Ar gali „atskirti gera nuo bloga“?

„Ištirkite, kas patinka Viešpačiui“ (EFEZIEČIAMS 5:10).

 1. Kuo šiandien gyvenimas sudėtingas ir kodėl?

„VIEŠPATIE, aš žinau, kad ne žmogaus rankose yra jo keliai. Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori“ (Jeremijo 10:23, Brb). Ši svarbi Jeremijo išvada dar labiau tinka mūsų padėčiai apibūdinti. Kodėl? Kadangi, pasak Biblijos pranašystės, gyvename „sunkiais laikais“ (2 Timotiejui 3:1). Kasdien būna painių aplinkybių, reikalaujančių kartais paprasto, o kartais sudėtingo sprendimo, nuo kurio priklauso mūsų materialinė, emocinė ir dvasinė gerovė.

 2. Dėl kokių dalykų, atrodo, nesunku apsispręsti, tačiau kaip į juos dera žiūrėti pasiaukojusiam krikščioniui?

² Kasdien turime dėl ko nors apsispręsti ir, atrodo, daugiausia tai būna lengvi, nesudėtingi dalykai. Pavyzdžiui, renkamės, kuo vilkėsime, ką valgysime, su kuo susitiksime ir panašiai. Visa tai darome beveik mašinaliai, tik šiek tiek pasvarstę. Tačiau ar minėti reikalai tikrai tokie paprasti? Pasiaukojusiems krikščionims reikia gerai pagalvoti apie savo aprangą, išvaizdą, valgį bei gėrimą, kalbą ir elgesį, nes tai rodo, ar esame Aukščiausiojo, Jehovos Dievo, tarnai. Apaštalas Paulius primena: „Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei“ (1 Korintiečiams 10:31; Kolosiečiams 4:6; 1 Timotiejui 2:9, 10).

 3. Kokių dalykų pasirinkimas turi didelę reikšmę?

³ Yra dalykų, kuriuos reikia labai rimtai apgalvoti. Pavyzdžiui, tuoktis ar likti vienišam — tikrai reikšmingas, daug lemiantis sprendimas. Ne taip lengva išsirinkti, kas tiktų į porą visam gyvenimui (Patarlių 18:22).a Didžiulę įtaką mūsų dvasingumui, o drauge ir amžinai gerovei, taip pat turi bičiulių, išsilavinimo, darbo, pramogų pasirinkimas (Romiečiams 13:13, 14; Efeziečiams 5:3, 4).

 4. a) Koks gebėjimas labai naudingas? b) Ką vertėtų aptarti?

⁴ Visa tai liudija, kaip naudinga gebėti atskirti gera nuo bloga, arba kas tik atrodo ir kas iš tikrųjų yra teisinga. „Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas, bet galų gale jis nuveda į mirtį“, — perspėja Biblija (Patarlių 14:12). Vertėtų susimąstyti ir aptarti: ‛Kaip išsiugdyti sugebėjimą skirti gera nuo bloga? Kas padėtų mums teisingai pasirinkti? Kuo vadovaudamiesi apsispręsdavo kiti (praėjusių bei šių laikų) žmonės ir kuo visa baigdavosi?’

Pasaulio „filosofija ir tuščia apgaulė“

 5. Kokiame pasaulyje gyveno pirmieji krikščionys?

⁵ Pirmojo amžiaus krikščionys gyveno tokiame pasaulyje, kur vyravo graikų ir romėnų vertybės bei idealai. Nemažai kas pavydžiai žiūrėjo į romėnų prabangą, o mąslūs tų laikų žmonės žavėjosi Platono, Aristotelio, taip pat naujesnėmis, pavyzdžiui, epikūrininkų ir stoikų, filosofinėmis idėjomis. Per savo antrąją misionierišką kelionę atvykęs į Atėnus apaštalas Paulius kaip tik ir susidūrė su dviejų pastarųjų krypčių filosofais, laikiusiais save aukštesniais nei „šis plepys“, Paulius (Apaštalų darbų 17:18).

 6. a) Kas viliojo kai kuriuos pirmuosius krikščionis? b) Dėl ko įspėjo Paulius?

