„Būkite drąsūs – aš nugalėjau pasaulį!“

Kambarys, kuriame Jėzus su mokiniais valgė Paschos vakarienę, netrukus liks tuščias. Apaštalai iš savo Mokytojo lūpų šįvakar išgirdo daug svarbių pamokymų. „Visa tai jums kalbu, kad nesukluptumėte, – paaiškina Jėzus ir čia pat priduria: – Jus šalins iš sinagogų, ir ateina valanda, kai žmonės jus žudys ir kiekvienas iš jų manys, kad taip atlieka tarnystę Dievui“ (Jono 16:1, 2).

Šie žodžiai mokinius tikriausiai labai sukrečia. Kad pasaulyje Kristaus sekėjai bus nekenčiami, jie jau girdėjo. Bet kad juos žudys, Jėzus taip tiesiai dar nebuvo pasakęs. „Iš pradžių jums apie tai nesakiau, nes buvau su jumis“, – paaiškina jis (Jono 16:4). Jėzus netrukus iškeliaus, todėl dabar pats metas mokinius įspėti apie būsimus išbandymus. Žinodami, kokie sunkumai jų laukia, mokiniai bus geriau pasiruošę juos atlaikyti.

„O dabar einu pas tą, kuris mane siuntė, – toliau kalba Jėzus. – Tačiau nė vienas iš jūsų manęs neklausiate: ‘Kur tu eini?’“ Kur Jėzus eina, mokiniai šįvakar teiravosi ne sykį, jiems tai labai rūpėjo (Jono 13:36; 14:5; 16:5). Tačiau dabar, išgirdę apie būsimus persekiojimus, jie suglumsta ir nieko nebeklausinėja. Jų norą daugiau sužinoti apie šlovingą Jėzaus ir jo ištikimų sekėjų ateitį užgožia liūdnos mintys. Jėzus tai puikiai supranta. „Kadangi aš jums apie tai pasakiau, jūsų širdis apėmė liūdesys“, – sako jis (Jono 16:6).

Jėzus tęsia: „Jums geriau, kad aš išeinu, nes jeigu neišeisiu, padėjėjas pas jus neateis, o jeigu išeisiu, jums jį atsiųsiu“ (Jono 16:7). Šis padėjėjas, šventoji dvasia, gali pasiekti ištikimus Dievo tarnus bet kuriame žemės kampelyje. Tačiau kad galėtų jį atsiųsti, Jėzui būtina numirti ir sugrįžti į dangų.

Šventoji Dievo dvasia „aiškiai atskleis pasauliui tiesą apie nuodėmę, teisumą ir teismą“ (Jono 16:8). Pasaulio nuodėmė, kuri bus atskleista, yra ta, kad žmonės netikėjo Dievo Sūnumi. Jėzaus paėmimas dangun bus aiškus įrodymas, kad jis iš tikrųjų buvo teisusis, – taip bus atskleista tiesa apie teisumą. O ką šventoji dvasia atskleis apie teismą? Galiausiai paaiškės, už ką Šėtonas, „šio pasaulio valdovas“, yra nusipelnęs mirties nuosprendžio (Jono 16:11).

„Dar daug dalykų turiu jums pasakyti, tačiau kol kas jūs negalite jų suvokti“, – sako Jėzus. Visgi netrukus mokiniai gaus šventosios dvasios, ir ji padės jiems „perprasti tiesą“ – ne tik perprasti, bet ir pagal ją gyventi (Jono 16:12, 13).

Paskui Jėzus sako: „Praeis valandėlė, ir jūs manęs nebematysite; dar valandėlė, ir mane regėsite.“ Apaštalai šių žodžių nesupranta ir ima tarpusavyje svarstyti, ką jie reiškia. Žinodamas, kad mokiniai nori jo apie tai paklausti, Jėzus taria: „Iš tiesų sakau jums: jūs verksite ir raudosite, o pasaulis džiaugsis. Jūs liūdėsite, bet jūsų liūdesys pavirs džiaugsmu“ (Jono 16:16, 20). Kai rytoj popiet Jėzus bus nužudytas, religiniai vadovai džiūgaus, o mokiniai gedės. Tačiau Jėzus iš mirusių bus prikeltas ir tada jų sielvartas virs džiaugsmu. Jų džiaugsmas nepaliaus, nes vėliau Jėzus ant jų išlies šventosios Dievo dvasios.

Kad būtų lengviau suprasti, kaip jų liūdesys gali virsti džiaugsmu, Jėzus pateikia tokį pavyzdį: „Moteris gimdydama kamuojasi, nes yra atėjusi jos valanda, tačiau pagimdžiusi vaikelį ji to suspaudimo nebeatsimena, mat džiaugiasi, kad gimė pasaulyje žmogus.“ Tada savo mokinius padrąsina: „Taip ir jūs dabar liūdite, bet kai vėl jus pamatysiu, jūsų širdys džiaugsis ir niekas to džiaugsmo iš jūsų neatims“ (Jono 16:21, 22).

Iki šiol mokiniai niekada nėra meldęsi Jėzaus vardu. Ir štai dabar Jėzus jiems sako: „Tą dieną jūs prašysite Tėvą mano vardu.“ Gal tai reiškia, kad Tėvas jų atžvilgiu nusiteikęs nenoriai? Tikrai ne. „Tėvas jus myli, nes jūs mane mylėjote ir įtikėjote, kad esu Dievo siųstas“, – paaiškina Jėzus (Jono 16:26, 27).

Apaštalai, matyt, pakylėti įkvepiančių Jėzaus žodžių, taria: „Dėl to mes tikime, kad esi Dievo siųstas.“ Tačiau jų tikėjimas netrukus bus išmėgintas. Jėzus žino, kaip viskas bus. Jis sako: „Štai ateina valanda, ji jau čia pat, kai jūs visi išsibėgiosite į savo namus ir paliksite mane vieną.“ Vis dėlto Jėzus nenori, kad jo mokiniai nusimintų. „Visus šiuos dalykus jums kalbu, kad turėtumėte ramybę, – sako jis. – Pasaulyje jūsų laukia priespauda, bet būkite drąsūs – aš nugalėjau pasaulį!“ (Jono 16:30–33) Nors Jėzus iškeliaus, savo mokinių jis niekada neapleis. Jėzus įsitikinęs, kad ir jo sekėjai, net patirdami Šėtono ir šio pasaulio priešiškumą, gali likti ištikimi Dievui ir tapti pasaulio nugalėtojais.