20 SKYRIUS
Gyvenimo kelias, atnešantis laimę
1. (a) Kodėl šiandieną taip daug žmonių nelaimingi? (Mokytojo 3:11, 18) (b) Tačiau kas gali tikrai padaryti mūsų gyvenimą laimingu?
DAUGELIS žmonių sako: „Valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“. Ap. Povilas perspėjo mus, kad nebendrautume su tokiais asmenimis. Yra žmonių, siekiančių savo gyvenime naudingų tikslų, tačiau visada jie turi skaitytis su tuo, kad jų planai po 70 ar 80 metų netikėtai gali sugriūti. Kaip būtų puiku, jeigu mes galėtume siekti prasmingo gyvenimo tikslo šimtmečius, netgi tūkstantmečius! Ar tai nedarytų mus laimingais? Tikrai taip!
2. Dėl ko protinga manyti, kad Dievas numatė mums amžiną gyvenimą? (Psalmyno 133:1, 3)
2 Mūsų didžiam džiaugsmui tai numatė dėl žmonių Dievas. „Begalinį laiką Jis įdėjo į jų širdį“. Tačiau Jis nebūtų to padaręs, jeigu nuo pradžios nebūtų buvęs pažeistas Jo ketinimas, ir žmonėms nebūtų reikėję prarasti gyvenimo (Mokytojo 3:11). Visi, turintys viltį gyventi žemiškame Dievo rojuje, amžinybėje ves prasmingą, laimingą gyvenimą.
3. (a) Kokiu teigiamu gyvenimo būdu skatino sekti Jėzus? (Luko 6:31, 36) (b) Kokie pagal Jėzaus žodžius yra du svarbiausi įsakymai? (Pakartoto Įstatymo 6:5; Kunigų 19:18)
3 Tuo metu, kai mes pažįstame gyvenimo kelią, mes turime stengtis matyti viską pozityviai ir įtikinančiai. Nors ir negatyvūs pasisakymai turi savo vertę, kaip pasisakė Konfucijus: „Ko tu nenori, kad tau darytų, to nedaryk kitam“, tačiau daug didesnę vertę turi pozityvus Jėzaus pasisakymas: „Taigi visa, ką jūs norite, kad žmonės jums darytų, taip pat ir jūs jiems darykite“ (Mato 7:12). Ir kada Jėzus paaiškino tai, į ką nurodė Mozės įstatymas, Jis kalbėjo apie kažką didesnio, negu tik apie pasyvų gyvenimo būdą:
„Pirmiausias įsakymas yra: „Klausyk, Izraeli! Jehova, mūsų Dievas, yra vienas Viešpats. Mylėk Jehovą, Savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visu savo protu, ir visomis savo jėgomis“. Štai pirmasis įsakymas! Antras yra šitas: „Mylėk savo artimą, kaip save patį“. Kito įsakymo, didesnio už tuodu, nėra“ (Morkaus 12:29-31).
4. Kokį „naują“ įsakymą išdėstė Jėzus? (1 Jono 3:16)
4 Taigi, tais žodžiais mes esame kviečiami gyventi aktyviai ir prasmingai, ir įrodyti, kad tikrai mylime savo Dievą Sutvėrėją ir esame suinteresuoti savo artimaisiais. Ryšium su tuo Jėzus pasakė:
„Aš jums duodu naują įsakymą, kad mylėtumėte vienas kitą, kaip Aš jus mylėjau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą. Iš to visi pažins, kad esate Mano mokiniai, jei turėsite meilę tarp savęs“ (Jono 13:34, 35).
Kokiu atžvilgiu tas įsakymas yra naujas? Tokiu, kad jis reikalauja vienintelės savo rūšies kokybės: pasiaukojančios meilės. Turintis tokią meilę bus pasiruošęs atiduoti net savo gyvybę draugų naudai, kaip tai padarė Jėzus (Jono 15:12, 13).
5. Kaip tu gali dalyvauti Jėzaus pranašystės išsipildyme? (Morkaus 13:10)
5 Kadangi Jehovos liudytojai supranta, kad jie gyvena „šios daiktų sistemos pabaigoje“, jie įrodo savo meilę Dievui ir artimui, dalyvaudami Jėzaus pranašystės išsipildyme: „Ir bus skelbta ši Karalystės Evangelija, paliudyti visoms tautoms ir tada ateis galas“ (Mato 24:3, 14). Taip pat ir tu gali dalyvauti tame darbe, kalbėdamas su savo artimaisiais apie Dievo Karalystės viltį ir Jo karaliavimą žemei. Kas nori būti tikrojo Dievo liudytoju, turi padaryti daugiau, negu tik kalbėti su kitais apie biblinė tiesą. Jis turi gyventi pagal tiesą ir pritaikyti biblinius principus savo gyvenime.
