„Sutelkti mintis į tai, kas dvasiška, – gyvenimas ir ramybė“

1, 2. Kodėl Laiško romiečiams 8 skyrius ypač domina pateptuosius krikščionis?

JĖZAUS mirties minėjimo laikotarpiu tikriausiai perskaitai Romiečiams 8:15–17. Šie žodžiai paaiškina, iš kur krikščionys žino, kad yra patepti – tai jiems liudija pati šventoji dvasia. Pirmojoje to skyriaus eilutėje paminėti „tie, kurie Kristuje Jėzuje“. Bet ar galime daryti išvadą, kad tai, kas užrašyta Romiečiams 8-ame skyriuje, tinka tik pateptiesiems krikščionims? O gal iš to skyriaus gali pasimokyti ir tie, kas viliasi amžinai gyventi žemėje?

² Tiesa, kad Laiško romiečiams 8 skyrius visų pirma buvo parašytas pateptiesiems krikščionims. Jie gauna Dievo dvasią ir, pasak Biblijos, laukia įsūnijimo, išpirkimo iš žmogiško kūno (Rom 8:23). Kai jie pasikrikštijo, Dievas dėl Jėzaus išperkamosios aukos atleido jiems nuodėmes, pripažino juos teisiais ir pakvietė būti jo dvasiniais sūnumis. Ateityje šie krikščionys viliasi gyventi danguje (Rom 3:23–26; 4:25; 8:30).

 3. Kodėl Laiško romiečiams 8 skyrius turėtų dominti ir tuos krikščionis, kurie nėra patepti šventąja dvasia?

³ Tačiau Romiečiams 8 skyrius turėtų dominti ir tuos, kurie puoselėja žemiškąją viltį. Tam tikra prasme Dievas juos irgi laiko teisiais. Tai suprantame iš 4-ojo šio laiško skyriaus. Apaštalas Paulius čia kalbėjo apie tikėjimo vyrą Abraomą. Jis gyveno anksčiau, nei Jehova davė izraelitams Įstatymą ir, savaime suprantama, gerokai anksčiau, nei Jėzus mirė už mūsų nuodėmes. Vis dėlto Jehova matė, koks stiprus Abraomo tikėjimas, ir pripažino jį teisiu. (Perskaityk Romiečiams 4:20–22.) Dievas ir šiandien gali pripažinti teisiais tvirto tikėjimo krikščionis, kurie nėra patepti šventąja dvasia. Taigi ir jiems yra ko pasimokyti iš Laiško romiečiams 8 skyriaus.

 4. Apie ką verta pamąstyti skaitant Romiečiams 8:21?

⁴ Romiečiams 8:21 mus patikina, kad naujasis pasaulis tikrai ateis. Čia sakoma, jog „pati kūrinija irgi bus išlaisvinta iš gendamybės vergijos ir įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę“. Ar tame naujame pasaulyje matai ir save? Pažiūrėkime, kaip Romiečiams 8 skyrius padeda mums suprasti, ką turime daryti, kad ten gyventume.

 5. Apie ką Paulius kalbėjo Romiečiams 8:4–13?

⁵ Perskaityk Romiečiams 8:4–13. Šiame skyriuje kalbama apie dvi žmonių grupes: tuos, kurie gyvena „pagal kūną“, ir tuos, kurie gyvena „pagal dvasią“. Galima būtų pamanyti, kad Paulius priešpriešino pasaulio žmones su tikraisiais krikščionimis. Bet prisiminkime, kad savo laišką jis adresavo „Dievo mylimiesiems, esantiems Romoje, pašauktiems šventiesiems“ (Rom 1:7). Taigi Paulius čia sugretino krikščionis: tuos, kurie gyvena pagal kūną, ir tuos, kurie gyvena pagal dvasią. Ir koks gi tarp jų buvo skirtumas?

6, 7. a) Kokiomis reikšmėmis Biblijoje vartojamas žodis „kūnas“? b) Kokia prasme žodis „kūnas“ vartojamas Romiečiams 8:4–13?

