Kiek tu brangini tiesą?
„Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus.“ (JONO 8:32)
1. Kuo skyrėsi Piloto ir Jėzaus pavartoto žodžio „tiesa“ prasmė?
„KAS yra tiesa?“ Šį klausimą uždavusį Pilotą tikriausiai domino tiesa plačiąja prasme. Jėzus atsakė taip: „Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą.“ (Jono 18:37, 38) Iš graikiškojo originalo, kur Jėzaus pavartotas žodis „tiesa“ yra su žymimuoju artikeliu, aišku, kad jis turėjo omenyje Dievo tiesą.
Pasaulio požiūris į tiesą
2. Kokie Jėzaus žodžiai liudija tiesos vertę?
2 Paulius kalbėjo: „Ne visi turi tikėjimą.“ (2 Tesalonikiečiams 3:2) Tą patį galima pasakyti ir apie tiesą: net kai žmonėms siūloma sužinoti Biblija pagrįstą tiesą, daugelis ją atmeta. O kokia ji vertinga! Jėzus tvirtino: „Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus.“ (Jono 8:32)
3. Kokio perspėjimo dėl klaidingų mokymų turime klausyti?
3 Apaštalas Paulius pasakė, kad žmonių filosofijose bei tradicijose tiesos nerasime. (Kolosiečiams 2:8) Tokie pasaulio mokymai klaidina. Paulius Efezo krikščionis įspėjo, kad šie jų laikydamiesi gali pasidaryti dvasiškai nebrandūs it kūdikiai, „siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio, žmonių apgaulės, jų gudrumo, vedančio į klystkelius“. (Efeziečiams 4:14) Mūsų dienomis „žmonių apgaulė“ pasireiškia per Dievo tiesos priešininkų propagandą. Leidinyje The New Encyclopædia Britannica sakoma, kad „propaganda“ — tai „nuolatinės pastangos manipuliuoti žmonių įsitikinimais, požiūriu, elgesiu“. Per tokią propagandą tiesa gudriai iškraipoma, o melas skleidžiamas tarsi tikras dalykas. Kad šios klastos nesutrukdytų rasti tiesos, reikia kruopščiai studijuoti Raštą.
Krikščionys ir pasaulis
4. Kam dovanojama tiesa ir ką daryti įpareigoti tie, kurie ją gauna?
4 Jėzus Kristus dėl savo mokinių meldė Jehovą: „Pašventink juos tiesa! Tavo žodis yra tiesa.“ (Jono 17:17) Jie turėjo būti pašventinti, arba paskirti, tarnauti Jehovai ir skelbti jo vardą bei Karalystę. (Mato 6:9, 10; 24:14) Nors ne visi pamilsta Jehovos tiesą, jis siūlo šią dovaną kiekvienam žmogui nepaisydamas jo tautybės, rasės, kultūros. Apaštalas Petras pasakė: „Suprantu, jog Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena.“ (Apaštalų darbų 10:34, 35)
5. Kodėl krikščionys dažnai yra persekiojami?
5 Krikščionys dalijasi Biblijos tiesa su žmonėmis, tačiau ne visur sutinkami maloniai. Jėzus perspėjo: „Jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite dėl manęs visų tautų nekenčiami.“ (Mato 24:9) Šiuos žodžius airių dvasininkas Džonas Koteris 1817 metais komentavo taip: „Jie [krikščionys] stengiasi pakeisti žmonijos gyvenseną skelbdami, o ji, užuot dėkojusi, nekenčia ir persekioja šiuos mokinius, atskleidžiančius jos ydas.“ Tokie persekiotojai ‘nemyli tiesos savo išgelbėjimui’. Todėl „Dievas jiems siunčia galingą paklydimą, idant tikėtų melu; taip bus nuteisti visi, kurie netikėjo tiesa, bet pamėgo neteisybę“. (2 Tesalonikiečiams 2:10-12; Brb)
6. Kokių troškimų neturėtų puoselėti krikščionis?
6 Priešiško pasaulio apsuptus krikščionis apaštalas Jonas įspėja: „Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje... Visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.“ (1 Jono 2:15, 16) Žodis „visa“ rodo, kad Jonas nedaro išimčių. Todėl nepuoselėkime troškimų jokiems šio pasaulio siūlomiems dalykams, galintiems nuvilioti nuo tiesos. Apaštalo patarimo laikymasis turės didelę įtaką mūsų gyvenime. Kaip?