6. (a) Kokio gyvenimo reikalauja iš mūsų Dievas? (Kolosiečiams 1:9, 10) (b) Kokį patarimą davė „ištikimo ir išmintingo vergo klasė“ nejudėjų krikščionims?
6 Tai nereiškia, kad mes turime klausyti daugelio taisyklių ir įstatymų. Tai reiškia, kad tu turi vesti normalų, protingą gyvenimą, daryti kažką kitiems ir laikytis patarimo, kurį duoda „protingas ir ištikimas vergas“, pateptųjų krikščionių klasė, kurį Viešpats Jėzus paskyrė duoti „maistą savo laiku“ (Mato 24:45). Pirmame šimtmetyje „vergo“ klasė tvirtai nustatė daugelį nurodymų, reguliuoti nejudėjiškų krikščionių gyvenimą. Tas vergas nurodė, ko jie turi saugotis, priimdamas tokį dalyką:
„Nes Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė tinkama toliau nebeužkrauti jums jokios naštos, kaip tik šiuos būtinus reikalavimus: susilaikyti nuo aukų stabams, nuo kraujo, nuo to, kas pasmaugta, ir nuo paleistuvystės. Tų dalykų saugodamiesi, jūs gerai pasielgsite. Likite sveiki“ (Apaštalų darbų 15:28, 29).
Kas priklauso tiems būtiniems dalykams?
VENGTI STABŲ GARBINIMO (AUKŲ STABAMS)
7. Kodėl būtina saugotis stabmeldystės? (1 Korintiečiams 10:20, 21)
7 Antrame iš dešimties įsakymų Dievas Jehova nedviprasmiškai uždraudė stabmeldystę. Ap. Povilas davė aiškų nurodymą apie tai 1 Korintiečiams 10:14:
„Todėl, mano mylimieji, venkite stabmeldystės“.
Kodėl? Todėl, kad didinga asmenybė, gyvasis Dievas niekada negali būti pavaizduotas negyvais paveikslais iš medžio, akmens arba metalo. Tuo tikras ir gyvas Dievas tik degraduojamas. Pirmojo šimtmečio kankiniai būtų galėję išvengti laukinių žvėrių draskymo arenose, jeigu jie būtų aukoję aukas prieš Romos imperatoriaus statulą. Jie atsisakė sutepti Dievo vardą tokiu būdu. Panašiai šiandieną kiekvienas, kas nori įtikti gyvajam Dievui, turi ryžtingai atsisakyti atnešto valgio ar kitas aukas arba atlikti stabmeldiškas apeigas laidotuvėse ir kituose šeimos susibūrimuose.
SUSILAIKYTI NUO KRAUJO
8. Kodėl įsakymas susilaikyti nuo kraujo liečia visą žmoniją? (Apaštalų darbų 15:19, 20)
8 Tas įsakymas jau buvo Mozės įstatyme, jis buvo išleistas dar anksčiau, būtent, kai Jehova liepė Nojui, iš kurio mes visi kilome, „nevalgyti kraujo“ (Pradžios 9:4). Mes turime laikyti kraują kuo tai šventu. Pagrindas tam yra knygoje Kunigų 17:14: „Nes kūno gyvybė yra jo kraujyje“. Jehovos akyse gyvybė yra brangi. Todėl Biblija parodo, kad pagal religinius principus mes neturime valgyti mėsos, iš kurios neištekėjo kraujas, pavyzdžiui, iš pasmaugto paukščio.
9. Ar būtų teisinga leisti daryti kraujo perpylimą, ir ar turėtum tu kokį nuostolį dėl to, kad gerbi Dievo įstatymą? (Apaštalų darbų 21:25)
9 Iš to logiškai seka, kad mes neturime priimti jokio žmogiško kraujo, perpylimo keliu į mūsų kūną. Taip elgdamiesi, mes ne tik klausysime Dievo įstatymo, bet ir apsisaugosime nuo užkrečiamų ligų, kaip sifilio, maliarijos ir hepatito, dėl kurių mirė daug pacientų, kuriems buvo perpiltas kraujas. Kas nori gerbti Dievo įstatymą apie kraują, tas gerai pasielgs, jeigu ieškos gydytojo, kuris gerbia jo sąžinę ir esant būtinumui naudoja plazmą — kraujo pakaitalą. Yra labai nedaug mirties atvejų iš tų, kurie atsisakė kraujo perpylimo dėl savo sąžinės. Kadangi tokie asmenys buvo ištikimi Dievo įstatymui, jie prisikels Dievo rojuje.
