Šviesos blyksniai apaštalų laikais

„Šviesa sužiba teisiajam ir tiesiaširdžiams džiaugsmas“ (PSALMIŲ 97:11, NTP).

 1. Kuo Jehovos Liudytojai šiandieną panašūs į pirmuosius krikščionis?

KIEK mes, kaip tikrieji krikščionys, vertiname Psalmių 97:11 (NTP) žodžius! „Šviesa sužiba“ mums vis iš naujo. Iš tikrųjų kai kurie iš mūsų mato Jehovos žibančią šviesą dešimtmečiais. Visa tai primena mums Patarlių 4:18, kur skaitome: „Teisiųjų gi takas kaip skaisti šviesa, kuri vis labiau žiba, išeina didyn iki tobulai dienai.“ Vertindami Raštą, o ne tradicijas, mes, Jehovos Liudytojai, esame panašūs į pirmuosius krikščionis. Jų požiūrį galima aiškiai matyti iš istorinių krikščioniškųjų Graikų Raštų knygų ir juose esančių laiškų, parašytų Dievo įkvėpimu.

 2. Kokie buvo pirmieji šviesos blyksniai Jėzaus pasekėjams?

² Pirmi šviesos blyksniai pirmiesiems Jėzaus Kristaus pasekėjams buvo apie Mesiją. Andriejus savo broliui Simonui Petrui pasakė: „Radome Mesiją!“ (Jono 1:41). Praėjus kuriam laikui, dangiškasis Tėvas suteikė galimybę apaštalui Petrui liudyti tą patį, kai jis tarė Jėzui Kristui: „Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus!“ (Mato 16:16, ŠvR; 16:17; Jono 6:68, 69).

Jų skelbimo užduoties nušvietimas

3, 4. Kaip prikeltas Jėzus nušvietė savo pasekėjams jų būsimą veiklą?

³ Jėzus Kristus po prikėlimo siuntė šviesos žybsnius, nušviečiančius tai, kas susiję su visiems jo pasekėjams tenkančiu įpareigojimu. Matyt būtent tiems 500 Galilėjoje susirinkusių mokinių jis pasakė: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mato 28:19, 20; 1 Korintiečiams 15:6). Nuo tada visi Kristaus pasekėjai privalėjo būti skelbėjai, ir jie turėjo skelbti neapsiribodami „pražuvusiomis Izraelio namų avimis“ (Mato 10:6). Jie taip pat neturėjo krikštyti Jono krikštu, simbolizuojančiu atgailą, kad būtų atleistos nuodėmės. Vietoje jo, jie turėjo krikštyti žmones „vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“.

⁴ Prieš pat Jėzui pakylant į dangų, 11 jo ištikimų apaštalų paklausė: „Viešpatie, gal tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?“ Užuot atsakęs į šį klausimą, Jėzus davė tolesnius nurodymus dėl jų pareigos skelbti sakydamas: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių.“ Iki tol jie buvo tiktai Jehovos liudytojai, bet dabar turėjo taip pat būti ir Kristaus liudytojai (Apaštalų darbai 1:6-8).

5, 6. Kokie buvo šviesos blyksniai Jėzaus mokiniams per Sekmines?

⁵ Kokių nuostabių šviesos blyksnių sulaukė Jėzaus pasekėjai praėjus vos dešimčiai dienų po to! Sekminių dieną, 33 m. e. m., pirmą kartą jie galutinai suprato žodžių reikšmę iš Joelio 2:28, 29: „Aš [Jehova] išliesiu savo dvasią ant kiekvieno kūno; jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus; jūsų seniai turės sapnų ir jūsų jaunikaičiai matys regėjimų. Bet ir ant savo tarnų ir tarnaičių aš išliesiu anose dienose savo dvasią.“ Jėzaus mokiniai matė šventąją dvasią ugnies liežuvių pavidalu, nusileidžiančią ant galvos kiekvieno iš maždaug 120 vyrų ir moterų, susirinkusių Jeruzalėje (Apaštalų darbai 1:12-15; 2:1-4).

