Raskime laiko skaityti ir studijuoti
‛Branginkite laiką, nes dienos yra piktos’ (EFEZIEČIAMS 5:16, Brb).
1. Kodėl išmintinga paskirstyti savo laiką ir ką liudija apie mus tai, kaip jį naudojame?
SAKOMA „pasirinkti laiką — tai sutaupyti laiko“. Asmuo, kuris paskiria konkretų metą būtiniems dalykams, išnaudoja savo laiką geriau. Išmintingas karalius Saliamonas rašė: „Visam kam yra savo metas ir valanda kiekvienam reikalui po dangumi“ (Mokytojo 3:1, Skv). Visi turime vienodai laiko, tik kaip jį išnaudosime, priklauso nuo mūsų. Tai, kam skiriame pirmenybę ir kaip skirstome laiką, ženkliai liudija, kas mieliausia mūsų širdžiai (Mato 6:21).
2. a) Ką Jėzus pasakė apie mūsų dvasines reikmes savo Kalno pamoksle? b) Ką būtų pravartu paanalizuoti?
2 Privalome skirti laiko mitybai bei miegui, nes tai fizinės reikmės. O kaip dvasinės? Suprantama, jos irgi turi būti tenkinamos. Savo Kalno pamoksle Jėzus pareiškė: „Palaiminti, kurie pripažįsta savo dvasios neturtą“ (Mato 5:3, Jr). Štai kodėl „ištikimas ir protingas vergas“ nuolatos primena mums, jog būtina skirti laiko skaityti ir tyrinėti Bibliją (Mato 24:45, Jr). Tu veikiausiai supranti, kaip tai svarbu, tačiau galbūt manai tiesiog neturįs laiko studijuoti ar skaityti Bibliją. Jeigu taip, paanalizuokime, kaip galime rasti daugiau laiko skaityti Dievo Žodį, tyrinėti jį ir apmąstyti.
Kaip rasti laiko skaityti ir studijuoti Bibliją
3, 4. a) Kaip apaštalas Paulius patarė panaudoti laiką ir ką tai reiškia? b) Ką reiškė Pauliaus patarimas „branginti laiką“?
3 Žiūrėdami laikmečio, kuriuo gyvename, visi turime kreipti dėmesį į apaštalo Pauliaus žodžius: „Rūpestingai žiūrėkite, kaip elgiatės: kad nebūtumėte kaip kvailiai, bet kaip išmintingi, branginantys laiką, nes dienos yra piktos. Nebūkite tad neprotingi, bet supraskite, kokia yra Viešpaties valia“ (Efeziečiams 5:15-17, Brb). Be abejo, šį patarimą dera taikyti visose krikščioniško gyvenimo srityse, — skirti laiko maldai, studijoms, sueigoms ir visokeriopai tarnybai skelbiant „karalystės Evangeliją“ (Mato 24:14; 28:19, 20).
4 Šiandien daugeliui Jehovos tarnų nelengva rasti laiko skaityti Bibliją ir nuodugniai ją nagrinėti. Suprantama, negalime papildyti dienos nauja valanda, tad kaip galime laikytis Pauliaus patarimo? Frazė „branginti laiką“ išversta iš graikiško posakio „išpirkti laiką“, tai yra „išpirkti“ kažko kito sąskaita (Jr, išnaša). Aiškinamajame žodyne Expository Dictionary V. E. Vainas paaiškino, jog tai reiškia „išgauti kuo daugiau iš kiekvienos progos, kuo geriau ją išnaudoti, nes pražiopsojęs ją nebesugrąžinsi“. Iš kur galime „išpirkti“ laiko Biblijos skaitymui bei studijoms?
Turime nustatyti, kas svarbiau
5. Kodėl ir kaip turime „pasirinkti, kas vertingiau“?
5 Be pasaulietinių pareigų reikia pasirūpinti daugeliu dvasinių reikmių. Būdami pasiaukoję Jehovos tarnai, turime ‛gausiai Viešpaties darbo’ (1 Korintiečiams 15:58, Brb). Todėl Paulius skatino Filipų krikščionis „pasirinkti, kas vertingiau“ (Filipiečiams 1:10). Reiškia, dera nustatyti, kam skirti pirmenybę. Dvasiniai dalykai visuomet turi būti svarbesni už materialinius siekius (Mato 6:31-33). Tačiau ir atliekant dvasines pareigas svarbi pusiausvyra. Kaip paskirstome laiką įvairioms savo krikščioniškos veiklos sritims? Keliaujantieji prižiūrėtojai praneša, jog iš tų ‛vertingesnių’ dalykų, kuriais turi pasirūpinti krikščionis, neretai labiausiai apleidžiamos asmeninės studijos bei Biblijos skaitymas.