SUSILAIKYTI NUO PALEISTUVYSTĖS
10. Kodėl mes seksualumo ir santuokos klausimuose turime laikytis Dievo požiūrio? (2 Petro 2:9, 10, 14)
10 „Ištikimo ir išmintingo vergo“ klasės nurodymai ir atskirų apaštalų patarimas aiškiai parodo, kad mes turime vengti paleistuvystės (1 Kor. 6:18). Visai kitaip galvoja apie tai pasaulis! Daugelyje visuomenės sluoksnių šiandieną atvirai užsiimama paleistuvavimu. Čia priklauso ištvirkimas ir visos amoralumo formos, kaip sodomija (homoseksualizmas) ir kita. Dievo įstatymas apsaugo mus nuo visų šitų praktikavimų. Jeigu mes tvirtai laikomės Dievo požiūrio, ir seksualumo santuokoje, mes galime ne tik pagerbti mūsų Sutvėrėją, bet ir apsaugoti save ir kitus nuo nelaimių ir širdies skausmo.
11. Kokios bus pasekmės, jeigu mes gerbsime tuos „būtinus dalykus“? (2 Timotiejui 1:13)
11 Jeigu tu ieškai Dievo palankumo, tu turi gerbti tuos „būtinus dalykus“, nes jie atneš tau nuraminimą dvasiniu, fiziniu ir kitais atžvilgiais.
KAIP TU GALI TAPTI GYVOJO DIEVO TARNU?
12. Kam turi skatinti mus meilė Dievui? (Romiečiams 6:17, 18)
12 Apaštalas Jonas rašė apie Dievo meilę:
„Kiekvienas, kuris yra gimęs iš Dievo, nedaro nuodėmės, nes Jo sėkla pasilieka jame ir jis negali nusidėti, nes yra gimęs iš Dievo. Iš to galima matyti, kurie Dievo vaikai ir kurie velnio vaikai: kiekvienas, kuris nedaro teisybės, nėra iš Dievo, taip pat tas, kuris nemyli savo brolio“ (1 Jono 3:9, 10).
Kaip tu gali atsakyti į Dievo meilę? Tu gali padaryti tai, atsiduodamas Jehovai ir tapdamas Jo laisvu „vergu“ (Romiečiams 12:11).
13. Kas būtina, kad mes galėtume atsiduoti Dievui? (Hebrajams 11:1, 6)
13 Kitas apaštalas, Petras, padeda pažinti, ką turi daryti kas nors, jeigu jis nori atsiduoti Dievui. Jis rašė:
„Atgailaukite tad ir atsiverskite, kad būtų išdildytos jūsų nuodėmės“ (Apaštalų darbų 3:19).
Tu turi gailėtis, jeigu dalyvavai amoralume, politikoje ir dabartinės daiktų sistemos karuose (Galatams 1:3, 4). Tu turi kreiptis į Dievą ir stengtis apsivilkti krikščioniška asmenybe, pagal mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pavyzdį ir tu turi iš visos širdies ginti Jehovos Suverenitetą per Kristaus Karalystę. Jeigu tu padarysi tai, tu daugiau nebebūsi „šio pasaulio dalimi“ (Jono 17:14-16).
