4 skyrius
Maistas, būtinas amžinam gyvenimui
1. Kodėl atpasakojimai Dievo žodyje kaip medus?
ALKANAS tiktai vienu šaukštu medaus gali atgauti jėgas ir švytinčias akis. Teisingai sakoma Dievo Žodžio pasakojime: „Jis saldesnis už medaus syvą“. Kalba eina apie didelę naudą, kurią su savimi atneša Dievo direktyvos tiems, kas jas priima su dėkojimu (Psalmyno 18:9, 11; 1 Samuelio 14:27; Psalmyno 118:103). Kas įsigyja išmintį, esančią inspiruotame Dievo Žodyje, „tam gerai seksis ir jo tikėjimas nebus veltui“ (Patarlių 24:13, 14).
2. Ką mes turime daryti, kad Dievo dvasia veiktų mumyse gerai?
2 Dievas pažadėjo, kad Jis savo dvasia išlaikys amžinam gyvenimui savo tarnus (1 Petro 1:5, N. P.). Tai, žinoma, padrąsina. Bet būtų klaidinga galvoti, kad tą tikslą galima pasiekti be asmeninių pastangų. Dievo dvasia gali mums padėti tiktai tokiame laipsnyje, kokiame mes bendradarbiaujame su Juomi. Ir čia priklauso tai, kad mes priimtume dvasinį maistą iš inspiruotų Raštų. Dievo Sūnus nurodė priežastį.
3. Ką padarytų dvasia, pagal Jėzaus Kristaus žodžius, Jo mokiniams?
3 Kada savo mokiniams Jėzus pranešė, kaip padės jiems Dievo dvasia, Jis pasakė: „O Globėjas, Šventoji dvasia, kurią Mano vardu Tėvas atsiųs — Jis jus visko išmokys ir viską atmins, ką esu jums pasakęs“ (Jono 14:26). Jėzui sugrįžus į dangų, Dvasia turėjo priminti mokiniams, ką jiems Jėzus kalbėjo ir kaip mokytojas davė jiems galybę suprasti, kaip reikia tai priimti, kad jie prisimintų.
4. Kaip gali padėti Dievo Dvasia ir kokiu būdu tai patvirtina būtinumą padidinti mums biblinį žinojimą?
4 Kadangi mes asmeniškai nebuvome išmokinti Jėzaus Kristaus, todėl mes esame kitoje padėtyje kaip apaštalai. Tačiau įvairūs Dievo Sūnaus mokinimai išliko dėl mūsų Biblijoje. Todėl kada reikia, Šventoji Dvasia gali mums priminti tam tikras mintis iš inspiruotų Raštų. Ir gali padėti pritaikyti jas teisingai. Kadangi Dievo Dvasia veikia kaip ramintojas ir mokytojas, mums su ja reikia bendradarbiauti, sąžiningai studijuoti Bibliją. Jeigu turėsime mažai biblinio žinojimo, mes negalėsime gauti pilnos naudos iš Dvasios veikimo, kaip mokytojo.
5. (a) Kodėl reikia atmesti visus blogus požymius, jeigu norime gauti tikrą naudą iš dvasinio veikimo Dievo Dvasios? (b) Kokį patarimą davė apaš. Petras mūsų dvasinio maisto atžvilgiu?
5 Be to, Dvasia yra šventa, todėl ji padeda tiktai tiems, kas yra Jehovos akyse šventas ir tyras. Todėl nepakanka tiktai skaityti Bibliją arba klausyti skaitančio, reikia turėti nuoširdų norą atidėti visus požymius, prieštaraujančius Dievo švarumo mastams. Atkreipki dėmesį, kaip tą pabrėžia apaš. Petras tokiais žodžiais:
„Taigi atmetę visokią blogybę, visokią klastą, veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas, lyg naujagimiai trokškite dvasinio, neatskiesto pieno, kad nuo jo augtumėte išganymui. Jūs gi esate patyrę, koksai meilus yra Viešpats“ (1 Petro 2:1-3).
6. Kas yra kviečiamas išvystyti troškimą pienui?
6 Kada mes stengiamės sąžiningai vykdyti Dievo valią, mes paruošiame savo protą ir širdį priimti maistą iš Švento Rašto. Bet svarbu yra išvystyti gerą dvasinį apetitą. Apaš. Petras kviečia savo skaitytojus: „Lyg naujagimiai trokškite dvasinio, neatmiešto pieno“ (1 Petro 2:2). Pienas visiškai patenkina naujagimius. Jiems nereikia kitokio maisto. Panašiai kaip ir naujagimiams, taip ir naujiems tikintiems reikalingas „dvasinis pienas“. Ir jie turi išvystyti tikrą prie jo troškimą. Paskui pasiekti krikščioniško subrendimo, jie tokį patį troškimą turės tvirtam dvasiniam maistui“ (Hebrajams 5:12-14).
