia nepakeliamą nusivylimą. Visiems jiems Jėzus sako: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“ (Mato 11:28-30).

¹² Jėzus jautriai rūpinosi vargšais, alkanais ir liūdinčiais. Kai reikalavo aplinkybės, jis netgi stebuklingai pamaitino dideles minias (Luko 9:12-17). Jis išlaisvino juos iš pavergiančių tradicijų. Taip pat jis stiprino jų tikėjimą Dievo priemone pašalinti politinę ir ekonominę priespaudą. Jėzus nepalaužė ir taip jau prislėgtų žmonių dvasios. Jis švelniai ir su meile mokėjo įkvėpti nuolankiuosius. Jis atgaivino tuos, kurie buvo lyg palūžusios nendrės, perlinkusios pusiau, ir tuos, kurie buvo lyg vos rusenantys lininiai dagčiai. Net ir šiandien jo vardas įkvepia vilties netgi niekada jo nemačiusiųjų širdyse (Mato 12:15-21; 15:3-10).

13. Kodėl žmones traukia Jėzaus elgesys su nusidėjėliais?

¹³ Jėzus nepritarė blogiems darbams, bet parodė supratingumą žmonėms, kurie gyvenime klydo, tačiau atgailavo ir kreipėsi į jį pagalbos (Luko 7:36-50). Jis sėsdavo valgyti kartu su visuomenėje niekinamais žmonėmis, jeigu manydavo, kad taip galės padėti jiems dvasiškai (Mato 9:9-13). Dėl jo parodytos dvasios milijonai Jėzaus niekada nemačiusių žmonių, kurių aplinkybės panašios, buvo paskatinti pažinti jį ir įtikėjo jį.

14. Kuo tau patinka Jėzaus pagalba sergantiems, luošiems ir netekusiems artimųjų žmonėms?

¹⁴ Jėzaus elgesys su sergančiais ir luošais žmonėmis liudija apie jo širdingumą ir užuojautą bei jo sugebėjimą suteikti jiems palengvėjimą. Tad kai vienas raupsuotas vyras priėjo prie jo ir maldavo padėti, Jėzus nepasibjaurėjo reginiu. Jis nepasakė tam vyrui, kad, nors ir užjaučia jį, būklė jo per daug sunki ir niekuo negalima padėti. Vyras maldavo: „Viešpatie, jei panorėsi, gali mane padaryti švarų.“ Jėzus nedvejodamas ištiesė ranką, palietė raupsuotąjį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ (Mato 8:2, 3) Kitą sykį viena moteris, norėdama išgyti, nepastebimai palietė jo drabužio kutus. Jėzus elgėsi su ja švelniai ir ją nuramino (Luko 8:43-48). O kai jis sutiko laidotuvių eiseną, jam pagailo gedinčios našlės, kurios vienintelis sūnus mirė. Nors Jėzus buvo atsisakęs panaudoti Dievo jam duotą galią stebuklingai apsirūpinti maistu, jis nevaržomai pasinaudojo ja prikelti tą mirusį vyrą ir grąžinti jį motinai (Luko 4:2-4; 7:11-16).

15. Kaip pasakojimų apie Jėzų skaitymas ir apmąstymas veikia tave?

¹⁵ Kai skaitome šiuos pasakojimus ir mąstome, kokią dvasią parodė Jėzus, stiprėja mūsų meilė jam, atidavusiam savo žmogišką gyvybę, kad mes galėtume gyventi amžinai. Nors niekada nesame jo matę, jaučiamės traukiami prie jo ir norime sekti jo pėdomis (1 Petro 2:21).

Jo nuolankus pasitikėjimas Dievu

16. Į ką pirmiausia Jėzus sutelkė dėmesį ir ką jis mus skatino daryti?

¹⁶ Svarbiausia, Jėzus sutelkė savo ir mūsų dėmesį į savo dangiškąjį Tėvą, Jehovą Dievą. Jis nurodė, jog didžiausias Įstatymo įsakymas yra: „Mylėk Viešpatį [„Jehovą“, NW], savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“ (Mato 22:36, 37). Jis skatino savo mokinius: „Turėkite tikėjimą Dievu!“ (Morkaus 11:22) Kai jų laukė didelis tikėjimo išbandymas, jis ragino juos: „[„Nuolatos“, NW] melskitės“ (Mato 26:41).

17, 18. a) Kaip Jėzus parodė nuolankų pasitikėjimą savo Tėvu? b) Kodėl jo poelgis toks svarbus mums?

¹⁷ Pats Jėzus parodė pavyzdį. Malda buvo svarbi jo gyvenime (Mato 14:23; Luko 9:28; 18:1). Kai atėjo laikas išsirinkti sau apaštalus, Jėzus nepasitikėjo vien savo nuovoka, nors prieš tai prižiūrėjo visus angelus danguje. Jis visą naktį nuolankiai meldėsi savo Tėvui (Luko 6:12, 13). Prieš suėmimą ir kankinančią mirtį Jėzus vėl kreipėsi į savo Tėvą karšta malda. Jis nemanė, kad gerai pažįsta Šėtoną ir gali lengvai įveikti visa, ką tas piktasis besumanytų. Jėzus suvokė, kaip svarbu buvo jam nepalūžti. Kokią gėdą jis užtrauktų savo Tėvui, jei pasiduotų! Ir ką būtų praradusi žmonija — juk jos gyvenimo perspektyva priklausė nuo aukos, kurią Jėzus turėjo paaukoti!

