¹⁰ Lukas pasakoja, kas nutiko toliau: „Žydus apėmė pavydas. Surinkę nedorų vyrų, dykinėjančių turgavietėje, ir subūrę minią, jie ėmė kelti mieste sąmyšį. Visi įsiveržė į Jasono namus, norėdami Paulių ir Silą išvesti liaudžiai, tačiau jų nerado, todėl čiupo Jasoną ir kai kuriuos kitus brolius ir nutempė pas miesto vadovus. Žydai šaukė: ‘Žmonės, kurie kelia suirutę tarp žemės gyventojų, atėjo ir čia, ir Jasonas juos pas save priėmė! Jie visi eina prieš Cezario potvarkius ir tvirtina, kad yra kitas karalius – Jėzus’“ (Apd 17:5–7). Kas Pauliui ir jo bendražygiams grėsė?

11. Kuo Paulius ir kiti Karalystės skelbėjai buvo kaltinami ir kokį potvarkį kaltintojai galėjo turėti omenyje? (Atkreipk dėmesį į išnašą.)

¹¹ Nevaldoma minia, tarsi ištvinusi srauni upė, gali pridaryti daug bėdos. Taigi, norėdami atsikratyti Pauliaus ir Silo, žydai tuojau suskubo burti visokius dykūnus ir kelti mieste triukšmą. Paskui mėgino įtikinti valdininkus, kad atvykėliai turi piktų ketinimų. Tvirtino, esą Paulius ir jo bendrai „kelia suirutę tarp žemės gyventojų“, nors minią Tesalonikoje sukurstė patys. Kitas kaltinimas buvo dar sunkesnis. Žydai teigė, kad misionieriai pažeidžia imperatoriaus potvarkius skelbdami apie svetimą karalių, Jėzų.a

12. Kodėl krikščionims Tesalonikoje galėjo baigtis liūdnai?

¹² Prisimink, kad panašiu prasikaltimu religiniai vadovai kaltino Jėzų. Jie sakė Pilotui: „Šitas veda iš kelio mūsų tautą [...] ir tvirtina esąs Kristus, karalius“ (Lk 23:2). Tikriausiai Pilotas pabijojo, kad imperatorius nepamanytų jį toleruojant išdavystę, todėl atidavė Jėzų nubausti mirtimi. Krikščionims Tesalonikoje tąsyk irgi galėjo baigtis liūdnai. Vienoje knygoje teigiama: „Nė kiek neperdėtume sakydami, kad jie atsidūrė didžiuliame pavojuje, nes „vien įtarimai, kad asmuo išdavė imperatorių, neretai būdavo lemtingi“.“ Ar piktavališka priešininkų ataka buvo sėkminga?