6. Kaip galime „išpirkti laiką“, jeigu daug jo atima pasaulietinis darbas ar namų ruoša?
6 Kaip jau kalbėjome, branginti laiką, arba „išpirkti laiką“, reiškia „išgauti kuo daugiau iš kiekvienos progos, kuo geriau ją išnaudoti“. Tad jeigu mūsų Biblijos skaitymo bei studijų įpročiai ne kažin kokie, būtų patartina paanalizuoti save ir pažiūrėti, kaip leidžiame laiką. Jeigu pasaulietinis darbas reikalauja pernelyg daug pastangų, atima per daug laiko ir energijos, turėtume išsakyti tai malda Jehovai (Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]). Galbūt galime ką nors pakeisti, kad liktų daugiau laiko svarbiems dalykams, susijusiems su Jehovos garbinimu, o tai reiškia ir studijoms bei Biblijos skaitymui. Teisingai sakoma, jog moters darbai niekada nesibaigia. Taigi krikščionėms irgi dera nustatyti, kas svarbiausia, ir konkrečiai paskirti metą skaityti bei kruopščiai tyrinėti Bibliją.
7, 8. a) Iš ko neretai galime atimti laiko skaitymui bei studijoms? b) Kokia yra pramogų paskirtis ir kaip toks supratimas gali padėti mums nustatyti, kas svarbiausia?
7 Apskritai dauguma iš mūsų galime rasti laiko studijoms, atėmę jo iš nereikšmingų užsiėmimų. Pasvarstyk: ‛Kiek laiko aš skaitau pasaulietinius žurnalus bei laikraščius, žiūriu televizijos laidas, klausausi muzikos ar žaidžiu kompiuterinius žaidimus? Gal daugiau laiko praleidžiu prie kompiuterio nei skaitydamas Bibliją? Paulius sako: „Nebūkite neprotingi, bet supraskite, kokia yra Viešpaties valia“ (Efeziečiams 5:17). Nesaikingas televizoriaus žiūrėjimas, regis, yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl daugelis liudytojų neskiria pakankamai laiko asmeninėms studijoms ir Biblijos skaitymui (Psalmyno 101:3; 119:37, 47, 48).
8 Kai kurie sako negalį vien tik studijuoti, kad jiems reikia pramogų. Tai tiesa, tačiau būtų pravartu palyginti, kiek laiko mes ilsimės ir kiek skiriame studijuoti ir skaityti Bibliją. Rezultatai gali nustebinti. Nors pramogos ir poilsis reikalingi, jiems dera skirti tinkamą vietą — tai turi atgaivinti, kad būtume pasiruošę dvasinei veiklai. Daugelis televizijos laidų bei kompiuterinių žaidimų tik išvargina, o Dievo Žodžio skaitymas bei studijos atgaivina ir įkvepia (Psalmyno 19:8, 9 [19:7, 8 Brb]).
Kaip rasti laiko studijoms
9. Kodėl naudinga laikytis patarimų, duotų brošiūros Kasdien tyrinėti Raštus 1999 metų laidoje?
9 Brošiūros Kasdien tyrinėti Raštus 1999 metų laidos pratarmėje sakoma: „Labiausiai praverstų rytą išnagrinėti dienos citatą bei šioje brošiūroje pateiktus komentarus. Tu pasijusi taip, tarytum Jehova, Didysis Mokytojas, budintų tave savo pamokymais. Apie Jėzų Kristų pranašiškai pasakyta, kad jis kiekvieną rytą gauna naudos iš Jehovos pamokymų: ‛Rytmetį jis [Jehova] žadina, rytą žadina jis man ausį, kad aš klausyčiaus jo kaip mokytojo.’ Tokie pamokymai suteikė Jėzui ‛mokytųjų liežuvį’, kad jis ‛žinotų, kaip žodžiu palaikyti pavargusį’ (Iz 30:20, NW; 50:4a, NW; 50:4b; Mt 11:28-30). Kas rytą gaudamas savalaikį patarimą iš Dievo Žodžio, tu ne tik įveiksi savo problemas, bet ir įgysi ‛mokytųjų liežuvį’, kad padėtum kitiems.“a
