19 skyrius
Dieviška pagarba gyvybei ir kraujui
1. Nors pasaulis yra pripratęs prie žiaurumo, kaip Biblija moko žiūrėti į gyvybę?
DAUG saugiau jaustumės, jei kiekvienas gerbtų gyvybę ir kraują! Bet daugelis žmonių neturi tos pagarbos. Žiaurumas ir kraujo praliejimas visur dažnėja. Daugelyje vietų net yra pavojinga eiti vienam nakties metu. Pasaulis taip jau priprato prie žiaurumo, jog net pramogai sėdi žmonės ištisas valandas ir žiūri televizijos ar kino filmus apie žiaurumus. Tačiau Biblija moko mus, kad gyvybė yra šventa. Ar tu taip pat manai?
2. Kodėl Biblijos mokymas apie gyvybę ir kraują nustebina kai kuriuos žmones?
2 Šventajam Raštui priešingas nusistatymas taip jau visur įsigalėjo, jog Biblijos mokymas apie šį klausimą daugelį žmonių nustebina. Tačiau Biblijos Autorius, kuris taip pat yra ir gyvybės Davėjas, kraujo Sutvėrėjas, yra Aukščiausias Autoritetas šiuo klausimu. Jo įstatymai turi būti respektuojami.—Psalmė 36:5-9 [35:6-10, SkS]; Izaja 55:8, 9.
„ŽMOGAUS KRAUJO PRALIEJIMAS“
3. (a) Kam Dievas pirmiausia kalbėjo apie nusikaltimo rimtumą atimant žmogaus gyvybę? Kodėl? (b) Kaip Dievas pabrėžė gyvybės svarbumą po Tvano? (c) Ar tas įstatymas jau nebegalioja?
3 Kainas, Adomo sūnus, buvo pirmas, kuriam Jehova kalbėjo apie nusikaltimo rimtumą atimant žmogaus gyvybę. Dievas jau buvo įspėjęs Kainą, kad jo pyktis gali jį nuvesti į nuodėmę, bet Kainas nepaklausė įspėjimo, užpuolė ir nužudė savo brolį Abelį. Tada Dievas tarė: „Klausyk! Tavo brolio kraujas šaukiasi į mane nuo žemės“. Kainas turėjo atsakyti prieš Dievą už nusikalstamą kraujo praliejimą. (1 Mozė 4:6-11) Po tvano, Nojaus laikais, Dievas dar kartą nurodė, kad žmogaus gyvybė jo akyse yra vertinga. „Jūsų sielų kraujo aš pareikalausiu,“ sakė Dievas. „Jei kas pralies žmogaus kraują, jo kraują taip pat žmonės pralies, nes pagal Dievo atvaizdą jis žmogų sutvėrė.“ (1 Mozė 9:5, 6) Šis įsakymas nėra pasenęs. Jis galioja žmonijai ir šiandien, kaip galiojo Nojaus ainiams. Ar žmonių valdžios elgiasi su nusikaltėliais pagal dieviškąjį įstatymą ar ne, Jehova pareikalaus atsakyti tuos, kurie, nusikalsdami įstatymui, atima gyvybę.
4. Ką mes turime pašalinti iš mūsų gyvenimo kas kitų gyvybei yra pavojinga, jei mes norime amžino gyvenimo?
4 Išlikti nekaltu prieš gyvybės Davėją yra daugiau reikalaujama. 1 Jono 3:15 yra parašyta: „Kiekvienas, kurs neapkenčia savo brolio, yra žmogžudys; ir jūs žinote, kad nė vienas žudikas negaus amžino gyvenimo.“ Jei mes norime amžinojo gyvenimo, mes turime išrauti iš mūsų gyvenimo bet kokią neapykantą savo artimui. Dievas neapsaugos ir nelaikys savo naujajai santvarkai asmenų, kurie panašiai kaip Kainas nepaisys dieviškojo perspėjimo ir savo pykčiu statys į pavojų kitų gyvybes. Dieviška pažiūra į gyvybę reikalauja, kad mes mylėtume savo artimą.—1 Jonas 3:11, 12; Matas 5:21, 22.