⁶ Pirmiausia pakalbėkime, ką skaitytoje ištraukoje reiškia žodis „kūnas“. Biblijoje jis vartojamas keliomis reikšmėmis. Kartais taip tiesiog vadinamas fizinis žmogaus kūnas (Rom 2:28; 1 Kor 15:39, 50). Tas žodis taip pat gali reikšti giminystės ryšį. Štai apie Jėzų pasakyta, kad jis „kūnu kilęs iš Dovydo palikuonių“. Apaštalas Paulius savo tautiečius žydus laikė „giminaičiais pagal kūną“ (Rom 1:3; 9:3).

⁷ Na, o kokia prasme žodis „kūnas“ vartojamas Romiečiams 8:4–13? Atsakyti padeda 7-as laiško skyrius. Čia Paulius kūnišką gyvenimą susieja su nuodėmingomis aistromis, veikiančiomis žmogaus nariuose (Rom 7:5). Tai padeda suprasti, kas yra tie kūniški žmonės, kurių mintys sukasi apie „kūniškus dalykus“. Paulius turėjo omenyje asmenis, kurie pasiduoda savo netobulo kūno troškimams ir polinkiams, leidžiasi jų užvaldomi. Tokių žmonių galvoje – geismai, vedantys tiek į seksualinio, tiek į kitokio pobūdžio nuodėmes.

 8. Kodėl net ir pateptuosius krikščionis reikėjo perspėti, kaip pavojinga gyventi pagal kūną?

⁸ Bet galbūt kyla klausimas: kodėl Paulius pateptuosius krikščionis perspėjo, kad negyventų pagal kūną? Ar jiems tikrai grėsė toks pavojus? Ar jis gali grėsti ir šiandieniniams krikščionims, kuriuos Dievas laiko teisiais ir žiūri į juos kaip į savo draugus? Taip, toks pavojus realus. Bet kuris krikščionis, jei nesisaugos, gali imti gyventi kūniškai. Paulius, pavyzdžiui, rašė, kad kai kurie broliai romiečiai „vergauja [...] savo pilvui“. Žodis „pilvas“ čia gali reikšti nežabotą lytinių santykių arba maisto, gėrimų, kitų dalykų troškimą. Netgi buvo tokių, kurie, kaip sakoma Biblijoje, suvedžiojo patikliųjų širdis (Rom 16:17, 18; Fil 3:18, 19; Jud 4, 8, 12). Vienu metu prasta situacija buvo ir Korinto bendruomenėje – brolis gyveno su savo tėvo žmona (1 Kor 5:1). Taigi visiškai suprantama, kodėl Dievas per apaštalą Paulių perspėjo krikščionis, kad nesutelktų minčių į „tai, kas kūniška“ (Rom 8:5, 6).

 9. Kaip neturėtume suprasti Pauliaus perspėjimo iš Romiečiams 8:6?

⁹ Tasai perspėjimas toks pat aktualus ir šiandien. Net ir ilgamečio Dievo tarno mintys gali imti suktis apie kūniškus dalykus. Mes, aišku, nenorime pasakyti, kad krikščionis negali galvoti apie maistą, darbą, pramogas ar romantiškus santykius su priešingos lyties žmogumi. Visa tai yra normalu ir įprasta. Skanų maistą vertino ir Jėzus, net pats pamaitindavo kitus. Taip pat žinojo, kad svarbu skirti laiko poilsiui. O Paulius rašė, kad sutuoktiniams dera mėgautis ir intymiomis akimirkomis.

10. Ką reiškia Romiečiams 8:5, 6 užrašyti žodžiai „sutelkti mintis“?

¹⁰ Ką tad apaštalas turėjo galvoje sakydamas „sutelkti mintis į tai, kas kūniška“? Remiantis vienu veikalu, graikiškas žodis, čia išverstas „sutelkti mintis“, paraidžiui reiškia „sąmoningai į ką nors susikoncentruoti, pasitelkti gebėjimą planuoti ir tai daryti skatinamam tam tikros nuostatos ar požiūrio“. Tie, kas gyvena pagal kūną, leidžiasi kontroliuojami savo nuodėmingos prigimties. Vienas žinovas žodžius iš Romiečiams 8:5 pakomentavo taip: „Jie sutelkia mintis į dalykus, susijusius su kūnu, – kitaip sakant, vien tik jais domisi, nuolat apie juos kalba, jais užsiima ir su džiaugsmu didžiuojasi.“