7. Ką tiesos žinia įkvepia daryti teisias širdis?
7 Visoje žemėje 2001 metais Jehovos liudytojai kas mėnesį vedė daugiau nei keturis su puse milijono Biblijos studijų — žmones po vieną ir grupėmis mokė Dievo reikalavimų. Toks mokymas paskatino 263431 asmenį pasikrikštyti. Šiems naujiems mokiniams tiesos šviesa tapo vertybe, todėl jie atsisakė blogų draugijų, palaidumo, pasaulyje paplitusio Dievą juodinančio elgesio. Nuo savo krikšto dienos jie stengiasi laikytis visiems krikščionims nustatytų Jehovos normų. (Efeziečiams 5:5) Ar tu irgi taip brangini tiesą?
Jehova mumis rūpinasi
8. Kaip Jehova reaguoja į mūsų pasiaukojimą ir kodėl išmintinga ‘pirmiausia ieškoti karalystės’?
8 Mūsų, netobulų žmonių, pasiaukojimas maloningajam Jehovai yra priimtinas. Jis tarsi pasilenkia, kad patrauktų mus prie savęs, ir moko ugdytis kilnius tikslus bei troškimus. (Psalmyno 113:6-8) Sykiu Jehova leidžia turėti su juo ryšį ir pažada rūpintis, jei ‘pirmiausia ieškosime Dievo karalystės ir jo teisumo’. Tiems, kas taip daro ir puoselėja savo dvasingumą, jis garantuoja: „Visa tai bus jums pridėta.“ (Mato 6:33)
9. Kas yra „ištikimas ir protingas vergas“ ir kaip per jį Jehova mumis rūpinasi?
9 Jėzus Kristus išsirinko 12 apaštalų ir padėjo pateptųjų krikščionių susirinkimo — „Dievo Izraelio“ pamatą. (Galatams 6:16; Apreiškimo 21:9, 14) Vėliau buvo pasakyta, kad tai yra „gyvojo Dievo bendruomenė, tiesos šulas ir atrama“. (1 Timotiejui 3:15, Jr) To susirinkimo narius Jėzus įvardijo „ištikimu ir protingu vergu“ bei „ištikimu ir sumaniu prievaizdu“. Pasak Jėzaus, šis ištikimas tarnas įpareigotas ‘deramu laiku maitinti’ krikščionis. (Mato 24:3, 45-47; Jr; Luko 12:42) Kaip badas mus nuvarytų į kapą, taip be dvasinio peno nusilptume ir mirtume dvasine prasme. Vadinasi, tai, kad yra „ištikimas ir protingas vergas“, irgi liudija Jehovos rūpinimąsi mumis. Branginkime vertingą dvasinį peną, gaunamą iš šio „vergo“. (Mato 5:3, Jr)
10. Kodėl būtina visada lankyti sueigas?
10 Maitintis dvasiškai — tai pačiam studijuoti Bibliją, bendrauti su kitais krikščionimis, lankyti krikščionių sueigas. Ar gerai atsimeni, ką valgei prieš pusmetį ar pusantro mėnesio? Turbūt ne. Svarbiausia — buvai pasotintas. Tikriausiai ir paskui valgei tokio pat maisto. Panašiai esti ir su dvasiniu maitinimusi per krikščionių sueigas: ne viską, ką girdėjome, atsimename, dažnai girdime kartojant žinomus dalykus, tačiau toks dvasinis maistas mums yra būtinas. Sueigose nuolat puikiai sotinamės dvasiniu penu, tiekiamu deramu laiku.
11. Kokios savo pareigos turime nepamiršti lankydami krikščionių sueigas?
11 Sueigose nepamirškime savo pareigos bendratikiams. Krikščionims liepiama ‘skatinti vieniems kitus mylėti ir daryti gerus darbus’. Ruošdamiesi visoms mūsų sueigoms, jas lankydami, jose dalyvaudami stipriname savo ir kitų tikėjimą. (Hebrajams 10:23-25) Kaip maistui išrankų mažą vaiką, taip kai ką iš saviškių reikia nuolat paraginti sotintis dvasiškai. (Efeziečiams 4:13) Meilingu priminimu padėsime tokiems bendratikiams tapti brandžiais krikščionimis, apie kuriuos apaštalas Paulius rašė: „Subrendusiems dera stiprus maistas — tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius ir sugeba atskirti gera nuo bloga.“ (Hebrajams 5:14)
Puoselėkime savo dvasingumą
12. Kas labiausiai atsakingas, kad neišklystume iš tiesos kelio? Paaiškink.
12 Tiesos kelyje mus gali stiprinti sutuoktinis arba tėvai. Susirinkimo vyresnieji irgi rūpinasi mumis kaip kaimenės nariais. (Apaštalų darbų 20:28) Tačiau kas labiausiai atsakingas už tai, kad neišklystume iš tiesos kelio? Be abejo, mes patys. Ir taip yra visomis aplinkybėmis — tiek įprastomis, tiek sunkiomis. Aiškumo dėlei aptarkime vieną atsitikimą.