5. Kokios yra Rašto pažiūros dėl abortų?
5 Jeigu mes šiuo klausimu atitinkame Dievo nusistatymą, mes taip pat suprasime, kad gyvybė nėra mažiau šventa, jei žmogus jau yra labai senas ar labai jaunas. Dievo Žodis rodo, kad net negimusio kūdikio gyvybė motinos įsčiuje yra Jehovai brangi. (2 Mozė 21:22, 23; Psalmė 127:3 [126:3, SkS]) O tačiau pasaulyje yra daroma milijonai abortų kas met. Tai yra Dievo įstatymo sulaužymas, kadangi žmogaus gemalas yra gyvas sutvėrimas ir neturi būti sunaikintas. Jei vedusių pora nori apriboti savo šeimos dydį dėl ekonominių, sveikatos ar kitų priežasčių—tai yra jų asmeniškas reikalas, ir jie patys asmeniškai nusprendžia, kuriuo būdu tai tvarkyti. Bet mes turime pripažinti faktą, kad abortų praktikavimas nerodo dieviškos pagarbos gyvybei.
„SUSILAIKYKITE NUO KRAUJO“
6. (a) Kas turi pilną teisę pasakyti, kas galima daryti su krauju? (b) Kokį įstatymą Dievas davė apie kraują, kai leido žmonėms valgyti gyvulių mėsą?
6 Šventoji Biblija dažnai vartoja „kraują“ vietoj „gyvybės“. Taip yra dėl to, kad gyvybė arba siela yra kraujuje. (3 Mozė 17:11) Kadangi Dievas yra kraujo Sutvėrėjas, tai jis žino apie kraują daugiau, negu bet kas iš mūsų, ir jis turi pilną teisę pasakyti, kas galima daryti su krauju. Tik po pasaulinio tvano Dievas leido žmonėms valgyti gyvulių mėsą. Bet tuo pačiu laiku jis taip pat davė jiems ir savo įstatymą apie kraują, sakydamas: „Kiekvienas judantis gyvis, kuris yra gyvas, gali būti naudojamas maistui. Taip, kaip žalius augalus duodu aš jums visus. Tiktai mėsos su jų siela—jų krauju—jūs negalit valgyti“. (1 Mozė 9:3, 4) Gyvulių mėsa gali būti valgoma, bet ne kraujas.
7. (a) Ką rašė apie kraują pirmųjų krikščionių vadovybė? (b) Kaip šis sprendimas rodo svarbą „susilaikyti nuo kraujo“?
7 Vėliau šis įstatymas buvo pakartotas įsakymuose Izraelio tautai, ir Dievo Žodis laiko jį privalomu ir krikščionims. Rūpestingai apsvarsčius Dievo reikalavimus krikščionims, pirmųjų krikščionių vadovybė rašė nežydams išpažinėjams: „Šventajai dvasiai ir mums patiems atrodė gera nedėti ant jūsų daugiau jokios naštos, kaip tik šituos reikiamus dalykus: kad susilaikytumėt nuo aukų stabams, nuo kraujo, nuo pasmaugto ir nuo paleistuvystės. Saugodamies tų dalykų, jūs gerai darysite. Būkite sveiki!“ (Apd. 15:28, 29) Taigi mes taip pat turime „susilaikyti nuo kraujo“. Ir tai yra svarbus dalykas, kuris yra sulyginamas su vengimu paleistuvavimo ir stabų garbinimo.
8. (a) Jei gyvulys neiškraujavo, ar jo mėsą galima valgyti? (b) Ar gali būti kraujas maišomas bet į kokį maistą? (c) Kodėl žmogaus kraujas yra nemažiau šventas?
