Pirmieji Apolo tarnybos rezultatai Korinte buvo puikūs. Apaštalų darbų knygoje pranešama: „Nuvykęs tenai, buvo labai naudingas per malonę įtikėjusiems. Mat jis viešumoje smarkiai sukirsdavo žydus, iš Raštų įrodydamas Jėzų esant Mesiją“ (Apaštalų darbai 18:27, 28).

Apolas atsidėjo susirinkimo tarnybai ir skatino brolius savo pasiruošimu bei uolumu. Koks buvo jo sėkmės raktas? Apolas, be abejo, turėjo įgimtų gabumų ir drąsiai viešai diskutuodavo su žydais. Bet kas daug svarbiau, aiškindamas jis rėmėsi Raštais.

Apolo ir Pauliaus skelbiama žinia buvo ta pati, bet jie buvo skirtingos asmenybės. Kaip Paulius pats prisipažino, jam ‛trūko iškalbingumo’; o Apolas buvo „iškalbingas“ (2 Korintiečiams 10:10; 11:6). Jis turėjo sugebėjimų, kurie įgalino jį būti išklausytą kai kurių žydų bendruomenės Korinte narių. Jam sekėsi ‛smarkiai sukirsti žydus’, o tuo tarpu Paulius prieš kurį laiką buvo palikęs sinagogą (Apaštalų darbai 18:1, 4-6).