10. Kaip kai kurie randa laiko Biblijos skaitymui bei studijoms ir kuo jiems tai naudinga?
10 Daugelis krikščionių, laikydamiesi šio patarimo, keliasi anksti iš ryto ir perskaito dienos citatą bei jos komentarus arba skaito ir studijuoja Bibliją. Prancūzijoje viena ištikima pionierė kas rytą anksti keliasi ir skiria 30 minučių skaityti Bibliją. Kaip ji sugeba daryti tai jau daugelį metų? Ji sako: „Jaučiu stiprią vidinę paskatą ir, kas bebūtų, tiksliai laikausi savo skaitymo tvarkaraščio!“ Kokį dienos metą bepasirinktume, svarbiausia tiksliai laikytis tvarkaraščio. Renė Mika, daugiau kaip 40 metų tarnavęs pionieriumi Europoje ir šiaurės Afrikoje, sako: „Nuo 1950-ųjų kasmet siekiu tikslo perskaityti visą Bibliją; tai pavyko jau 49 kartus. Jaučiu, jog tai būtina, kad išlaikyčiau glaudžius santykius su savo Kūrėju. Dievo Žodžio apmąstymas padeda man geriau suvokti Jehovos teisingumą bei kitas savybes ir teikia nepaprastos stiprybės.“b
‛Maitinimas deramu laiku’
11, 12. a) Kokį dvasinį ‛maitinimą’ tiekia „ištikimas prievaizdas“? b) Kodėl galima sakyti, kad ‛maitinimas’ tiekiamas deramu metu?
11 Kaip reguliarus maitinimasis stiprina organizmą, taip ir nuolatinės studijos bei Biblijos skaitymas palaiko dvasinę sveikatą. Evangelijoje pagal Luką skaitome Jėzaus žodžius: „Kas yra tas ištikimas ir sumanus prievaizdas, kurį šeimininkas paskirs vadovauti šeimynai ir deramu laiku ją maitinti?“ (Luko 12:42) Jau daugiau kaip 120 metų Sargybos bokšte ir kituose bibliniuose leidiniuose bei knygose tiekiamas dvasinis ‛maitinimas deramu laiku’.
12 Atkreipk dėmesį į žodžius „deramu laiku“. Mūsų Mokytojas Jehova per savo Sūnų ir vergo klasę deramu laiku nurodo mokymo bei elgesio gaires. Tarsi ‛nuklydę nuo kelio į dešinę ar į kairę’ visi drauge girdime balsą, sakantį: „Štai tikrasis kelias! Juo eikite!“ (Izaijo 30:20, 21) Be to, atidžiai skaitydamas Bibliją ir visus biblinius leidinius, asmuo neretai pasijunta, tarsi tos mintys yra skirtos jam pačiam. Taip, Dievo patarimai ir nurodymai pasieks mus deramu laiku, kad padėtų atsilaikyti prieš pagundą ar išmintingai apsispręsti.
Ugdykis gerus mitybos įpročius
13. Kokių esama blogos mitybos įpročių?
13 Kad gautume visą naudą iš ‛maitinimo deramu laiku’, turime ugdytis gerus mitybos įpročius. Būtina susidaryti reguliaraus Biblijos skaitymo bei studijų tvarkaraštį ir ištikimai jo laikytis. Ar tu įpratęs deramai dvasiškai stiprintis, ar esi nusistatęs konkretų metą nuodugniai studijuoti? O gal tik permeti akimis kruopščiai mums paruoštą medžiagą, tarsi valgytum prabėgomis, arba net visai pamiršti pasistiprinti? Prasta dvasinė mityba susilpnina kai kurių tikėjimą, jie netgi atkrinta (1 Timotiejui 1:19; 4:15, 16).
14. Kodėl naudinga kruopščiai išnagrinėti medžiagą, net jeigu ji atrodo žinoma?
14 Kai kurie galbūt mano jau žiną pagrindinius mokymus ir kad ne kiekviename straipsnyje yra kas nors visai nauja. Išeitų, sistemingos studijos bei sueigų lankymas nebūtinas. Tačiau Biblija sako, jog mums reikia vis priminti dalykus, kurių jau esame išmokę (Psalmyno 119:95, 99, NW; 2 Petro 3:1; Judo 5). Kaip geras virėjas tuos pačius produktus geba paruošti įvairiopai, taip ir vergo klasė tiekia dvasinį maistą labai įvairiai. Net jeigu straipsniuose svarstomos jau ne sykį aptartos temos, juose yra subtilesnių minčių, kurių neturėtume praleisti. Dalykas tas, kad būtent nuo laiko ir pastangų, skiriamų tyrinėti studijų medžiagą, priklauso, kiek naudos iš jos pasisemsime.