8 Iš to, ką Dievas sako apie kraują, išeina, kad mes neturėtume valgyt mėsos gyvulio, kurio kraujas nebus ištekėjęs. (5 Mozė 12:15, 16) Taip pat negalime vartoti paties kraujo skyrium ar sumaišyto su kitu maistu. Bet ar tik apie gyvulių kraują čia kalbama? Žinoma, Dievas, uždrausdamas valgyti gyvulių kraują, nebūtų leidęs valgyti žmogaus kraują, lyg jis būtų mažiau vertas! Jis tat aiškiai išreiškė, vėliau sakydamas izraelitams: „Kas iš jūsų... valgys bet kurios rūšies kraują, aš tikrai atkreipsiu savo veidą prieš sielą, kuri valgo kraują“.—3 Mozė 17:10.
9. Ką vienas pirmųjų krikščionių rašytojas sakė apie (a) priežastis dėl ko anais laikais kai kas gėrė kraują? (b) pirmųjų krikščionių pažiūras į kraują?
9 Šitai gerai suprato pirmieji krikščionys. Ir nors buvo visuotinai tikima, kad gėrimas kito žmogaus kraujo esąs naudingas sveikatai, jie žinojo, kad pastovi fizinė ir dvasinė sveikata priklauso nuo paklusnumo Dievui. Todėl krikščionių rašytojas Tertulijonas antrajame ir trečiajame šimtmetyje po Kr. rašė: „Taip pat ir tie, kurie gladiatorių kovose šviežią kraują, tekantį iš nužudytų nusikaltėlių žaizdų, godžiai siurbia, norėdami išgydyti epilepsiją ir tada skubiai pasišalina—kur jie priklauso?... Gėdykitės savo apakimo prieš krikščionis, kurie net gyvulių kraujo nevartoja savo valgiuose iš paprasto ir naturalaus maisto; kurie susilaiko nuo pasmaugtų ar naturalia mirtimi kritusių gyvulių mėsos. ... Jūs gundote krikščionis, pasiūlydami jiems valgyti kraujinių dešrų, kadangi gerai žinote, kad tie dalykai, kuriais juos bandote, jiems yra draudžiami“. Jie suprato Dievo įstatymą, taikomą bet kokiam kraujui—gyvulių ir žmonių.
10. (a) Išaiškink, kodėl kraujo transfuzija iš tikrųjų nesiskiria nuo „valgymo.“ (b) Pavaizduok, kad „susilaikymas nuo kraujo“ reiškia neėmimą jo į mūsų kūną iš viso.
10 Kaip yra su žmogaus kraujo naudojimu šiais laikais? Medicinos daktarai, žinodami kraują palaikant gyvybę ,gausiai vartoja kraujo transfuzijas gydant ligonius. Ar tai sutinka su Dievo valia? Tūli asmens gali aiškinti, kad gavimas kraujo transfuzijos nėra jo „valgymas“. Bet tai nėra teisinga: juk ir ligoniui, kurs negali valgyti, gydytojai duoda maistą tokiu pačiu būdu kaip kraujo transfuzija. Patikrink Raštus rūpestingai ir įsidėmėk, kad jie mums sako „saugokis kraujo“ ir „susilaikyk nuo kraujo“. (Apd. 15:20, 29) Ką tai reiškia? Jei gydytojas pasakys tau susilaikyti nuo alkoholio, ar tai reiškia, kad tu negali jo imti per burną, bet gali jį įleisti tiesiog į gyslas? Žinoma, ne! Taigi ‚susilaikymas nuo kraujo‘ reiškia visišką neėmimą kraujo į mūsų kūną.
11. (a) Ar ‚susilaikymas nuo kraujo‘ yra nuostolingas Dievo tarnams? (b) Kas atsitinka daugeliui ligonių, gaunančių kraujo transfuzijas? (c) Ar gali gydytojai būti tikri, kad ligoniai mirs, jei negaus kraujo?
