Prisikėlusį Jėzų pamato šimtai žmonių

Vienuolika apaštalų užkopia ant vieno kalno, esančio Galilėjoje. Visai neseniai, jau po savo prisikėlimo, į šią vietą jiems liepė ateiti Jėzus. Čia susirenka ne tik apaštalai, bet ir kiti mokiniai – iš viso apie 500 žmonių. Kai kurie iš jų vis dar abejoja Jėzaus prisikėlimu. Tačiau Jėzaus žodžiai išsklaido visas abejones (Mato 28:17; 1 Korintiečiams 15:6).

„Man duota visa valdžia danguje ir žemėje, – pradeda jis. – Todėl eikite ir darykite mano mokiniais visų tautų žmones – krikštykite juos Tėvo, Sūnaus ir šventosios dvasios vardu, mokykite laikytis visko, ką esu jums įsakęs“ (Mato 28:18–20). Taip, čia išties jų Mokytojas – jų Viešpats Jėzus! Ir jam labai rūpi, kad geroji naujiena toliau būtų plačiai skelbiama.

Užduotį ruošti mokinius Jėzus paveda visiems savo sekėjams – vyrams, moterims, vaikams. Tiesa, priešininkai mėgins evangelizacijos darbą užgniaužti, tačiau jiems nėra ko bijoti. Jėzui suteikta visa valdžia danguje ir žemėje, tad savo sekėjais jis rūpinsis ir jiems padės. „Aš būsiu su jumis per visas dienas iki šio pasaulio pabaigos“, – patikina Jėzus. Kai kuriems mokiniams netgi bus suteikta galia daryti stebuklus, tačiau ne visiems. Vis dėlto kiekvienas gerosios naujienos skelbėjas gali būti tikras turįs tvirtą užnugarį – šventąją dvasią.

Per 40 dienų, nuo prisikėlimo iki žengimo į dangų, mokiniai Jėzų matė ne sykį. Nors kaskart pasirodydavo vis kitu kūnu, Jėzus pateikė jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas. Kaip ir anksčiau, jis mokė savo mokinius apie Dievo Karalystę (Apaštalų darbų 1:3; 1 Korintiečiams 15:7).

Būdami Galilėjoje apaštalai tikriausiai gauna Jėzaus nurodymą grįžti į Jeruzalę. Jiems tenai atėjus, vėl pasirodo Jėzus. „Nesitraukite iš Jeruzalės, – sako jis, – laukite to, ką yra pažadėjęs Tėvas ir apie ką esate girdėję iš manęs. Jonas krikštijo vandenyje, o jūs netrukus būsite pakrikštyti šventąja dvasia“ (Apaštalų darbų 1:4, 5).

Po kurio laiko Jėzus vėl susitinka su apaštalais ir vedasi juos iki Betanijos kaimo, esančio rytiniame Alyvmedžių kalno šlaite (Luko 24:50). Nors Jėzus ne sykį aiškino, kad iškeliaus į dangų, mokiniai vis dar tikisi, kad savo Karalystę jis įkurs čia, žemėje (Luko 22:16, 18, 30; Jono 14:2, 3).

– Viešpatie, ar tu jau dabar grąžinsi Izraeliui karalystę? – klausia apaštalai.

– Jums nereikia žinoti laikų ar laikotarpių, kuriuos Tėvas pasiliko savo paties žinioje, – atsako Jėzus ir jų mintis nukreipia į priešakyje laukiantį darbą: – Kai ant jūsų nusileis šventoji dvasia, jūs gausite galios ir būsite mano liudytojai Jeruzalėje, visoje Judėjoje, Samarijoje ir iki žemės pakraščių (Apaštalų darbų 1:6–8).

Jiems esant ant Alyvmedžių kalno, Jėzus ima kilti aukštyn į dangų. Bemat užeina debesis ir paslepia jį nuo mokinių akių. Kaip po prikėlimo Jėzus vis materializuodavosi, taip dabar jo fizinis kūnas dematerializuojasi – staiga išnyksta – ir į dangų jis grįžta kaip dvasinė esybė (1 Korintiečiams 15:44, 50; 1 Petro 3:18). Šalia apaštalų netikėtai atsiranda angelai – „du vyrai baltais drabužiais“. Jie sako: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite žiūrėdami dangun? Tasai Jėzus, kuris buvo iš jūsų tarpo paimtas į dangų, ateis tokiu būdu, kokiu matėte jį kylant į dangų“ (Apaštalų darbų 1:10, 11).

Jėzus pakilo į dangų be jokios pompastikos, paprastai, stebint tik saujelei ištikimų mokinių. Tokiu pat būdu jis ir sugrįš – be jokių iškilmių, nepastebimai. Kad Kristus jau sėdo į sostą ir ėmė karaliauti, įžvelgs palyginti nedaugelis, tik ištikimi jo sekėjai.

Apaštalai sugrįžta atgal į Jeruzalę ir čia apsistoja. Susirinkę drauge su kitais mokiniais jie nuolat meldžiasi. Tarp jų yra ir Jėzaus motina Marija, taip pat jo broliai (Apaštalų darbų 1:14). Mokiniams yra iškilusi būtinybė išspręsti vieną reikalą: išrinkti mokinį, kuris užimtų Judo Iskarijoto vietą, kad apaštalų vėl būtų dvylika (Mato 19:28). Tai turėtų būti žmogus, vaikščiojęs su Jėzumi ir galįs paliudyti apie jo prisikėlimą. Taigi jie meldžiasi Dievui ir dėl šio reikalo. Tada meta burtą, kad sužinotų, kokia yra Dievo valia (toks sprendimo būdas Biblijoje minimas paskutinį kartą) (Psalmyno 109:8; Patarlių 16:33). Burtas krenta Motiejui, kuris tikriausiai buvo tarp 70 mokinių, išsiųstų skelbti gerosios naujienos. Taip Motiejus priskaitomas prie vienuolikos apaštalų (Apaštalų darbų 1:26).

Po Jėzaus grįžimo į dangų praeina dešimt dienų. Jeruzalėje vyksta didelė šventė – Penkiasdešimtinės. Vieno namo viršutiniame kambaryje yra susirinkę maždaug 120 Jėzaus mokinių. Staiga visame name pasigirsta didelis ūžesys, lyg pūstų stiprus vėjas. Tada ant kiekvieno iš susirinkusiųjų nusileidžia tarsi kokie ugnies liežuviai ir visi prabyla svetimomis kalbomis. Taip, Jėzus atsiuntė jiems žadėtąjį padėjėją – šventąją dvasią (Jono 14:26).