Sek Jėzaus pavyzdžiu

„Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau.“ (JONO 13:15)

 1. Kodėl Jėzus yra sektinas pavyzdys?

IŠ VISŲ žmonių Jėzus vienintelis nepadarė jokios nuodėmės. Be jo, „nėra žmogaus, kuris nenusidėtų“. (1 Karalių 8:46; Romiečiams 3:23) Todėl tikrieji krikščionys laiko Jėzų tobulu pavyzdžiu. Prieš pat mirtį, 33 m. e. m. nisano 14-ąją, Kristus pats liepė mokiniams juo sekti: „Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau.“ (Jono 13:15) Tą paskutinę naktį Jėzus paminėjo keletą savybių, kuriomis krikščionys turi stengtis būti į jį panašūs. Kai kurias ir aptarsime šiame straipsnyje.

Būtinas nuolankumas

2, 3. Kaip Jėzus parodė tobulą nuolankumo pavyzdį?

² Skatindamas mokinius sekti jo pavyzdžiu, Jėzus ypač pabrėžė nuolankumą. Jis ne kartą patarė sekėjams būti nuolankiems, o nisano 14-osios naktį pats parodė tą savybę — nuplovė apaštalams kojas. Baigęs šį darbą pasakė: „Jei tad aš — Viešpats ir Mokytojas — numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti.“ (Jono 13:14) Paskui paragino apaštalus laikytis jo duoto pavyzdžio. Ir tai išties buvo puikus nuolankumo pavyzdys.

³ Apaštalas Paulius rašo, kad prieš ateidamas į žemę Jėzus ‘turėjo Dievo pavidalą’. Tačiau visko atsisakęs tapo paprastu žmogumi. Negana to, „nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“. (Filipiečiams 2:6, Vl; 2:7, 8) Tik pagalvok: Jėzus, už kurį visatoje aukštesnio, išskyrus Dievą, nėra, sutiko būti žemesnis už angelus, gimti bejėgiu kūdikiu, augti paklusdamas netobuliems tėvams ir galiausiai mirti kaip nekenčiamas nusikaltėlis. (Kolosiečiams 1:15, 16; Hebrajams 2:6, 7) Koks nuolankumas! Ar įmanoma turėti tokią nuostatą ir ugdytis nuolankią dvasią? (Filipiečiams 2:3-5) Įmanoma, nors ir nelengva.

 4. Kuo žmonės didžiuojasi, tačiau kodėl tai pavojinga?

⁴ Priešingybė nuolankumui — išdidumas. (Patarlių 6:16-19) Dėl jo ir Šėtonas taip nupuolė. (1 Timotiejui 3:6) Ši savybė lengvai įsikeroja širdyje ir tada sunku ją išrauti. Žmonės didžiuojasi savo šalimi, rase, turtais, išsilavinimu, laimėjimais, socialine padėtimi, sportiniu meistriškumu ir dar daug kuo. Tačiau Jehovai visa tai nereikšminga. (1 Korintiečiams 4:7) Jei dėl tų dalykų giriamės, gadiname santykius su Dievu. „Nors Viešpats yra aukštybėse, Jis žvelgia į nusižeminusį, o išpuikėlį pažįsta iš tolo.“ (Psalmyno 138:6, Brb; Patarlių 8:13)

Būkime nuolankūs su broliais

 5. Kodėl taip svarbu, kad vyresnieji būtų nuolankūs?

⁵ Nei dėl savo indėlio bei sėkmės Jehovos tarnyboje, nei dėl pareigų susirinkime nedera didžiuotis. (1 Metraščių 29:14; 1 Timotiejui 6:17, 18) Priešingai — kuo atsakingesnės pareigos, tuo nuolankesni turime būti. Apaštalas Petras skatino vyresniuosius, kad būtų „ne kaip [jiems] pavestųjų valdovai, bet kaip kaimenės pavyzdys“. (1 Petro 5:3) Vyresnieji yra paskirti būti tarnais ir pavyzdžiu, o ne viešpačiais ar šeimininkais. (Luko 22:24-26; 2 Korintiečiams 1:24)

 6. Kokiose krikščioniško gyvenimo srityse reikia nuolankumo?

⁶ Rodyti nuolankumą privalo ne tik vyresnieji. Jaunuoliams, kurie gali imti didžiuotis prieš pagyvenusius, kad greičiau mąsto bei stipresni fiziškai, Petras rašė: „Būkite apsivilkę nuolankumu vieni kitiems, nes Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę.“ (1 Petro 5:5) Visiems privalu nuolankumu lygiuotis į Kristų. Ši savybė svarbi skelbiant gerąją naujieną, ypač jei žmonės abejingi ar priešiški. Be to, tik nuolankieji priima patarimus ir noriai supaprastina gyvenseną, kad galėtų daugiau dalyvauti lauko tarnyboje. Nuolankumas sykiu su tvirtu tikėjimu padeda atsilaikyti, kai apie mus platinama nepalanki informacija, esame puolami teismuose, kenčiame nuožmius persekiojimus. (1 Petro 5:6)

7, 8. Paminėk, kas padeda ugdytis nuolankumą.

