Kodėl reikia minėti Jėzaus mirtį?

Megan. Sveika, Širli. Buvo malonu praėjusią savaitę matyti jus Jėzaus Kristaus mirties minėjime.a Kaip patiko?

Širli. Buvo visai įdomu, tik turiu prisipažinti — ne viską supratau. Žinau, kad žmonės per Kalėdas švenčia Jėzaus gimimą, per Velykas — prikėlimą, bet niekada negirdėjau, kad kas minėtų jo mirtį.

Megan. Taip, Kalėdos ir Velykos švenčiamos visame pasaulyje. Bet Jehovos liudytojai įsitikinę, jog svarbu minėti Jėzaus mirtį. Jei turite kelias minutes, mielai jums papasakosiu, kodėl.

Širli. Taip, turiu.

Megan. Iš esmės Jehovos liudytojai tą įvykį mini todėl, kad pats Jėzus prisakė tai daryti. Pažiūrėkime, kas vyko paskutinį jo gyvenimo vakarą. Ar prisimenate pasakojimą apie vakarienę, kurią Jėzus valgė su savo ištikimais mokiniais?

Širli. Turite omenyje paskutinę vakarienę?

Megan. Taip. Ji dar vadinama Viešpaties vakariene. Jos metu Jėzus mokiniams davė konkrečių nurodymų. Gal perskaitytumėte Luko 22:19?

Širli. „Ir jis paėmė duonos paplotį, padėkojo, laužė ir davė jiems tardamas: ‘Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Darykite tai mano atminimui.’“

Megan. Ačiū. Atkreipkite dėmesį, ką Jėzus norėjo pasakyti paskutiniu sakiniu: „Darykite tai mano atminimui.“ Prieš duodamas šį priesaką, jis labai aiškiai nurodė, ką jie turės atminti. Jėzus paaiškino, kad gyvybę atiduoda už savo mokinius, ir tai pasakė paprastais žodžiais: „Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo sielos atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“ Juos randame Evangelijos pagal Matą 20:28. Trumpai tariant, Jehovos liudytojai kasmet mini Jėzaus mirtį todėl, kad jis paaukojo savo gyvybę kaip išpirką už mus. Jo mirtis laiduoja gyvenimą visiems Dievui klusniems žmonėms.

Širli. Ne kartą esu girdėjusi sakant, jog Jėzus mirė, kad mes galėtume gyventi. Bet jei atvirai, niekada to iki galo nesupratau.

Megan. To nesupranta daugelis, Širli. Jėzaus aukos tema yra viena sudėtingesnių. Bet tai — ir vienas nuostabiausių dalykų, užrašytų Dievo Žodyje. Beje, ar tikrai niekur neskubate?

Širli. Ne, ne. Tęskite.

Megan. Puiku. Kaip tik neseniai skaičiau apie Jėzaus išpirką, tad pabandysiu trumpai paaiškinti.

Širli. Gerai.

Megan. Kad suprastume, kodėl reikėjo išpirkos, pirmiausia turime suvokti, kokioje padėtyje žmonija atsidūrė, kai Adomas ir Ieva Edeno sode padarė nuodėmę. Kad būtų aiškiau, paprašysiu perskaityti Romiečiams 6:23.

Širli. Čia rašoma: „Nuodėmės mokamas atlyginimas — mirtis, o Dievo dovana — amžinas gyvenimas per Kristų Jėzų, mūsų Viešpatį.“

Megan. Ačiū. Pasigilinkime į šiuos žodžius. Pirmiausia atkreipkime dėmesį į eilutės pradžią: „Nuodėmės mokamas atlyginimas — mirtis.“ Tai paprasta sąlyga, kurią Dievas nustatė pačioje žmonijos istorijos pradžioje: atlyginimas, arba bausmė už nuodėmę, — mirtis. Aišku, iš pradžių niekas nuodėmių nedarė. Adomas ir Ieva buvo sukurti tobuli, todėl ir jų vaikai būtų gimę tobuli. Taigi niekam nebūtų buvę priežasties mirti. Adomas, Ieva ir visi jų palikuonys turėjo galimybę gyventi amžinai puikiomis sąlygomis. Bet, kaip žinome, viskas susiklostė kitaip, ar ne?

Širli. Taip. Adomas ir Ieva valgė uždraustą vaisių.

Megan. Teisingai. Ir kai taip pasielgė — nusprendė nepaklusti Dievui, — padarė nuodėmę. Iš tikrųjų jie patys pasirinko netobulybę, arba būti nuodėmingi. Toks sprendimas turėjo pražūtingų pasekmių ne tik pirmiesiems tėvams, bet ir visiems jų palikuonims.

Širli. Ką turite omenyje?

Megan. Pailiustruosiu tokiu pavyzdžiu. Ar mėgstate kepti?

Širli. Taip, labai!