⁶ Sekminių dieną mokiniai taip pat pirmą kartą suprato, kad žodžiai iš Psalmių 15:10 yra skirti prikeltam Jėzui Kristui. Psalmininkas pasakė: „Tu [Jehova Dieve] nepaliksi mano sielos mirusiųjų buveinėje, neleisi savo šventajam matyti sugedimą.“ Mokiniai suprato, kad šie žodžiai negalėjo būti taikomi karaliui Dovydui, nes jo kapas buvo pas juos iki pat tos dienos. Nenuostabu, jog maždaug 3000 girdėjusiųjų paaiškinimą apie šią naują šviesą buvo tiek įtikinti, jog jie pasikrikštijo tą pačią dieną! (Apaštalų darbai 2:14-41).

 7. Kokios nuostabios šviesos susilaukė apaštalas Petras lankydamasis pas romėnų armijos karininką Kornelijų?

⁷ Daugelį šimtmečių izraelitai vertino, ką Dievas buvo pasakęs apie juos: „Tiktai jus iš visų žemės giminių aš tepažįstu“ (Amoso 3:2). Todėl iš tikrųjų tai buvo nuostabus šviesos žybsnis, kurio susilaukė apaštalas Petras ir jį lydėjusieji į romėnų karininko Kornelijaus namus, kai šventoji dvasia pirmą kartą nusileido ant neapipjaustytų tikinčiųjų iš pagonių tarpo. Įsidėmėtina, jog tai buvo vienintelis kartas, kada šventoji dvasia buvo duota iki krikšto. Bet taip turėjo būti. Antraip Petras nebūtų žinojęs, kad šie neapipjaustyti pagonys tiko krikštui. Visiškai suprasdamas to reiškinio svarbą, Petras paklausė: „Argi kas galėtų šitiems neduoti krikštui vandens, jeigu jie, kaip ir mes, gavo Šventąją Dvasią?!“ Žinoma, nė vienas iš dalyvavusiųjų negalėjo paprieštarauti ir todėl šie pagonys buvo pakrikštyti (Apaštalų darbai 10:44-48; palygink Apaštalų darbų 8:14-17).

Daugiau nebereikia apipjaustymo

 8. Kodėl kai kuriems pirmiesiems krikščionims buvo sunku atsisakyti apipjaustymo papročio?

⁸ Kitas ryškus tiesos blyksnis pasirodė iškilus klausimui dėl apipjaustymo. Apipjaustymo paprotys prasidėjo 1919 m. p. m. e., nuo Jehovos sandoros su Abraomu. Tuomet Dievas įsakė Abraomui, kad jis ir visi kiti jo namų vyrai būtų apipjaustyti (Pradžios 17:9-14, 23-27). Todėl apipjaustymas buvo Abraomo palikuonių atpažinimo ženklas. Ir kaip jie didžiavosi šiuo papročiu! Dėl to žodis „neapipjaustytasis“ pasidarė kaip paniekinimas (Izaijo 52:1; 1 Samuelio 17:26, 27). Nesunku suprasti, kodėl kai kurie pirmieji krikščionys žydai norėjo laikytis šio simbolio. Kai kurie iš jų gana daug diskutavo su Pauliumi ir Barnabu šiuo klausimu. Kad nuramintų juos, Paulius ir kiti nuvyko Jeruzalėn pasitarti su krikščionių vadovaujančiąja korporacija (Apaštalų darbai 15:1, 2).

 9. Kokie šviesos blyksniai buvo skleidžiami pirmajai vadovaujančiajai korporacijai, pagal Apaštalų darbų 15 skyrių?

⁹ Šiuo atveju nebuvo akivaizdaus stebuklo, kad tie pirmieji krikščionys būtų apšviesti, jog apipjaustymo daugiau nėra reikalaujama iš Jehovos tarnų. Veikiau jie gavo daugiau šviesos tyrinėdami Raštą, pasikliaudami šventosios dvasios vadovavimu ir išklausę Petro bei Pauliaus apie neapipjaustytų pagonių atsivertimą (Apaštalų darbai 15:6-21). Sprendimas buvo išdėstytas laiške, kurio dalis skamba taip: „Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina: susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo“ (Apaštalų darbai 15:28, 29). Tad pirmieji krikščionys buvo išlaisvinti nuo įsakymo laikytis apipjaustymo bei nuo kitų Mozės įstatymo reikalavimų. Todėl Paulius ir galėjo pasakyti Galatijos krikščionims: „Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi“ (Galatams 5:1).