11. Kokie dalykai mums gali pasidaryti pernelyg svarbūs?

¹¹ Krikščionims, gyvenantiems Romoje, reikėjo gerai pamąstyti, kas yra jų gyvenimo ašis – ar kartais ne „kūniški dalykai“? Apie tai būtina pamąstyti ir mums. Kas mus labiausiai domina, apie ką daugiausia kalbame? Ko siekiame ir kuo mielai užsiimame? Kai kas gal užsibrėžęs tikslą paragauti kuo daugiau skirtingų rūšių vyno. Kitam gal labai rūpi namų dekoravimas. Dar kitas vis ieško naujų, stilingų drabužių, nuolat planuoja, kur investuos savo pinigus, kur leis atostogas ar panašiai. Visi šie dalykai savaime nėra blogi. Gyvenime jie turi savo vietą. Pavyzdžiui, pats Jėzus sykį parūpino vyno vestuvininkams, o ir apaštalas Paulius Timotiejui sakė vartoti „šiek tiek vyno“ (1 Tim 5:23; Jn 2:3–11). Bet ar Jėzus ir Paulius be paliovos apie vyną kalbėjo, diena iš dienos jį gėrė ir tuo mėgavosi? Ar vynas buvo vienas esminių jų gyvenimo dalykų? Tikrai ne. O kaip yra su mumis? Kas mums gyvenime labiausiai rūpi?

12, 13. Kodėl taip svarbu, į ką sutelkiame mintis?

¹² Tokia savityra labai reikalinga. Kodėl? Paulius rašė: „Sutelkti mintis į tai, kas kūniška, yra mirtis“ (Rom 8:6). Jei gyvensime pagal kūną, jau dabar galime būti negyvi dvasiškai, o ateityje išvis prarasti gyvybę. Vis dėlto Paulius tikrai nenorėjo pasakyti, kad kiekvienas, ėmęs mąstyti kūniškai, jau yra pasmerktas mirti. Pasikeisti įmanoma. Prisiminkime aną nusidėjėlį Korinte. Pasidavęs kūno geismams, vyras buvo atskirtas nuo bendruomenės. Bet šitaip sudrausmintas jis pasitaisė: liovėsi gyventi kūniškai ir grįžo į tiesų kelią (2 Kor 2:6–8).

¹³ Jeigu pasikeisti įstengė net ir tas korintietis, juo labiau pasikeisti įmanoma krikščionims, kurie dar nėra kūniškų troškimų užvaldyti taip stipriai. Svarbu atminti Pauliaus perspėjimą, – koks galas tų, kas sutelkia mintis į kūniškus dalykus. Tai skatins mus imtis bet kokių reikiamų pokyčių.

14, 15. a) Į ką, anot Pauliaus, dera sutelkti mintis? b) Ko Pauliaus žodžiai nereiškia?

¹⁴ Įspėjęs, kaip pavojinga sutelkti mintis į tai, kas kūniška, apaštalas patikina: „O sutelkti mintis į tai, kas dvasiška, – gyvenimas ir ramybė.“ Koks nuostabus atlygis! Tačiau ką konkrečiai turime daryti, kad jį gautume?

¹⁵ „Sutelkti mintis į tai, kas dvasiška“, nereiškia klajoti padebesiais, atitrūkus nuo realybės. Taip pat tai nereiškia, kad žmogus turi kalbėti vien tik apie Bibliją, meilę Dievui ir savo ateities viltį. Paulius ir kiti Jehovai atsidavę krikščionys pirmajame amžiuje daugeliu atžvilgių buvo tokie kaip visi: jie valgė, gėrė, dirbo, daugelis turėjo šeimą (Mk 6:3; 1 Tes 2:9).