Megan. Tarkim, turite naują gerą formą duonai kepti. Tačiau dar nespėjus nė karto pasinaudoti, ji nukrito ant grindų ir stipriai įlinko. Koks bus kiekvienas kepaliukas, iškeptas toje formoje? Argi visi jie nebus su defektu?

Širli. Be abejo, bus.

Megan. Panašiai ir Adomas su Ieva, nepaklusę Dievui, gavo „įlinkį“, kitaip tariant, tapo nuodėmingi, netobuli. Kadangi jie nusižengė dar neturėdami vaikų, visi jų palikuonys gimė su tokiu pat defektu — nuodėmingi. Biblijoje žodžiu „nuodėmingumas“ apibūdinama ne tik tam tikra elgsena, bet ir būklė, kurią paveldėjome. Tuo metu, kai Adomas ir Ieva nusidėjo, nei jūs, nei aš dar nebuvome padarę nieko blogo — net nebuvome gimę, — tačiau šitokiu jų poelgiu visi iki vieno buvome pasmerkti netobulybei, nuodėmingumui ir galiausiai mirčiai. Kaip skaitėme Romiečiams 6:23, bausmė už nuodėmę — mirtis.

Širli. Tai neatrodo teisinga. Kodėl dėl Adomo ir Ievos nuodėmės visi turėtų amžinai kentėti?

Megan. Jūs teisi. Tai tikrai neteisinga. Štai kodėl, būdamas tobulai teisingas, Dievas nusprendė, kad už nuodėmę Adomas ir Ieva turi mirti, tačiau mums, jų palikuonims, jis davė viltį — numatė, kaip mus išvaduoti iš tokios keblios padėties. Štai tuomet ir prireikė Jėzaus išperkamosios aukos. Vėl prisiminkime Romiečiams 6:23. Paminėjus, jog „nuodėmės mokamas atlyginimas — mirtis“, toliau sakoma, „o Dievo dovana — amžinas gyvenimas per Kristų Jėzų, mūsų Viešpatį“. Taigi Jėzaus mirtis atvėrė mums kelią išsivaduoti iš nuodėmės ir mirties.b

Megan. Šioje eilutėje yra ir kita detalė, į kurią norėčiau atkreipti jūsų dėmesį.

Širli. Kokia?

Megan. Čia rašoma: „Dievo dovana — amžinas gyvenimas per Kristų Jėzų, mūsų Viešpatį.“ Jeigu kentėjo ir numirė už mus Jėzus, kodėl sakoma, kad išpirka yra „Dievo dovana“? Kaip manote, kodėl ne Jėzaus?c

Širli. Nežinau.

Megan. Adomą ir Ievą sukūrė Dievas, ir būtent jam Edeno sode jie nusidėjo. Tai, kad šie žmonės prieš jį maištavo, Dievą turėjo labai įskaudinti. Bet Jehova tuoj pat priėmė sprendimą.d Jis sumanė, kad vienas jo dvasinių kūrinių ateitų į Žemę, gyventų kaip tobulas žmogus ir galiausiai paaukotų savo gyvybę kaip išpirką. Taigi išperkamoji auka išties buvo Dievo dovana. Yra ir dar viena priežastis, kodėl taip teigiame. Ar kada susimąstėte, kaip Dievas turėjo jaustis, kai Jėzus buvo nužudytas?

Širli. Ne.

Megan. Matau kieme žaislų, tikriausiai turite vaikų.

Širli. Taip, berniuką ir mergaitę.

Megan. Būdama mama suprasite, kaip Jehova, Jėzaus dangiškasis Tėvas, turėjo jaustis matydamas, kaip jo Sūnų suima, muša, iš jo tyčiojasi, galiausiai prikala prie medinio stulpo ir palieka lėtai kankintis, kol numirs.

Širli. Niekada apie tai negalvojau. Kaip baisiai jis turėjo jaustis!

Megan. Aišku, mes negalime tiksliai pasakyti, kaip Dievas jautėsi. Bet žinome, kad jis turi jausmus, taip pat žinome, kodėl leido, kad visa tai įvyktų. Tai puikiai paaiškinta vienoje Biblijos eilutėje, Jono 3:16. Gal perskaitytumėte.

Širli. Čia rašoma: „Dievas taip mylėjo pasaulį, jog davė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, ne pražūtų, bet turėtų amžiną gyvenimą.“

Megan. Ačiū. Eilutės pradžioje sakoma: „Dievas taip mylėjo pasaulį.“ Vadinasi, svarbiausia buvo meilė. Iš meilės Dievas siuntė savo Sūnų į Žemę, kad jis už mus numirtų. Taigi išperkamoji auka yra didžiausia kada nors parodytos meilės išraiška. Štai kodėl Jehovos liudytojai kasmet susirenka paminėti Jėzaus mirtį. Ar suprantamai paaiškinau?

Širli. Taip. Ačiū, kad radote tam laiko.