7. Kodėl mes negalime tikėtis, kad keletos metų bėgyje galime pasiekti tobulo Dievo Žodžio supratimą?
7 Taip, nežiūrint kiek laiko mes esame tiesos kelyje, mums dar reikia daug mokintis apie mūsų Sutvėrėją ir Jo valią (Sulyg. 1 Korintiečiams 13:12). Kadangi Biblijoje yra išmintingojo Dievo Jehovos mintys, net angelai gauna naudos iš esančio joje apreiškimo (1 Petro 1:12). Todėl kaip galėtų žmogus pagalvoti, kad jis gali keletą metų pasiekti tobulą Dievo Žodžio supratimą? Taigi visiškai nereikėtų pasitenkinti mažu Jo žodžio žinojimu.
RASTI DVASINIO MAISTO SKONĮ
8. Kas turi paskatinti mumyse troškimą siekti geresnio Švento Rašto supratimo?
8 Mūsų meilė Dievui Jehovai ir Jėzui Kristui turi pažadinti mumyse troškimą tiek suprasti, kiek yra įmanoma iš Biblijos. Švento Rašto eilutės suteikia mums pagalbą vis geriau pažinti mūsų dangiškąjį Tėvą ir Jo Sūnų. Todėl vis daugiau jaučiamės traukiami prie Jo. Kaip rašo ap. Petras, mes jau patyrėme, koksai „malonus yra Viešpats“ (1 Petro 2:3). Jėzus Kristus mirė iš meilės mums ir sudarė mums galimybę stovėti švariais prieš dangiškąjį Tėvą (Jono 15:13; 1 Jono 2:2). Tuo pagrindu mes galime drąsiai artintis prie Dievo Jehovos, Jam patikėti visus savo rūpesčius ir poreikius (Hebrajams 10:19, 22; Jono 3:19-22). Palaimos vadovybė ir palaima, kurią mes gavome kaip Jėzaus Kristaus mokiniai, yra įrodymas, kad mūsų Viešpats ir Mokytojas geras ir labai mumis rūpinasi ir myli (Mato 11:28-30). Jeigu taip, ką mes patyrėme arba sužinojome, yra gera, ar neturėtumėm mes vis daugiau taikytis į Dievo ir Jo sūnaus pavyzdį? (Psalmyno 33:9). Čia mums padės kruopštus Biblijos tyrinėjimas.
9. (a) Kas gali sutrukdyti mums turėti gerą dvasinį apetitą? (b) Kas gali pagerinti mums dvasinį apetitą?
9 Tačiau jeigu tu nustatysi, kad neturi troškimo „Žodžiui“? Tada tu pasiskirk laiko pagalvoti, ką padarė dėl tavęs Dievas ir Jėzus Kristus. Be to, tu turi ištirti, ar nesugadinai sau dvasinio apetito tuomi, kad tu kreipiesi į svetimas Dievui filosofijas, spekuliacijas ir propagandą. Kitas dvasinio apetito priešas yra per didelis iliustruotų arba kitų medžiagų skaitymas, kas nereikalauja daugiau apgalvojimo. Mes turime pripažinti, kad Biblija nėra pramogai parašyta, bet pamokinimui. Gal būt pačius žodžius suprasti yra nesunku, bet dažnai mintys mini gilią prasmę, kurią galima suprasti tiktai tada, kaip randame laiko apmąstyti, kas perskaityta.
10. Kokie faktai, liečiantys Jėzaus Kristaus palyginimus, įrodo, kad negalima pasiekti tikro pažinimo, kada atsitiktinai skaitome Bibliją?
10 Pavyzdžiui, Jėzus panaudodavo paprastus palyginimus. Tačiau svarbių tiesų negalima suprasti tiktai atsitiktinai skaitant kokį nors Biblijos vertimą. Prisimink, kad netgi judėjai, girdėję kalbantį Dievo sūnų jų kalba, negalėjo suprasti visos Jo mokslo prasmės. Nors Jo žodžius suprasdavo visai paprasti žmonės, bet jų reikšmė likdavo paslėpta dažnai net išsilavinusiems. Kodėl? Todėl, kad daugumui Jėzaus klausytojų trūko nusižeminimo ir jiems trūko troškimo dvasiniam maistui. Todėl jie negalėjo pasiekti tikro supratimo (Mato 13:13-15).