Šviesa Evangelijose

10. Kokie buvo kai kurie šviesos blyksniai Mato Evangelijoje?

¹⁰ Nėra abejonių, kad Mato Evangelijoje, parašytoje maždaug 41 m. e. m., yra daug šviesos blyksnių jos skaitytojų naudai. Palyginus nedaug pirmojo amžiaus krikščionių asmeniškai girdėjo Jėzų, aiškinantį savo mokymus. Mato Evangelijoje ypač pabrėžiama, kad Jėzaus skelbimo tema buvo Karalystė. O kaip tvirtai Jėzus pažymėdavo, jog svarbu turėti teisingą motyvą! Kokie šviesos žybsniai buvo jo Kalno pamoksle, jo palyginimuose (tokiuose kaip užrašytieji 13-ame skyriuje) ir jo didžioje pranašystėje, 24-ame bei 25-ame skyriuose! Į visa tai Mato Evangelijos pranešimuose, parašytuose praėjus maždaug tik aštuoneriems metams po 33 m. e. m. Sekminių, buvo atkreiptas pirmųjų krikščionių dėmesys.

11. Ką galima pasakyti apie Luko ir Morkaus Evangelijų turinį?

¹¹ Maždaug 15 metų vėliau Lukas parašė savo Evangeliją. Nors jos didžioji dalis panaši į Mato pranešimą, 59 procentus sudaro papildymai. Lukas užrašė šešis Jėzaus stebuklus ir dvigubai daugiau jo palyginimų, nepaminėtų kitų Evangelijos rašytojų. Matyt, tik keletą metų vėliau savo Evangeliją parašė Morkus, pabrėždamas, kad Jėzus Kristus buvo veiklus žmogus, darantis stebuklus. Nors Morkus daugiausia pasakojo įvykius, prieš tai aprašytus Mato bei Luko, jis užrašė vieną alegoriją, kurios jie neminėjo. Tame pavyzdyje Jėzus palygino Dievo Karalystę su sėkla, kuri išdygsta, auga didyn ir pamažu duoda vaisių (Morkaus 4:26-29).a

12. Kokiu mastu Jono Evangelija teikė tolesnį nušvietimą?

¹² Paskui pasirodė Jono Evangelija, parašyta praėjus daugiau kaip 30 metų po to, kai Morkus užrašė savo pranešimą. Kokį šviesos srautą išliejo Jonas nušviesdamas Jėzaus tarnystę, ypač daugeliu nuorodų apie jo ikižmogiškąjį būvį! Tik Jonas pateikia pranešimą apie Lozoriaus prikėlimą ir jis vienintelis užrašė nuostabius Jėzaus žodžius savo ištikimiems apaštalams, taip pat ir jo nuoširdžią maldą naktį prieš išdavystę, kaip parašyta nuo 13 iki 17 skyriaus. Sakoma, jog faktiškai 92 procentai Jono Evangelijos yra unikali informacija.

Šviesos žybsniai Pauliaus laiškuose

13. Kodėl kai kurie žiūrėjo į Pauliaus Laišką romiečiams kaip į Evangeliją?

¹³ Ypač per apaštalą Paulių buvo paskleista tiesos žybsnių krikščionims, gyvenusiems apaštalų laikais. Pavyzdžiui, yra Pauliaus Laiškas romiečiams, rašytas apie 56 m. e. m. (maždaug tuo pat metu, kai Lukas rašė savo Evangeliją). Šiame laiške Paulius nušviečia faktą, kad išteisinimas yra neužtarnauto Dievo gerumo bei tikėjimo Jėzumi Kristumi rezultatas. Dėl šio Pauliaus pabrėžto gerosios naujienos aspekto kai kurie žiūrėjo į jo Laišką romiečiams tarsi jis būtų penktoji Evangelija.