⁷ Kaip įveikti išdidumą ir ‘nuolankiai vienas kitą laikyti aukštesniu už save’? (Filipiečiams 2:3) Reikia žiūrėti į save Jehovos akimis. Jėzus paaiškino, kaip derėtų save vertinti: „Taip ir jūs, atlikę visa, kas buvo pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti.’“ (Luko 17:10) Nepamirškime: savo darbais negalime lygintis su Jėzumi. O jis buvo nuolankus.

⁸ Be to, prašykime Jehovą padėti ugdytis teisingą požiūrį į save. Kaip ir psalmininkas, galime melsti: „Mokyk mane sveikos nuovokos ir pažinimo, nes pasitikiu tavo įsakymais.“ (Psalmyno 119:66) Jehovos remiami išmoksime save vertinti sveikai, nuosaikiai ir jis laimins mus už nuolankumą. (Patarlių 18:12) Jėzus pasakė: „Kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas.“ (Mato 23:12)

Deramas požiūris, kas teisinga, o kas ne

 9. Koks buvo Jėzaus požiūris į tai, kas teisinga ir kas nedora?

⁹ Nors Jėzus 33 metus gyveno tarp netobulų žmonių, nė sykio nenusidėjo. (Hebrajams 4:15) Jau psalmininkas apie Mesiją pranašavo: „Tu brangini, kas teisu, ir nekenti, kas nedora.“ (Psalmyno 45:8 [45:7, Brb]; Hebrajams 1:9) Šiuo atžvilgiu krikščionys stengiasi sekti Jėzumi. Jie ne tik skiria, kas teisinga, o kas ne, bet taip pat nekenčia, kas nedora, ir myli, kas teisu. (Amoso 5:15) Tai padeda priešintis įgimtiems nuodėmingiems polinkiams. (Pradžios 8:21; Romiečiams 7:21-25)

10. Jeigu darome, kas nedora, kokį požiūrį rodome?

¹⁰ Fariziejui Nikodemui Jėzus kalbėjo: „Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve.“ (Jono 3:20, 21) Turėk omenyje: Jonas prilygino Jėzų „tikrajai šviesai, kuri apšviečia kiekvieną žmogų“. (Jono 1:9, 10) O Jėzus pasakė, kad jei darome, kas nedora, nepriimtina Dievui, nekenčiame šviesos. Ar įsivaizduoji, jog galima nekęsti Jėzaus ir jo normų? Bet taip daro tie, kurie nuodėmingai elgiasi ir neatgailauja. Galbūt jie nemano, jog nekenčia Jėzaus, tačiau, jo požiūriu, taip ir yra.

Kaip ugdytis Jėzaus požiūrį, kas teisinga, o kas bloga

11. Kas būtina norint ugdytis Jėzaus požiūrį į tai, kas teisinga, o kas ne?

¹¹ Turime gerai suvokti, kas, Jehovos požiūriu, teisinga, o kas bloga. Tai gebėsime tik studijuodami Dievo Žodį, Bibliją. Tokias studijas pradėkime panašia į psalmininko malda: „Parodyk man savo kelius, Viešpatie, pamokyk mane apie savo takus.“ (Psalmyno 25:4) Tačiau nepamiršk, jog Šėtonas klastingas. (2 Korintiečiams 11:14) Jis sugeba užmaskuoti blogį taip, kad neatsargiam krikščioniui tai atrodytų visai priimtina. Todėl būtina nuodugniai apmąstyti, ko mokomės, ir uoliai laikytis „ištikimo ir protingo vergo“ patarimų. (Mato 24:45-47, Jr) Studijavimas, malda ir žinių apmąstymas padės siekti brandos ir būti tarp tų, kurie „pratybomis išlavino savo pojūčius ir sugeba atskirti gera nuo bloga“. (Hebrajams 5:14) Tada nekęsime, kas bloga, ir mylėsime, kas teisinga.