13, 14. Kaip atsitikimas su avinėliu pamoko mus prireikus ieškoti dvasinės pagalbos?
13 Vienoje Škotijos ganykloje ėriukas nuklydo nuo kitų jauniklių, atsidūrė prie pat kalvos šlaito ir nuslydo žemyn. Jis nesusižeidė, tačiau išsigando ir nebegalėdamas užkopti į viršų ėmė graudžiai mekenti. Motina, girdėdama jauniklio balsą, irgi pradėjo bliauti, tada atėjo piemuo ir grąžino paklydėlį atgal.
14 Atkreipk dėmesį, kaip klostėsi įvykiai. Ėriukas šaukėsi pagalbos, avis jam pritarė ir budrus piemuo tuoj pat atskubėjo padėti. Jei mažas gyvulėlis ir jo motina suvokia esą pavojuje ir nedelsdami šaukiasi pagalbos, argi ne taip turėtume elgtis ir mes, kai suklumpame dvasine prasme arba susiduriame su Šėtono pasaulio pavojais? (Jokūbo 5:14, 15; 1 Petro 5:8) Ypač būtina taip daryti, jei stokojame patirties — esame jauni arba neseniai atėjome į tiesos kelią.
Paklusdami Dievo vadovavimui būname laimingi
15. Kaip jautėsi viena moteris, pradėjusi lankyti krikščionių susirinkimą?
15 Pagalvokime, kiek tie, kurie tarnauja tiesos Dievui, vertina Biblijos supratimą ir jo teikiamą vidinę ramybę. Viena Anglijoje gyvenanti 70 metų moteris, visą savo gyvenimą lankiusi anglikonų bažnyčią, sutiko studijuoti su Jehovos liudytoja Bibliją. Ji sužinojo Dievo vardą Jehova ir Karalystės salėje savo „amen“ nuoširdžiai pritardavo maldoms. Štai džiugūs pačios studijuotojos žodžiai: „Jūs Dievą ne atitolinate nuo žmogaus, o tarsi atvedate į mūsų tarpą kaip brangų draugą. Tai man visiškai nauja.“ Ši miela moteris, ko gero, visada prisimins savo pirmus įspūdžius stojus į tiesos kelią. Mes irgi stenkimės niekada nepamiršti, kaip branginome tiesą, kai tik ją išgirdome.
16. a) Kas nutiktų, jei pagrindinis mūsų siekis būtų pinigai? b) Kaip galime rasti tikrąją laimę?
16 Nemažai kas mano, jog turėdami daugiau pinigų būtų laimingesni. Jei mūsų pagrindinis siekis pasidarytų pinigai, vargu ar išvengtume „neapsakomų dvasinių kančių“. (1 Timotiejui 6:10, Phillips) Pagalvok, kiek daug žmonių vildamiesi praturtėti perka loterijos bilietus, švaisto pinigus kazino, verčiasi spekuliacijomis biržose. Išlošia vos vienas kitas, tačiau net ir jie dažnai įsitikina, kad akimoju įgytas turtas džiaugsmo neatneša. Patvari laimė — tai vykdyti Jehovos valią, darbuotis drauge su krikščionių susirinkimu vadovaujant Jehovos šventajai dvasiai bei padedant jo angelams. (Psalmyno 1:1-3; 84:5, 6 [84:4, 5, Brb]; 89:16 [89:15, Brb]) Taip gyvendami galime netikėtai susilaukti gerų dalykų. Argi tiesa nėra tau tokia brangi, jog žengdamas jos keliu net nedvejoji būsiąs apdovanotas palaimomis?