14—16. a) Kokią šviesą paskleidė Paulius dėl vienybės būtinumo savo pirmajame laiške Korinto krikščionims? b) Kokia dar šviesa dėl elgesio yra Pirmajame laiške korintiečiams?

¹⁴ Paulius rašė apie tam tikrus dalykus, kurie kėlė susirūpinimą krikščionims Korinte. Jo Laiške korintiečiams yra daug įkvėptų patarimų, kurie naudingi krikščionims iki pat šių dienų. Pirmiausia jam teko apšviesti korintiečius, kad jie klysta bandydami sukurti tam tikrų žmonių asmenybės kultą. Apaštalas pataisė jų požiūrį atvirai jiems kalbėdamas: „Broliai, Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu maldauju jus, kad visi vienaip sutartumėte ir pas jus nebūtų susiskaldymų, kad būtumėte vienos dvasios ir vienos minties“ (1 Korintiečiams 1:10-15).

¹⁵ Krikščionių susirinkimas Korinte buvo pakantus dideliam amoralumui. Vienas vyriškis gyveno su savo tėvo žmona — ‛tokio palaidumo nebuvo nė pas pagonis’. Paulius tiesiai rašė: „Pašalinkite piktadarį iš savo pačių tarpo“ (1 Korintiečiams 5:1, 11-13). Krikščionių susirinkimui tai buvo kažkas naujo — nutraukti bendravimą. Kitas klausimas, dėl kurio reikėjo apšviesti Korinto susirinkimą, buvo susijęs su faktu, jog kai kurie jo nariai kvietė savo dvasinius brolius į pasaulietiškus teismus, kad išspręstų bylas. Paulius griežtai išpeikė juos už tokį elgesį (1 Korintiečiams 6:5-8).

¹⁶ Susirinkimą Korinte kamavo ir kitas klausimas, susijęs su santykiais tarp lyčių. Pirmojo laiško korintiečiams 7-ame skyriuje Paulius parodė, kad vyraujant seksualiniam amoralumui būtų gerai kiekvienam vyriškiui turėti sau žmoną, o moteriai — vyrą. Paulius taip pat parodė, kad nors vieniši asmenys gali neblaškomai tarnauti Jehovai, ne visi turi viengungystės dovaną. Ir jei žmonai vyras miršta, ji laisva ir vėl gali tekėti, bet „tik Viešpatyje“ (1 Korintiečiams 7:39).

17. Kokia šviesa Paulius nušvietė mokymą apie prikėlimą?

¹⁷ Kokiais šviesos blyksniais nušvietė Viešpats, naudodamasis Pauliumi, klausimą apie prikėlimą! Su kokiu kūnu bus keliami pateptieji krikščionys? „Sėjamas juslinis [„fizinis“, NW] kūnas, keliasi dvasinis kūnas“, — rašė Paulius. Joks fizinis kūnas nebus paimtas į dangų, nes „kūnas ir kraujas nepaveldės Dievo karalystės“. Paulius pridūrė, jog ne visi pateptieji miegos mirtyje, bet kad Jėzaus dalyvavimo metu kai kurie bus prikelti nemirtingam gyvenimui iš karto po mirties (1 Korintiečiams 15:43-53).

18. Kaip buvo nušviesta ateitis Pauliaus Pirmajame laiške tesalonikiečiams?

¹⁸ Savo laiške krikščionims Tesalonikoje Paulius buvo panaudotas nušviesti ateitį. Jehovos diena ateis kaip vagis naktį. Paulius taip pat paaiškino: „Kai žmonės kalbės: „Gyvename ramiai ir saugiai“, tada juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tarytum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepabėgs“ (1 Tesalonikiečiams 5:2, 3).

19, 20. Kokie buvo šviesos žybsniai Jeruzalės bei Judėjos krikščionims Pauliaus Laiške žydams?