12. Koks Biblijos patarimas padeda nesielgti neteisingai?

¹² Jeigu nekęsime blogio, neleisime jam šaknytis širdyje. Praėjus daugeliui metų po Jėzaus mirties, apaštalas Jonas rašė: „Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės, nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.“ (1 Jono 2:15, 16)

13, 14. a) Kodėl krikščioniui pavojinga mylėti tai, kas pasaulyje? b) Kaip vengti neprisirišti prie pasaulio siūlomų dalykų?

¹³ Kai kas gali manyti, jog ne viskas pasaulyje nedora. Jeigu tai ir tiesa, pasaulis bei jo vilionės gali greitai atitraukti mus nuo Jehovos tarnystės. Pasaulis nesiūlo nieko, kas skatintų suartėti su Dievu. Todėl jei auga mūsų meilė pasaulio siūlomiems dalykams — net tiems, kurie nėra blogi, — krypstame pavojinga linkme. (1 Timotiejui 6:9, 10) Be to, daugybė dalykų pasaulyje iš tiesų blogi ir gali mus sugadinti. Jeigu žiūrime filmus ar televizijos laidas, kur rodomas smurtas, materializmas, seksualinis palaidumas, prie šito galime priprasti ir taip pakliūti į pagundas. Jei draugaujame su žmonėmis, kuriems labiausiai rūpi patogus gyvenimas arba verslo plėtra, tokie užmojai ir mums gali tapti svarbiausi. (Mato 6:24; 1 Korintiečiams 15:33)

¹⁴ O jeigu branginsime Jehovos Žodį, mus vis mažiau vilios „kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė“, arba, kaip verčia A. Jurėnas, „didžiavimasis pragyvenimo ištekliais“. Be to, jei draugausime su tais, kuriems labiausiai rūpi Karalystės reikalai, ir mes tapsime panašūs — mylėsime, ką jie myli, vengsime, ko jie vengia. (Psalmyno 15:4; Patarlių 13:20)

15. Kaip, sekant Jėzaus pavyzdžiu, meilė teisingumui ir neapykanta neteisybei mus sustiprins?

¹⁵ Neapykanta neteisybei ir meilė teisumui padėjo Jėzui sutelkti dėmesį į „jam skirtą džiaugsmą“. (Hebrajams 12:2, NW) Tai gali padėti ir mums. Žinome, kad „praeina pasaulis ir jo geismai“. Kiekvienas pasaulio siūlomas malonumas laikinas. O „kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“. (1 Jono 2:17) Jėzus vykdė Dievo valią, todėl atvėrė žmonėms galimybę gyventi amžinai. (1 Jono 5:13) Kad džiaugtumės tokiu gyvenimu, visi sekime jo pavyzdžiu.

Ištverkime persekiojimus

16. Kodėl Jėzus skatino savo sekėjus mylėti vienam kitą?

¹⁶ Jėzus nurodė dar vieną savo savybę, kurią jo sekėjai turi ugdytis. Jis liepė: „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau.“ (Jono 15:12, 13, 17) Dėl daug ko krikščionys turi mylėti tikėjimo brolius. Šiuo atveju Jėzus pirmiausia turėjo omenyje, kad krikščionys patirs pasaulio neapykantą. Jis pasakė: „Jei pasaulis jūsų nekenčia, tai žinokite — jis manęs nekentė pirmiau negu jūsų... ‘Tarnas ne didesnis už šeimininką!’ Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios.“ (Jono 15:18, 20) Net persekiojami krikščionys lygiuojasi į Jėzų. Jie turi ugdytis tvirtą tarpusavio meilę, padedančią tą neapykantą atlaikyti.

17. Kodėl pasaulis nekenčia krikščionių?

¹⁷ Kodėl pasaulis nekenčia krikščionių? Todėl kad jie, kaip ir Jėzus, „ne iš pasaulio“. (Jono 17:14, 16) Liudytojai neutralūs — nekariauja, nesikiša į politiką, laikosi Biblijos principų, gerbia gyvybės šventumą, nepažeidžia aukštų moralinių normų. (Apaštalų darbų 15:28, 29; 1 Korintiečiams 6:9-11) Jų pagrindiniai siekiai — ne materialiniai, o dvasiniai. Nors gyvena pasaulyje, pasak Pauliaus, ‘nemėgina viską iš jo išgauti’. (1 Korintiečiams 7:31, Vl) Tiesa, ne vieną žavi aukštos Jehovos liudytojų normos. Bet mes nesileidžiame į kompromisą norėdami pelnyti žmonių palankumą bei pripažinimą. Todėl diduma pasaulio mūsų nesupranta ir nekenčia.