11. Kodėl mes negalime pasitenkinti paviršutiniu Biblijos žinojimu?
11 Mes nenorime pasitenkinti paviršutiniu Biblijos žinojimu, pavyzdžiui, kad mes žinome biblinius įvykius ir pagrindinius mokinimus. Jei tvirtiname, kad mylime Dievą ir Kristų, mes turime būti pasiruošę pašvęsti laiko Biblijai ir dėti pastangas, kad suprastume jos prasmę, ką ji kalba ir tam atitinkamai pasielgtumėme. Jokio pasiekimo negalima įsigyti be darbo. Todėl mums reikia didesnių pastangų padidinti savo žinojimą apie Jehovą, visokios išminties šaltinį (Sulyg. Patarlių 2:1-6; 1 Timotiejui 4:13-16).
12. Kaip mūsų nusistatymas pasiekti tikslų pažinimą turi įtaką į palaimas, kurias gauname?
12 Mūsų nusistatymas pasiekti geresnį Dievo Žodžio supratimą turi betarpišką ryšį su palaimomis, kurios mums tenka. Jeigu praleidžiame progą panaudoti savo galimybes geresniam Dievo Jehovos pažinimui, dėl to galbūt neprarasime savo gyvenimo. Tačiau tai gali privesti iki to, kad ne visada vykdome Dievo valią teisingai ir tada netenkame įvairių palaimų. Viename iš palyginimų Jėzus parodė, kad nežinojimas neišgelbsti nuo bausmės. Vergas, kuris nežinojo šeimininko valios ir kažką padarė, kas užsitarnavo plakimo, buvo nubaustas, jeigu ir tai griežtai kaip vergas, kuris sąmoningai nepaklausė (Luko 12:47, 48). Todėl šitas yra labai svarbu, jeigu žmogus neranda laiko reguliariam Dievo Žodžio studijavimui ir dėl tos priežasties nedaro pažangos savo krikščioniškame gyvenime ir krikščioniškoje veikloje.
13. Ką gali padėti mums Dievo žodis garantijai, ir kaip jis turi daryti įtaką mūsų dvasiniam maisto priėmimui?
13 Visas Dievo Žodis yra skirtas tam, kad padėti mums „augti išgelbėjimui“, garantuoti mums galutinį išgelbėjimą, kaip pripažintiems Jėzaus Kristaus mokiniams. Todėl jeigu mes suinteresuoti savo amžina gerove, tą turi išreikšti mūsų rimtas troškimas geriau pažinti Dievą Jehovą ir Jo Sūnų per inspiruotus Raštus.
14. Kaip tikras interesas dvasine kitų gerove gali atsiliepti į mūsų dvasinį apetitą?
14 Be to, kalbama ne tiktai apie mūsų nuosavą gyvenimą (Sulyg. 1 Timotiejui 4:16). Kaip Jėzaus Kristaus pasekėjai mes turime užduotį padėti kitiems tapti Jo mokiniais (Mato 28:19, 20). Kaip mes tai galime padaryti, jeigu mums trūksta biblinio supratimo? Ar mes galime tikrai pasakyti, kad esame suinteresuoti dvasine kitų gerove? Jeigu dedame labai mažai pastangų padidinti savo žinias, kurios galėtų padėti kitiems? Kai kada įsigyjame būtiną dvasinį apetitą, kada pradedame mokinti kitus. Neretai nustatoma, kad tie, kas daugiau laiko panaudoja biblinių tiesų skelbimui, pas tuos padidėja dvasinio maisto poreikis. Pavyzdžiui, susidomintys stato jam klausimus, kurie verčia daugiau studijuoti Dievo Žodį, kad rasti patenkinančius atsakymus.
15. Kaip asmenys, kurie turi sunkumų su skaitymu, gauti naudą iš Biblijos?
15 Kaipgi, tačiau, yra su asmenimis, kurie labai blogai paskaito arba negali skaityti iš Šventojo Rašto? Jie gali turėti naudos iš Biblijos, kada jiems skaito ir kiti paaiškina. Po to jie apie tai gali pamąstyti, kas yra išgirsta ir pritaikyti savo gyvenime (Apreiškimo 1:3; Nehemijo 8:8). Bet jeigu yra problema dėl nepakankamo išsilavinimo, tada yra gerai, jeigu tokie asmenys pradės mokytis skaityti arba pagerinti savo skaitymo sugebėjimus. Jeigu žinioje yra tiktai dalis Biblijos žinomoje kalboje, tuomet tie, kas moka kalbą, kurioje turima visa Biblija, neša didelę atsakomybę. Kaip apaš. Povilas jie turi būti suinteresuoti jiems skelbti „visą Dievo valią“ (Apaštalų darbų 20:20).