16. Kas Pauliui gyvenime buvo svarbiausia?

¹⁶ Vis dėlto pirmieji krikščionys neleido, kad tie įprasti ir normalūs dalykai pasidarytų patys svarbiausi gyvenime. Apaštalų darbų knygoje paminėta, kad Paulius užsidirbdavo siūdamas palapines. Bet ten pat rašoma, koks buvo pagrindinis jo darbas – skelbti gerąją naujieną ir mokyti žmones. (Perskaityk Apaštalų darbų 18:2–4; 20:20, 21, 34, 35.) Užsiimti evangelizacija Paulius ragino ir brolius bei seses Romoje. Akivaizdu, kad jo gyvenimo ašis buvo dievatarnystė ir dvasinė veikla. Kaip anuomet romiečiai, taip šiandien mes turime sekti Pauliaus pavyzdžiu (Rom 15:15, 16).

17. Koks bus mūsų gyvenimas, jei sutelksime mintis į „tai, kas dvasiška“?

¹⁷ Ką laimėsime, jei liksime susitelkę į dvasinius dalykus? Dar kartą perskaitykime žodžius iš Romiečiams 8:6: „Sutelkti mintis į tai, kas dvasiška, – gyvenimas ir ramybė.“ Jeigu leisime šventajai dvasiai veikti mūsų protą ir stengsimės mąstyti taip kaip Jehova, jeigu apie dvasinius dalykus suksis visas mūsų gyvenimas, jau dabar būsime laimingi ir jausime būties prasmę. O ateityje mūsų lauks visa amžinybė: vieniems danguje, kitiems žemėje.

18. Kaip suprasti žodžius, kad sutelkti mintis į tai, kas dvasiška, yra ramybė?

¹⁸ Dar atkreipkime dėmesį į žodžius, kad sutelkdami mintis į dvasinius dalykus turėsime ramybę. Daugelis žmonių šiomis dienomis stengiasi atrasti vidinę ramybę, bet jiems sekasi nekaip. O štai mes ją turime. Tokia ramybė iš dalies priklauso nuo to, ar stengiamės puoselėti taiką su namiškiais ir bendruomenės nariais. Suprantame, kad tiek mes patys, tiek mūsų broliai ir sesės yra netobuli. Dėl to kartais gali rastis visokių nesklandumų. Kai taip atsitinka, protinga laikytis Jėzaus pamokymo: „Eik [...] susitaikyti su broliu“ (Mt 5:24). Tai padaryti bus lengviau, jei atminsime, kad mūsų brolis ar sesė tarnauja tam pačiam „ramybės Dievui“ (Rom 15:33; 16:20).

19. Su kuo dar turėsime taiką, jeigu mūsų mintys suksis apie dvasinius dalykus?

¹⁹ Sutelkdami mintis į tai, kas dvasiška, džiaugiamės ir taika su Kūrėju. Jos vertė – neįkainojama. Įsimintinus žodžius užrašė Izaijas. Tie žodžiai tiko jo dienomis, tinka ir dabar. Apie Jehovą pranašas kalbėjo: „Nesvyruojantiems duodi ramybę [arba taiką] ir teiki gerovę, nes jie tavimi pasitiki“ (Iz 26:3; perskaityk Romiečiams 5:1).

20. Kodėl pamokymai, užrašyti Romiečiams 8-ame skyriuje, yra tokie svarbūs?

²⁰ Taigi, ar viltumės amžinai gyventi danguje ar žemėje, norime įsiklausyti į žodžius, dvasios įkvėpimu užrašytus Laiško romiečiams 8-ame skyriuje. Koks svarbus Biblijos raginimas neleisti kūniškiems dalykams pasidaryti svarbiausiems gyvenime! Būkime išmintingi ir nuolat turėkime omenyje, kad „sutelkti mintis į tai, kas dvasiška, – gyvenimas ir ramybė“. Šis atlygis amžinas ir čia pritinka pacituoti tokius apaštalo Pauliaus žodžius: „Nuodėmės mokamas atlyginimas – mirtis, o Dievo dovana – amžinas gyvenimas per Kristų Jėzų, mūsų Viešpatį“ (Rom 6:23).