¹⁸ Jėzus meldėsi nuolatos — kai buvo su savo apaštalais aukštutiniame kambaryje Jeruzalėje ir, netgi dar karščiau, Getsemanės sode (Mato 26:36-44; Jono 17:1-26; Žydams 5:7). Kamuodamasis ant kančių stulpo jis neplūdo besityčiojančių iš jo žmonių. Ne, jis meldėsi už tuos, kurie taip elgėsi nesuprasdami: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“ (Luko 23:34). Jis nuolat mąstė apie savo Tėvą ir „pavedė save Tam, kuris teisia teisingai“. Paskutiniai jo pasakyti žodžiai ant kančių stulpo buvo malda Tėvui (1 Petro 2:23, Brb red.; Luko 23:46). Kokie mes dėkingi, kad Jėzus, visiškai pasitikėdamas Jehova, ištikimai įvykdė užduotį, kurią jo Tėvas buvo jam patikėjęs! Nors niekada nematėme Jėzaus Kristaus, kaip stipriai mes jį mylime už tai, ką jis padarė!

Rodyti meilę Jam

19. Kokių visiškai netinkamų papročių mes vengsime, norėdami parodyti meilę Jėzui?

¹⁹ Kaip mes galime įrodyti, kad mūsų meilė nėra tik žodžiai? Kadangi Jėzaus mylimas Tėvas uždraudė daryti atvaizdus ir juos garbinti, mes tikrai nesuteiktume garbės Jėzui nešiodami tokį atvaizdą pasikabinę ant grandinėlės aplink kaklą arba nešdami jį gatvėmis (Išėjimo 20:4, 5; Jono 4:24). Nesuteiktume jokios šlovės Jėzui dalyvaudami religinėse apeigose, kad ir keletą kartų per savaitę, jeigu negyventume pagal jo mokymus likusią savaitės dalį. Jėzus pasakė: „Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas tikrai mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas“ (Jono 14:21, 23; 15:10).

20. Kas parodo, ar mes iš tikrųjų mylime Jėzų?

²⁰ Kokius įsakymus jis mums davė? Pirmiausia, garbinti tikrąjį Dievą, Jehovą, — jį vienintelį (Mato 4:10; Jono 17:3). Dėl savo vaidmens Dievo tiksluose Jėzus taip pat mokė, kad mes turime parodyti tikėjimą juo kaip Dievo Sūnumi ir daryti tai turime vengdami nedorų darbų ir vaikščiodami šviesoje (Jono 3:16-21). Jis mums patarė pirmiausia ieškoti Dievo Karalystės ir jo teisybės, rūpinantis tuo labiau nei fiziniais poreikiais (Mato 6:31-33). Jis įsakė mums mylėti vienas kitą, kaip jis mylėjo mus (Jono 13:34; 1 Petro 1:22). Ir jis pavedė mums liudyti apie Dievo tikslą, kaip ir jis liudijo (Mato 24:14; 28:19, 20; Apreiškimas 3:14). Šiandien maždaug penkis milijonus Jehovos Liudytojų nuoširdi meilė jam skatina laikytis tų įsakymų, nors jie niekada nėra matę Jėzaus. Tai, kad jie patys nematė Jėzaus, tikrai nesumažina jų ryžto būti klusniems. Jie prisimena, ką jų Viešpats pasakė apaštalui Tomui: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jono 20:29)

21. Kuo mums naudinga dalyvauti Kristaus mirties Minėjime, kuris šiemet įvyks kovo 23-iąją, sekmadienį?

²¹ Tikimasi, kad tu būsi tarp tų, kurie 1997 metų kovo 23 dieną, sekmadienį, po saulėlydžio, visame pasaulyje susirinks į Jehovos Liudytojų Karalystės sales prisiminti didžiausios Dievo meilės žmonijai išraiškos ir paminėti jo ištikimo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, mirtį. Tai, kas bus sakoma ir daroma ta proga, turėtų sustiprinti meilę Jehovai bei jo Sūnui ir padidinti troškimą laikytis Dievo įsakymų (1 Jono 5:3).

Kaip tu atsakytum?

◻ Kaip tie, kuriems buvo skirta pirmoji Petro knyga, pažino ir pamilo Jėzų?

◻ Kas iš to, ką girdėjo pirmieji krikščionys, veikia tave?

◻ Kaip Jėzaus parodyta dvasia stiprina tavo meilę jam?

◻ Kodėl mums toks svarbus Jėzaus nuolankus pasitikėjimas Dievu?

◻ Kaip mes galime parodyti meilę Jėzui Kristui?

[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

Mus traukia prie Jėzaus jo parodyta dvasia