KAIP DIEVO ŽODIS ATSILIEPIA Į MŪSŲ GYVENIMĄ
16, 17. (a) Kaip atsiliepė Dievo Žodis į pirmo amžiaus krikščionis? (b) Kas parodė, kad buvo būtinos asmeninės pastangos, kad „žodis“ būtų veiksmingas tikinčiuose?
16 Kada mes su malda ir nusižeminimu užsiimame Dievo Žodžiu, kuriuos rašė apaš. Petras savo palydovams tikėjime:
„Nuskaidrinę savo sielas klusnumu tiesai ir siekdami neveidmainiškos brolių meilės, karštai iš širdies mylėkite vieni kitus. Jūs esate atgimę ne iš pranykstančios, bet iš nenykstančios sėklos gyvojo ir pasiliekančiojo Dievo Žodžiu. Mat kiekvienas kūnas — tartum žolynas, ir visa jo garbė, tarsi žolyno žiedas. Žolynas nudžiūsta, ir žiedas nubyra; tik Viešpaties žodžiai išlieka per amžius. Tokia yra jiems geroji paskelbtoji geroji naujiena“ (1 Petro 1:22-25).
17 Atkreipk dėmesį, kaip tinka Petro žodžiai gyvenusiems pirmame amžiuje krikščionims. Tai tie Jėzaus Kristaus mokiniai priėmė tiesą, kuri buvo jiems paskelbta, ji pažadino dėti juos pastangas ir atsikratyti daugelio įpročių. Dievo dvasios pagalba jie taisė savo klaidas, kaip reikalavo tiesa. Todėl jie ėmė mylėti tuos, kas buvo jiems artimi tikėjime (Jono 13:34, 35). O tas jų nuostabus pasikeitimas neįvyko be asmeninių pastangų. Tiktai dėka to, kad jie pakluso tiesos ir Dievo dvasios įtakai, jie galėjo parodyti neveidmainišką brolišką meilę. Dėl tos priežasties Petras galėjo juos kviesti: „Iš širdies mylėkite vieni kitus“ (1 Petro 1:22). Arba „iš tyros širdies mylėkite vieni kitus“. Graikų kalboje žodis „tyras“ paraidžiui reiškia „išsiplėtė“. Todėl meilė negali būti apribota įtarinėjimais arba pavyduliavimu, bet turi išeiti iš tyros širdies. Čia kalba neina apie formalų nuoširdžios meilės parodymą, bet apie meilę, charakterizuojamą stipriu jausmu ir simpatija. Kadangi Jehova, meilės Dievas, padarė sūnumis tuos krikščionis mokinius ir davė jiems naują gimimą. Buvo sąžininga, kad jie stengėsi įrodyti savo įsikūnijimą nuoširdžiai mylėdami savo tikėjimo brolius (1 Jono 3:10, 11).
18. (a) Kodėl pasikeitimai, kuriuos gali padaryti Dievo Žodis, nėra paviršutiniški arba trumpalaikiai? (b) Kiek skiriasi, kas buvo pasiekta dėka „žodžio“ ir Dievo dvasios nuo nuodėmingų žmonių patyrimo?
18 Ir šiandien Jėzaus Kristaus mokiniai daro pakeitimus, kadangi jie maitinasi Gyvojo Dievo Žodžiu ir pagal jį taiso savo klaidas nepaviršutiniškai arba trumpam laikui. Tas „žodis“ nepraeina. Todėl visiems pasiliekantiems „gerosios žinios“ įtakoje viskas išeina į gera. Tuo metu, kaip nuodėmingi žmonės, kaip žolė praranda savo išorinį grožį, per „žodį“ ir Dievo dvasia padaryti pakeitimai pasilieka.
19. Kaip mums reikia galvoti savo dvasinių poreikių atžvilgiu?
19 Todėl niekada neužleiskime savo dvasinių poreikių, bet nuolatos maitinkime savo protą ir širdį tiesa! Dėka savo dvasinio gero apetito mes galime tapti dvasiniai sveikais ir stipriais. Kaip mes nusižeminusiai pasiduodame „geros žinios“ ir Šventos Dievo Dvasios įtakai, turime pasirodyti ištikimais Jėzaus Kristaus mokiniais, o taip pat pasiekti padėti ir kitiems tikslaus Švento Rašto pažinimo. Jeigu tokiu būdu maitinsimės amžinu „žodžiu“, tas mums padės išaugti iki išgelbėjimo ir garantuos mums amžiną ateitį.