11 Ar tai pastato Dievo tarnus į blogesnę būklę palyginus su tais, kurie, nepaisydami Biblijos, gauna kraujo transfuzijas? Ne, tai nesudaro sunkumų jiems. Nepamirškime, kad, perspėjęs krikščionis „susilaikyti nuo kraujo,“ Raštas tuojau sako: „Saugodamies tų dalykų, jūs gerai darysite. Būkite sveiki!“ (Apd. 15:29) Dievas pažymėjo tai Biblijoje su tikslu. Jis žino, apie ką kalba! Jis daugiau žino apie kraują negu gydytojai, kurių pastangos, nors ir gerais norais dedamos, ne visada duoda laukiamus vaisius. (Morkus 5:25-29) Yra faktas, kad nors ligonys daugiausiai pergyvena kraujo transfuzijas, vis dėlto daugelis suserga ir tūkstančiai miršta kasmet dėl transfuzijų tiesioginių pasekmių. Yra ir kitų gydymo priemonių, kurios tuo būdu nepakenkia. Gydytojas galėtų pasakyti ligoniui, kad jis netrukus mirs, jei nesutiks priimti transfuzijos, bet ligonis gali mirti ir gavęs kraujo. Antra vertus, daugelis ligonių, kaip žinome, pasveiksta nežiūrint gydytojų įspėjimo.
12. (a) Kodėl nėra išmintinga bandyti gelbėti savo gyvybę sulaužant Dievo įstatymą? (b) Ar mūsų dabartinis gyvenimas yra brangesnis negu ištikimybė Dievui?
12 Ar verta nusigręžti nuo Dievo sulaužant jo įstatymus dėl abejotinos galimybės keletu metų prailginti savo gyvenimą šioje sistemoje? Bandydami išgelbėti savo gyvybę ar sielą, sulaužant Dievo įstatymą, mes prarasime ją amžinai. Todėl Jėzus ir sakė: „Kas nori išgelbėti savo sielą—tas ją praras; bet kas praras savo sielą dėl manęs—ją atras“. (Matas 16:25) Išmintingiausia yra visada pasitikėti Dievo įstatymų teisingumu ir tvirtai tikėti, kad, reikalui esant, Dievas grąžins mums gyvybę, vėl prikeldamas mus savo naujoj santvarkoj. (1 Tesalonikiečiams 4:13, 14) Tuo būdu mes parodysime dievišką pagarbą gyvybei. Mes nevertinsime savo dabartinio gyvenimo aukščiau už ištikimybę Dievui. Vietoj to mes turėsime akyse Dievo paruoštą amžiną gyvenimą tiems, kurie eina tiesos keliu.
13. (a) Koks išgelbėjimas yra galimas vietoje kraujo transfuzijos? (b) Ką turime daryti, ydant būtume „nesutepti nė vieno žmogaus krauju,“ kaip apaštalas Povilas?
13 Šiais laikais daugiau negu bet kada yra svarbu ir reikalinga žmonėms visur pažinti Dievo nuostatus apie gyvybę. Jie turi sužinoti apie priemones, kurias Jehova Dievas pats numatė gelbėti gyvybei. Jis siuntė savo Sūnų Jėzų Kristų pralieti kraujo išganymui tų, kurie įtikės. Ir Dievas prikėlė jį iš numirusių. (Žydams 13:20, 21) Ne kraujo transfuzija, o tik tikėjimu į Jėzaus pralietą kraują galimas išgelbėjimas. Ir yra svarbu gauti ir praktikuoti šį tikėjimą dabar prieš galą šios senosios sistemos. Patyrę apie šią meilingą Dievo priemonę, mes turėtume pajusti norą ir kitiems apie tai pranešti. Dieviškas rūpestis kitų žmonių gyvybe mus ragins tai daryti su užsidegimu ir drąsumu. (Ezekielis 3:17-21) Kada užsidėsime šią atsakomybę ir ištęsėsime tol, kol jie visi turės progos išgirsti, mes galėsime drauge su apaštalu Povilu pasakyti: „Aš nesu suteptas nė vieno žmogaus krauju, nes aš nevengiau skelbti jums viso Dievo patarimo“.—Apd. 20:26, 27.