14. Parodyk pavyzdžiu, kaip mes galime būti apdovanoti už teisingų principų laikymąsi? (Psalmyno 14:1-3)
14 Daugelis tavo ankstesnių pažįstamų gali stebėtis, kad tu jau nebedalyvauji „palaidume“, „stabų garbinime“ ir kituose ištvirkavimuose, ir todėl gali niekinti tave (1 Petro 4:3, 4). Tavo pasiryžimas gyventi prieš Dievą garbingai ir teisingai, gali kartais netikėtai būti apdovanotas, kaip parodo toks pavyzdys vieno Jehovos liudytojo Filipinuose:
„Mūsų firmoje dėl nesąžiningumo buvo prieita prie masinio pardavėjų atleidimo. Kadangi aš visada laikiausi krikščioniškų principų, aš buvau vienintelis pardavėjas, kuris esant tokiam sutapimui, nebuvau atleistas. Neilgai trukus po to mane pakvietė dirbti į kitą skyrių, kur greitai paaiškėjo, kad daugelis tarnautojų išsirašo suklastotus žiniaraščius, kad praturtėtų. Vėl aš pasirodžiau vienintelis, išsilaikęs savo darbo vietoje, kai nustatė, jog aš niekada nepraktikavau nesąžiningumo. Abu tie atvejai parodo, kad mes galime apsisaugoti nuo daugelio veiksmų ir parodyti garbę Jehovos vardui, jeigu esame sąžiningi ir ištikimai laikomės biblinių principų.“
15. Kada mes galime krikštytis vandenyje? (1 Petro 3:21; Mato 28:19, 20)
15 Ar tu turi norą tikrąją krikščionybę padaryti savo gyvenimo keliu, su perspektyva amžinam gyvenimui žemiškame Dievo rojuje? Tada tu, po atgailos ir kreipimosi į Dievą, tavo tikėjimo pagrindu į Jėzaus Kristaus auką, gali atsiduoti Jehovai maldoje, kad taptum Jo „vergu“, simbolizuodamas tai krikščionišku krikštu vandenyje. Jeigu tu padarysi tai, tada tapsi džiaugsmingu vergu, kaip krikščionys Tesalonikuose, kuriuos Povilas pagyrė žodžiais:
„Jis atkeršys tiems, kurie nepažįsta Dievo ir neklauso mūsų Viešpaties Jėzaus evangelijos. Jie kentės bausmę... kai Jis ateis, kad būtų pagarbintas Savo šventųjų tarpe, ir sukeltų nusistebėjimą Savimi visų įtikėjusiųjų tarpe, kadangi jūs patikėjote mūsų liudijimu“ (2 Tesalonikiečiams 1:8-10).
16. Koks pavyzdys parodo, kad Dievas apdovanoja už paklusnumą? (Apaštalų darbų 5:29)
16 Kai kurie asmenys turėjo atsilaikyti prieš didelį pasipriešinimą, kad taptų krikščionys Jehovos liudytojais, kaip parodo toks pavyzdys:
„Jauna kinietė Taivanyje pradėjo lankyti Jehovos liudytojų sueigas ir kalbėti su kitais apie Dievo Karalystę. Jos tėvai labai priešinosi, dažnai mušė ją. Jie net prikalbėjo vietinius gangsterius, kad pagrasintų pionierius (pilnalaikius skelbėjus), kurie studijavo su mergaite. Dažnai buvo atimami jos laiškai, sunaikinta Biblija ir literatūra. Dėka nuoseklių pastangų jauna mergaitė išsikovojo vis daugiau laisvės. „Pionieriai“ išvažiavo iš ten, tačiau jauna mergaitė liudijo apie krikščionišką meilės supratimą. Pagaliau jos tėvai nusiramino ir leido jai važiuoti į tą vietą, kur vyko sueigos, nors kelionė ten truko vieną valandą. Po dviejų metų kantrių pastangų ji priėmė krikštą“.
Kadangi ta mergaitė tvirtai nusprendė klausyti Dievo ir toliau tobulėti, ji kaip krikščionė leido pakrikštyti save, todėl jai pavyko stipriai įsitverti „amžinojo gyvenimo“. Koks apdovanojimas!(1 Timotiejui 6:12-19).
17. (a) Kodėl krikštyti asmenys iš naujo turi daryti progresą? (Efeziečiams 4:14, 15) (b) Koks bus rezultatas, jeigu mes pasiliksime „Dievo meilėje“? (1 Jono 4:16-19)
17 Krikštas nėra „sveikinimo“ rūšimi. Jis yra labai džiaugsmingų santykių su Jehova pradžia. Jeigu tu pradėsi tą gyvenimo kelią, tu dar esi „vaikas“, tiesos atžvilgiu, ir turi toliau „siekti subrendimo“. Kai tu, kaip vergas, tarnausi Jehovai, tavo džiaugsmas augs ir tavo gyvenimas taps prasmingesnis ir ramesnis (2 Timotiejui 2:1; Hebrajams 6:1). Tu, tiesa, tame kelyje sutiksi išbandymus ir problemas, tačiau jas priimsi su nuoširdžiu įsitikinimu, kurį išreiškė Ap. Povilas:
„Bet visa tai mes nugalime per tą, kuris mus mylėjo. Nes aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis, nei aukštybė, nei gilybė, nei kuris kitas kūrinys, negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, Jėzuje Kristuje, mūsų Viešpatyje“ (Romiečiams 8:37-39).
Pasilikdamas „Dievo meilėje“ tu turėsi apsaugą.