⁶ Nenuostabu, jog kai kuriuos pirmuosius krikščionis viliojo įmantri aplinkinių gyvensena (2 Timotiejui 4:10). Atrodė, kad tokioje santvarkoje įsitvirtinę žmonės turi daug naudos, jų pasirinktas kelias — teisingas ir kad pasaulis, o ne pasiaukojusio krikščionies tikėjimas gali pasiūlyti kažką vertinga. Tačiau apaštalas Paulius įspėjo: „Žiūrėkite, kad kas jūsų nepasigrobtų filosofija ir tuščia apgaule, paremta žmonių padavimu bei pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi“ (Kolosiečiams 2:8). Kodėl jis taip pasakė?

 7. Ko verta pasaulio išmintis?

⁷ Paulius taip įspėjo matydamas, jog kai kuriems krikščionims tikrai gresia pavojus užsikrėsti pasaulio mąstysena. Ypač įsidėmėtini jo žodžiai „filosofija ir tuščia apgaulė“. Žodis „filosofija“ tiesiogiai reiškia „išminties meilė“. Tai naudingas dalykas. Biblijoje, ypač Patarlių knygoje, irgi esame skatinami semtis žinių ir išminties (Patarlių 1:1-7; 3:13-18). Tačiau Paulius „filosofiją“ sugretino su „tuščia apgaule“. Kitaip tariant, apaštalas pasaulio siūlomą išmintį laikė tuščia, klaidinančia. Tarsi pripūstas balionas, ji gali atrodyti tvirta, tačiau yra be turinio. Tikrai būtų bergždžia, netgi pražūtinga spręsti, kas gera ir bloga, remiantis beprasmiška pasaulio „filosofija ir tuščia apgaule“.

Tie, kurie vadina „piktą geru, o gerą — piktu“

 8. a) Kur žmonės ieško patarimo? b) Kokie patarimai duodami?

⁸ Panašiai yra ir šiomis dienomis. Kone kiekvienoje srityje savo paslaugas siūlo galybė žinovų: patarėjai vedybų ir šeimos klausimais, žurnalistai, gydytojai apsišaukėliai, astrologai, spiritistai bei kiti yra pasiruošę duoti patarimų — tik mokėk. Ką jie siūlo? Dažniausiai tai, kas prieštarauja Biblijoje išdėstytoms dorovės normoms ir pagrįsta „naująja morale“. Štai viename iš pagrindinių Kanados laikraščių The Globe and Mail apie vyriausybės atsisakymą įteisinti „vienodos lyties asmenų santuokas“ rašoma taip: „Tiesiog absurdiška, kad 2000 metais dedasi tokie dalykai: mylintiems ir atsidavusiems vienas kitam žmonėms atsakyta patenkinti didžiausią troškimą, nes jie, tik pamanykit, — tos pačios lyties.“ Šiais laikais madinga taikstytis, ne smerkti. Viskas vertinama su išlyga; tiksli gėrio ir blogio samprata nebepripažįstama (Psalmyno 10:3, 4).

 9. Kaip dažniausiai elgiasi asmenys, visuomenės laikomi vertais pagarbos?

⁹ Kiti žavisi socialine bei finansine sėkme ir sektinu pavyzdžiu laiko turtuolius, garsenybes. Šie asmenys yra visuomenės gerbiami ir gražiai kalba apie sąžiningumą, pasitikėjimą. Tačiau daugelis jų dėl valdžios bei pinigų nedvejodami laužo taisykles, moralės principus, o kai kurie vaikydamiesi garbės ir populiarumo lengva ranka atmeta pripažintas vertybes bei normas ir įžūliai, skandalingai elgiasi. Taip visuomenė darosi savanaudiška ir mano, jog viskas leidžiama. Nėra ko stebėtis, kad žmonės susipainioja ir nebeatskiria gera nuo bloga (Luko 6:39).

10. Kaip Izaijo žodžiai apie tai, kas gera ir kas bloga, pasirodė esą teisingi?

¹⁰ Aplinkui regime tragiškas klaidingų sprendimų pasekmes: santuokų bei šeimų irimą, narkomaniją, alkoholizmą, jaunimo gaujų siautėjimą, paleistuvystę, lytiškai perduodamas ligas bei kitas blogybes. Argi galima tikėtis ko nors kito, jei žmonės atmeta visas normas, arba gaires, kai reikia nuspręsti, kas gera, o kas ne? (Romiečiams 1:28-32) Padėtis tokia, kokią apibūdino pranašas Izaijas: „Vargas vadinantiems piktą geru, o gerą — piktu, keičiantiems tamsą į šviesą, o šviesą į tamsą, laikantiems karčius dalykus saldžiais, o saldžius dalykus — karčiais! Vargas tiems, kurie išmintingi savo akyse, kurie, savo pačių manymu, gudrūs!“ (Izaijo 5:20, 21)

