Jono skelbiama žinia paliečia klausytojams širdį. Žmonės suvokia, kad jiems reikia atgailauti, pasikeisti, atsikratyti nedoro gyvenimo būdo. Pas jį traukia „Jeruzalės gyventojai, visa Judėja ir pajordanė“ (Mato 3:5). Daugelis, kurie ateina pas Joną, išties nuoširdžiai atgailauja. Šis juos pakrikštija panardindamas Jordano upėje. Kam to reikia?

Jono krikštas – tai simbolinė ceremonija, liudijanti, kad žmogus tikrai atgailavo už nusižengimus Dievo Įstatymui (Apaštalų darbų 19:4). Tačiau ne visi yra tinkami krikštytis. Kai pas Joną prisistato fariziejai ir sadukiejai, to meto religiniai vadovai, Jonas griežtai supeikia juos pavadindamas „angių paderme“. „Duokite vaisių, priderančių atgailai, – sako jis. – Ir nemanykite sau: ‘Mūsų tėvas – Abraomas.’ Aš jums sakau, kad Dievas gali ir iš šitų akmenų pakelti Abraomui vaikų. Kirvis jau pridėtas prie medžių šaknų. Kiekvienas medis, neduodantis gerų vaisių, bus nukirstas ir įmestas į ugnį“ (Mato 3:7–10).

Taigi Jono skelbiama žinia „atgailaukite, nes dangaus Karalystė yra priartėjusi“ išties pačiu laiku (Mato 3:2). Ji lyg viešas pranešimas, skelbiantis, kad Jehovos paskirtojo Karaliaus Jėzaus Kristaus tarnystė tuojau prasidės.