Skaitymo ir studijų dvasinė nauda
15. Kaip Biblijos skaitymas bei studijos padeda mums būti geresniais Dievo Žodžio tarnais?
15 Skaitydami ir tyrinėdami Bibliją, pasisemiame daug vertingų dalykų. Mokomės atlikti vieną pagrindinių savo krikščioniškų pareigų, būtent, tapti „tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, tiksliai perteikiančiu tiesos žodį“ (2 Timotiejui 2:15, Brb). Kuo daugiau skaitome bei studijuojame Bibliją, tuo labiau pripildome savo protą Dievo minčių. Tuomet, kaip ir Paulius, galime ‛aiškinti žmonėms Raštus, dėstyti ir įrodinėti’ nuostabią tiesą apie Jehovos tikslus (Apaštalų darbų 17:2, 3). O mūsų mokymo įgūdžiai lavinami ir mūsų pokalbiai, kalbos bei patarimai labiau stiprina dvasiškai (Patarlių 1:5).
16. Kuo mums patiems naudinga skaityti ir tyrinėti Dievo Žodį?
16 Dievo Žodžio studijoms skirtas laikas taip pat įgalins mus dar labiau suderinti savo gyvenimą su Jehovos keliais (Psalmyno 25:4; 119:9, 10; Patarlių 6:20-23). Studijos sustiprina dvasines savybes — nuolankumą, ištikimybę ir džiaugsmą (Pakartoto Įstatymo 17:19, 20; Apreiškimo 1:3, NW). Kai pritaikome, ką sužinome skaitydami ir studijuodami Bibliją, jaučiame stiprų Dievo dvasios poveikį ir susilaukiame gausesnių dvasios vaisių visame, ką darome (Galatams 5:22, 23).
17. Kaip mūsų santykiai su Jehova priklauso nuo to, kiek laiko bei pastangų skiriame skaityti bei studijuoti Bibliją?
17 Svarbiausia, laikas, kurį Dievo Žodžio skaitymui ir studijoms atimame iš kitos veiklos, bus gausiai atlygintas gerais santykiais su Dievu. Paulius meldėsi, kad jo bendratikiai būtų ‛pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu, kad elgtųsi, kaip verta Viešpaties, ir jam tobulai patiktų’ (Kolosiečiams 1:9, 10). Kad ir mes ‛elgtumėmės, kaip verta Viešpaties’, turime taip pat būti „pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu“. Nuo to, kiek laiko ir kaip skaitome bei studijuojame Bibliją, be abejo, labai priklauso, ar susilauksime Jehovos palaimų ir pritarimo.
18. Kaip galime būti palaiminti, jeigu klausome Jėzaus žodžių, užrašytų Jono 17:3?
18 „Amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3). Tai viena iš citatų, kuria pasinaudodami Jehovos liudytojai padeda kitiems suprasti Dievo Žodžio studijų svarbą. Akivaizdu, jog kiekvienam iš mūsų ne mažiau svarbu tai suvokti. Juk mūsų amžinojo gyvenimo viltis iš tiesų priklauso nuo to, ar semiamės Jehovos ir jo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, pažinimo. Tik pagalvok, ką tai reiškia. Be galo galėsime mokytis apie Jehovą — visa amžinybė prieš akis! (Mokytojo 3:11; Romiečiams 11:33)
[Išnašos]
a Išleido Sargybos bokšto bendrija.
b Žiūrėk straipsnį „Kada jie skaito Bibliją ir kuo jiems tai naudinga“, išspausdintą 1995 m. gegužės 1 d. Sargybos bokšto numeryje (rusų k.), p. 20—21.
Pakartojimo klausimai
• Ką rodo tai, kaip išnaudojame laiką?
• Iš kur galima atimti laiko Biblijos skaitymui bei studijoms?
• Kodėl turime žiūrėti, kaip maitinamės dvasiškai?
• Kuo naudinga skaityti ir studijuoti Raštą?
[Iliustracijos 20, 21 puslapiuose]
Reguliariai skaitydami bei studijuodami Bibliją, mokomės ‛tiksliai perteikti tiesos žodį’
[Iliustracijos 23 puslapyje]
Jeigu įvairius užsiėmimus suderiname su dvasiniais siekiais, susilauksime dosnaus atlygio