11. Kodėl neprotinga pačiam spręsti, kas yra gėris, o kas blogis?

¹¹ Dievas liepė atsiskaityti tiems senovės žydams, kurie dėjosi „išmintingi savo akyse“. Šį faktą verta įsidėmėti, kad ir mes vengtume patys spręsti, kas yra gėris, o kas blogis. Aibė žmonių vadovaujasi savo širdimi arba daro, kas, jų pačių nuomone, teisinga. Ar tai patikima? Biblijoje sakoma, kad ne, ir paaiškinama: „Širdis už viską klastingesnė ir nenuspėjama. Kas gali ją pažinti?“ (Jeremijo 17:9, NW) Ar ką nors spręsdami vadovautumėtės apgaulingo asmens, kurio elgesys nenuspėjamas, nuomone? Vargu. Tikriausiai darytumėte priešingai, nei toks žmogus pataria. Todėl Biblija mums primena: „Kas pasitiki savo širdimi, yra kvailas, o kas išmintingai elgiasi, bus išgelbėtas“ (Patarlių 3:5-7; 28:26, Brb).

Sužinokime, kas patinka Dievui

12. Kodėl mums reikia ištirti Dievo valią?

¹² Kadangi nedera pasitikėti nei pasaulio, nei savo išmintimi, kuo remdamiesi nustatysime, kas gera, o kas bloga? Įsiklausykime į aiškų apaštalo Pauliaus patarimą: „Neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia“ (Romiečiams 12:2, Brb). Kodėl turime ištirti Dievo valią? Biblijoje Jehova nurodo paprastą svarią priežastį: „Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip mano keliai viršija jūsų kelius ir mano mintys — jūsų mintis“ (Izaijo 55:9). Todėl Biblijoje patariama remtis ne savo pačių įžvalga ar nuomone, o ‛ištirti, kas patinka Viešpačiui’ (Efeziečiams 5:10).

13. Kaip Jėzaus žodžiai, užrašyti Jono 17:3, pabrėžia būtinybę žinoti, kas patinka Dievui?

¹³ Jėzus Kristus minėtą būtinybę pabrėžė taip: „Amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3). Graikiško originalo posakis, išverstas „pažinti“, remiantis žodynais, reiškia ne tik „žinoti“, bet ir „palaikyti ryšius“, taip pat „branginti, ką pažįsti, bei vertinti užmegztus santykius“. Vadinasi, turėti ryšį su kuo nors — ne vien žinoti, kas jis, kuo vardu, bet ir tai, ką asmuo mėgsta, o ko ne, ką vertina, kokios jo normos, taip pat gerbti jo pažiūras (1 Jono 2:3; 4:8).

Lavinkime savo nuovoką

14. Kokį pagrindinį skirtumą nurodo Paulius tarp dvasiškai subrendusio žmogaus ir tokio, kuris yra tarsi kūdikis?

¹⁴ Kaip gebėti atskirti gera nuo bloga? Štai kokį atsakymą randame Pauliaus laiške pirmojo amžiaus krikščionims hebrajams: „Kiekvienas, kas minta pienu, dar neišmano teisumo mokslo, nes tebėra kūdikis. Tik subrendusiems dera stiprus maistas — tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius [„nuovoką“, NW] ir sugeba atskirti gera nuo bloga.“ Čia apaštalas supriešina „pieną“, arba, pasak ankstesnių jo žodžių, „Dievo apreiškimo pradmenis“ (Jr), su „stipriu maistu“, tinkamu subrendusiems, kurie „pratybomis išlavino savo nuovoką ir sugeba atskirti gera nuo bloga“ (Hebrajams 5:12-14, Brb).

15. Kodėl turime kruopščiai padirbėti, kad įgytume tikslų Dievo pažinimą?

¹⁵ Žinoma, pirmiausia reikia nuodugniai studijuoti Dievo Žodį, Bibliją, kad aiškiai suprastume Jehovos normas. Tačiau tai nereiškia, jog turime joje ieškoti taisyklių sąvado, ką galima ir ko nevalia daryti. Biblija — ne tokio turinio knyga. Paulius paaiškino: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui“ (2 Timotiejui 3:16, 17). Kad pasisemtume naudos iš šito mokymo, barimo, taisymo, auklybos, reikia pajungti savo protą, mąstymą. Tai daryti tikrai verta, nes pastangos būna vaisingos: žmogus tampa „tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui“ (Patarlių 2:3-6).