17. Ką apie Petro požiūrį liudija jo viešnagė pas odininką Simoną?
17 Atkreipkime dėmesį į vieną pasakojimą apie apaštalo Petro tarnystę. 36 m. e. m. jis leidosi į misionierišką kelionę po Šarono lygumą. Iš pradžių Petras apsistojo Lydoje, kur išgydė paralyžiuotą Enėją, paskui atvyko į Jopės uostamiestį. Čia jis prikėlė iš mirusių Dorkadę. Apaštalų darbų 9:43 sakoma: „Petras dar ilgesnį laiką pasiliko Jopėje pas vieną odininką, vardu Simoną.“ Ši trumpa informacija byloja, koks bešališkas buvo Petras tarnaudamas ano miesto žmonėms. Ką reiškė apsistoti pas tokį žmogų? Biblistas Frederikas Fararas rašo: „Kailiadirbio namuose nebūtų apsigyvenęs joks griežtas, nepalenkiamas žodinio [Mozės] įstatymo sekėjas. Tokių konservatorių požiūriu, darbas, verčiantis kasdien liesti kailius bei įvairių gyvulių skerdieną, naudoti tam tikras medžiagas, buvo nešvarus ir kėlė pasišlykštėjimą.“ Net jei Simono ‘namai prie jūros’ stovėjo ne šalia odų raugyklos, į jo ‘amatą žiūrėta su pasibjaurėjimu, o tai menkino šių amatininkų savigarbą’, — sako Fararas. (Apaštalų darbų 10:6)
18, 19. a) Kodėl Petrą apstulbino regėjimas? b) Kokia netikėta palaima buvo nudžiugintas Petras savo tarnyboje?
18 Būdamas nešališkas, Petras neatstūmė Simono vaišingumo ir čia gavo netikėtą Dievo nurodymą. Apaštalas matė regėjimą: jam buvo liepta valgyti gyvius, nešvarius pagal žydų įstatymą. Petras nesutiko ir pasakė, kad niekuomet nėra „valgęs sutepto ar netyro maisto“. Tačiau jam tris kartus buvo priminta: „Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!“ Nenuostabu, jog ‘Petras svarstė, ką galėtų reikšti regėjimas’. (Apaštalų darbų 10:5-17; 11:7-10)
19 Petras nežinojo, kad vakarykštę dieną už 50 kilometrų, Cezarėjoje, pagonis, vardu Kornelijus, irgi matė regėjimą. Jehovos angelas liepė šiam vyrui pasiųsti tarnus į odininko Simono namus ir parsikviesti Petrą. Kornelijus taip ir padarė. Atvykęs apaštalas paskelbė žodį Kornelijui, jo namiškiams bei draugams. Šie žmonės buvo pirmi neapipjaustyti įtikėjusieji pagonys, patepti šventąja dvasia būti Karalystės paveldėtojais. Todėl visi Petro žodį girdėjusieji, tarp jų ir neapipjaustyti vyrai, buvo pakrikštyti. Nuo tada įvairių tautų žmonėms, žydų laikomiems suteptais, atsivėrė galimybė tapti krikščionių susirinkimo nariais. (Apaštalų darbų 10:1-48; 11:18) Kokia ypatinga užduotis teko Petrui už tai, kad jis brangino tiesą, klaũsė Jehovos nurodymų ir elgėsi, kaip liepė tikėjimas!
20. Kaip Dievas mums padeda, jei tiesą laikome svarbiausiu dalyku?
20 Paulius ragina: „Kalbėdami tiesą su meile, aukime visais atžvilgiais tame, kuris yra galva, — Kristuje.“ (Efeziečiams 4:15, kursyvas mūsų) Jau dabar tiesa mus džiugins kaip niekas kitas, jei laikysime ją svarbiausia vertybe ir leisimės Jehovos vadovaujami per šventąją dvasią. Evangelizacijos veikloje mums taip pat padeda šventieji angelai. (Apreiškimo 14:6, 7; 22:6) Kokia garbė, kad Jehovos darbe mus lydi tokie padėjėjai! Jei būsime ištikimi Jehovai, galėsime girti jį, tiesos Dievą, visą amžinybę. Argi yra kas nors vertingesnio? (Jono 17:3)
Ką sužinojome?
• Kodėl daugelis žmonių atmeta tiesą?
• Kaip krikščionims reikėtų žiūrėti į Šėtono pasaulio dalykus?
• Koks turi būti mūsų požiūris į sueigas ir kodėl?
• Kaip esame įpareigoti rūpintis savo dvasingumu?
[Žemėlapis/iliustracija 18 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
DIDŽIOJI JŪRA
Cezarėja
ŠARONO LYGUMA
Jopė
Lyda
Jeruzalė
[Iliustracija]
Petras leidosi Dievo vadovaujamas ir buvo nudžiugintas nelauktomis palaimomis
[Šaltinio nuoroda]
Žemėlapis: Mountain High Maps® Copyright ® 1997 Digital Wisdom, Inc.
[Iliustracija 13 puslapyje]
Jėzus liudijo tiesą
[Iliustracija 15 puslapyje]
Kaip būtina nuolat sotintis maistu, taip mūsų gerovei reikia ir dvasinio peno