¹⁹ Rašydamas savo laišką žydams, Paulius siuntė šviesos žybsnius pirmiesiems krikščionims Jeruzalėje ir Judėjoje. Kaip įspūdingai jis parodė krikščioniškos garbinimo sistemos pranašumą prieš garbinimo sistemą pagal Mozę! Užuot laikęsi per angelus duoto Įstatymo, krikščionys tiki išgelbėjimu, apie kurį pirmiausia kalbėjo Dievo Sūnus, daug pranašesnis už tuos pasiuntinius angelus (Žydams 2:2-4). Mozė buvo tik tarnas Dievo namuose. Tačiau Jėzus Kristus vadovauja visiems namams. Kristus yra vyriausiasis kunigas Melchizedeko būdu, turėdamas padėtį, pranašesnę už Aarono kunigystę. Paulius taip pat pabrėžė, kad izraelitai negalėjo įeiti į Dievo poilsį dėl tikėjimo bei paklusnumo trūkumo, bet krikščionys įžengia į jį dėl savo ištikimybės ir paklusnumo (Žydams 3:1—4:11).

²⁰ Be to, naujoji sandora taip pat yra daug pranašesnė už Įstatymo sandorą. Naujosios sandoros žmonės, kaip buvo pranašauta prieš 600 metų iki jos sudarymo Jeremijo 31:31-34, turi Dievo įstatymą, įrašytą jų širdyse, ir džiaugiasi tikruoju nuodėmių atleidimu. Užuot turėję vyriausiąjį kunigą, kuriam tekdavo atnašauti kasmetines aukas už savo paties ir tautos nuodėmes, krikščionys turi Vyriausiąjį Kunigą Jėzų Kristų, esantį be nuodėmės, kartą ir už visus atnašavusį auką už nuodėmes. Užuot įėjęs į rankų darbo šventąją vietą atnašauti savo auką, jis įžengė į patį dangų, kad pasirodytų pačiam Jehovai. Be to, gyvulių aukos, atnašautos pagal Mozės įstatymo sandorą, negalėjo panaikinti nuodėmių, antraip jos nebūtų aukojamos kasmet. Bet Kristaus auka, atnašauta vieną kartą visiems laikams, panaikina nuodėmes. Visa tai skleidžia šviesą ant didžios dvasinės šventyklos, kurios kiemuose šiandieną tarnauja pateptųjų likutis bei „kitos avys“ (Jono 10:16; Žydams 9:24-28).

21. Ką šis straipsnis parodo apie Psalmių 97:11 (NTP) ir Patarlių 4:18 žodžių išsipildymą apaštalų laikais?

²¹ Maža vietos, kad galima būtų nurodyti daugiau pavyzdžių, tokių kaip šviesos blyksniai apaštalo Petro ir mokinių Jokūbo bei Judo laiškuose. Bet to, kas pasakyta anksčiau, pakanka parodyti, kad Psalmių 97:11 (NTP) bei Patarlių 4:18 žodžiai įspūdingai išsipildė apaštalų laikais. Tiesa, išreikšta įvaizdžiais bei atspindžiais, ėmė įsikūnyti ir virsti tikrove (Galatams 3:23-25; 4:21-26).

22. Kas atsitiko po apaštalų mirties ir apie ką bus tolesnis straipsnis?

²² Jėzaus apaštalams mirus ir prasidėjus išpranašautai atskalūnybei, tiesos šviesa buvo blausi (2 Tesalonikiečiams 2:1-11). Tačiau pagal Jėzaus pažadą, po daugelio šimtmečių Šeimininkas grįžo ir rado „ištikimą bei protingą vergą“ duodantį „šeimynai“ maisto tinkamu laiku. Dėl to Jėzus Kristus paskyrė tą vergą „valdyti visų savo turtų“ (Mato 24:45, NW; 24:45-47). Kokie šviesos blyksniai buvo po to? Apie tai bus svarstoma tolesniame straipsnyje.

[Išnaša]

Ar tu atsimeni?

◻ Kokie Biblijos tekstai parodo, kad tiesos supratimas didėja palaipsniui?

◻ Kokie yra kai kurie šviesos žybsniai Apaštalų darbų knygoje?

◻ Kokia šviesa yra Evangelijose?

◻ Kokie yra šviesos blyksniai Pauliaus laiškuose?