16. Ką reiškia išlavinti nuovoką?

¹⁶ Taip, pasak Pauliaus, subrendę žmonės ‛yra pratybomis išlavinę nuovoką ir sugeba atskirti gera nuo bloga’. ‛Išlavinti nuovoką’ pažodžiui reiškia ‛išlavinti pojūčius (kaip gimnastui)’ (Kingdom Interlinear Translation). Patyręs gimnastas ant pasirinkto prietaiso, pavyzdžiui, žiedų arba buomo, žaibiškai atlieka pratimus tarsi jo neveiktų gravitacija bei kitos gamtos jėgos. Toks sportininkas kiekvieną akimirką puikiai kontroliuoja savo kūno narius ir kone instinktyviai jaučia, kokį judesį atlikti, kad sėkmingai užbaigtų pratimą. Visa tai pasiekiama kruopščiomis nuolatinėmis treniruotėmis.

17. Kokia prasme privalome būti tarsi gimnastai?

¹⁷ Mes irgi privalome lavintis dvasiškai tarsi gimnastai, jei norime, kad mūsų sprendimai visada būtų geri. Nuolat turime kontroliuoti savo jausmus bei kūno narius (Mato 5:29, 30; Kolosiečiams 3:5-10). Pavyzdžiui, ar drausmini save tiek, kad nežiūrėtum į nepadorius dalykus arba nesiklausytum netinkamos muzikos bei kalbos? Nors esame apsupti tokių žalingų dalykų, vis dėlto nuo mūsų pačių priklauso, ar leisime jiems užvaldyti savo širdį ir protą. Laikykimės tokio požiūrio kaip psalmininkas: „Į nieką, kas žema, niekada nekreipsiu žvilgsnio; nekęsiu žmogaus, kuris suktai elgiasi... Joks apgavikas mano namuose negyvens, joks melagis mano akivaizdoje netarnaus“ (Psalmyno 101:3, 7).

Lavink nuovoką pratybomis

18. Ką reiškia žodis „pratybos“ Pauliaus patarime dėl nuovokos lavinimo?

¹⁸ Nepamirškime, jog būtent pratybomis galime išlavinti nuovoką skirti gera nuo bloga. Kitaip tariant, prireikus ką nors nuspręsti, mokykimės pajungti savo protą įžvelgti, kokius Biblijos principus galime taikyti. Ugdykimės įprotį aiškintis klausimą pasitelkę biblinius spaudinius, leidžiamus „ištikimo ir protingo vergo“ (Mato 24:45, Jr). Žinoma, galime kreiptis pagalbos į subrendusius krikščionis. Vis dėlto vaisingiausios yra mūsų pačių pastangos: studijuoti Dievo Žodį ir sykiu melsti Jehovą vadovavimo bei jo dvasios (Efeziečiams 3:14-19).

19. Kokių palaimų susilauksime nuolat lavindami savo nuovoką?

¹⁹ Nuolat lavindami savo nuovoką, pasieksime tikslą — ‛nebebūsime maži vaikai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio, žmonių apgaulės, jų gudrumo, vedančio į klystkelius’ (Efeziečiams 4:14). Atvirkščiai — jei žinosime ir suvoksime, kas patinka Dievui, mūsų sprendimai — tiek paprasti, tiek sudėtingi — bus išmintingi, naudingi patiems, taip pat bendratikiams ir, svarbiausia, patiks mūsų dangiškajam Tėvui (Patarlių 27:11). Kokia tai palaima ir apsauga šiais kritiškais laikais!

[Išnaša]

Ar gali paaiškinti?

• Kokio gebėjimo reikia, kad mūsų sprendimai būtų geri?

• Kodėl neprotinga sekti garsenybėmis arba pasitikėti savo pačių jausmais, kai reikia spręsti, kas gera, o kas bloga?

• Kodėl prieš ką nors nuspręsdami turime perprasti Dievo normas ir kaip tai padaryti?

• Ką reiškia ‛pratybomis išlavinti nuovoką’?

[Iliustracija 9 puslapyje]

Beprasmiška sektinu pavyzdžiu laikyti turtuolius bei garsenybes

[Iliustracija 10 puslapyje]

Kaip ir gimnastas, turime visiškai kontroliuoti savo jausmus bei kūno narius