18, 19. Kaip krikščionys, sekdami Jėzumi, atlaiko priešiškumą bei persekiojimus?

¹⁸ Apaštalai matė stiprią pasaulio neapykantą, kai Jėzus buvo suimtas ir nužudytas, ir kaip jis tai ištvėrė. Religiniams priešininkams atėjus į Getsemanės sodą Jėzaus suimti, Petras mėgino savo Mokytoją apginti kalaviju, bet šis jam pasakė: „Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus.“ (Mato 26:52; Luko 22:50, 51) Senovės laikais kalaviju izraelitai kaudavosi su priešais. Tačiau tąkart buvo kitaip. Dievo Karalystė „ne iš šio pasaulio“ ir neturi sienų, kurias reikėtų saugoti. (Jono 18:36) Netrukus Petras jau priklausė dvasinei tautai, kurios nariai — dangaus piliečiai. (Galatams 6:16; Filipiečiams 3:20, 21) Todėl nuo to meto Jėzaus sekėjai neapykantą bei persekiojimus ištveria taip kaip Jėzus — be baimės, taikiai. Jie su pasitikėjimu viską atiduoda į Jehovos rankas ir kliaujasi jo teikiama stiprybe, padedančia atsilaikyti. (Luko 22:42)

¹⁹ Po daugelio metų Petras rašė: „Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis... Šmeižiamas jis neatsikirtinėjo, kentėdamas negrasino, bet visa pavedė teisingajam Teisėjui.“ (1 Petro 2:21-23) Kaip Jėzus ir perspėjo, krikščionys aršiai persekiojami ilgą laiką. Tiek pirmajame amžiuje, tiek mūsų laikais jie seka Jėzumi ir puikiai įrodė, jog moka ištikimai atsilaikyti kaip taikingi dorumo sergėtojai. (Apreiškimo 2:9, 10) Susiklosčius panašioms aplinkybėms, taip elkimės visi. (2 Timotiejui 3:12)

„Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi“

20—22. Kaip krikščionys ‘apsivelka Jėzumi Kristumi’?

²⁰ Paulius Romos susirinkimui rašė: „Apsivilkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir nelepinkite savo kūno, netenkinkite jo geidulių.“ (Romiečiams 13:14) Krikščionys tarsi „apsivelka“ Jėzumi. Būtent savybėmis ir elgesiu jie stengiasi atspindėti savo Mokytoją, kiek įmanoma netobuliems žmonėms. (1 Tesalonikiečiams 1:6)

²¹ Mums pavyks ‘apsivilkti Jėzumi Kristumi’, jei gerai žinosime jo gyvenimą ir patys taip gyvensime. Kaip ir jis, būsime nuolankūs, mylėsime teisingumą, nekęsime neteisybės, mylėsime broliją, nepriklausysime pasauliui, kantriai ištversime kentėjimus. ‘Netenkinsime kūno geidulių’, tai yra pasaulietiniai siekiai ir kūno troškimų tenkinimas nebus mūsų pagrindinis tikslas. Kai tenka apsispręsti ar įveikti kokius nors sunkumus, pamąstysime: „Ką tokiomis aplinkybėmis darytų Jėzus? Kaip turėčiau pasielgti, kad jis pritartų?“

²² Galiausiai sekame Jėzumi ‘skelbdami gerąją naujieną’. (Mato 4:23, NW; 1 Korintiečiams 15:58) Kaip šiuo atveju krikščionys laikosi Jėzaus duoto pavyzdžio, aptarsime kitame straipsnyje.

Ar gali paaiškinti?

• Kodėl krikščioniui svarbu būti nuolankiam?

• Kaip galime ugdytis deramą požiūrį į tai, kas teisinga, o kas ne?

• Kaip krikščionys seka Jėzumi, kai patiria priešiškumą bei persekiojimus?

• Kaip įmanoma ‘apsivilkti Viešpačiu Jėzumi Kristumi’?

[Iliustracija 7 puslapyje]

Jėzus paliko tobulą nuolankumo pavyzdį

[Iliustracija 8 puslapyje]

Kiekviename žingsnyje, ypač skelbiant gerąją naujieną, krikščioniui reikia nuolankumo

[Iliustracija 9 puslapyje]

Šėtonas netinkamas pramogas geba taip užmaskuoti, kad jos atrodytų krikščioniui priimtinos

[Iliustracija 10 puslapyje]

Broliška meilė sustiprins mus atlaikyti priešiškumą