Būkime pažangūs, lankstūs Karalystės skelbėjai

„Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau“ (1 KORINTIEČIAMS 9:22).

1, 2. a) Kaip apaštalui Pauliui tarnyboje pavykdavo darbuotis našiai? b) Ką Paulius sakė apie savo tarnybą?

JIS buvo savas tiek tarp išsilavinusiųjų, tiek tarp paprastųjų, pavyzdžiui, palapinių siuvėjų. Mokėjo įtikinti tiek Romos pareigūnus, tiek Frygijos žemdirbius. Jo laiškai įkvėpdavo ir tolerantiškus graikus, ir konservatyvius žydus. Šio žmogaus logika buvo nesugriaunama, užsidegimas — nepaprastas. Jis rasdavo įdomių temų kiekvienam, kad bent kai kurie įtikėtų Kristų (Apaštalų darbų 20:21).

² Tą vyrą, apaštalą Paulių, tikrai galima pavadinti pažangiu, sumaniu Karalystės skelbėju (1 Timotiejui 1:12). Jėzus paskyrė jam užduotį ‘nešti [Kristaus] vardą tautoms, karaliams ir Izraelio vaikams’ (Apaštalų darbų 9:15). Kaip apaštalas žiūrėjo į tokį įpareigojimą? Štai jo žodžiai: „Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau. Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas“ (1 Korintiečiams 9:19-23). Ko galime pasisemti iš Pauliaus pavyzdžio, kad ir patys kuo vaisingiau skelbtume Biblijos tiesas ir jų mokytume?

Žmogus pasikeičia ir imasi nelengvos užduoties

 3. Koks buvo Paulius krikščionims prieš atsiversdamas?

³ Ar Paulius visada buvo kantrus ir taktiškas, tinkantis paskirtai užduočiai? Anaiptol! Saulius (toks buvo ankstesnis Pauliaus vardas), religinio fanatizmo apakintas, žiauriai persekiojo Kristaus mokinius. Dar jaunas būdamas, pritarė Stepono nužudymui. Paskui ne kartą pats nuožmiai puolė krikščionis (Apaštalų darbų 7:58; 8:1, 3; 1 Timotiejui 1:13). Saulius tiesiog alsavo „grasinimais ir žudynėmis prieš Viešpaties mokinius“. Ant jų liejo savo neapykantą ne vien Jeruzalėje — piktų ketinimų vejamas susiruošė keliauti net į Damaską (Apaštalų darbų 9:1, 2).

 4. Kaip Paulius turėjo pasikeisti, idant galėtų vykdyti paskirtą užduotį?

⁴ Kodėl Paulius taip neapkentė krikščionių? Matyt, buvo įsitikinęs, kad naujasis tikėjimas su savo svetimomis, nepageidautinomis idėjomis gali sugadinti judaizmą. Juk Paulius buvo fariziejus, o pats šis žodis reiškia „atsiskyrusysis“ (Apaštalų darbų 23:6). Tik pagalvok, kaip šį vyrą turėjo pritrenkti žinia, kad Dievas išsirinko jį skelbti Kristų, juolab — pagonims! (Apaštalų darbų 22:14, 15; 26:16-18) Fariziejai nesėsdavo net valgyti prie vieno stalo su tais, kuriuos laikė nusidėjėliais (Luko 7:36-39). Pauliui tikrai reikėjo nemažai pastangų, kol pakeitė savo nuostatą ir įsisąmonino, kokia yra Dievo valia, — kad Aukščiausiasis trokšta išgelbėti visokius žmones (Galatams 1:13-17).

 5. Kaip tarnyboje galime sekti Pauliaus pavyzdžiu?

⁵ Skelbimo teritorijoje gausėjant kitataučių, kitakalbių, galbūt mums irgi tenka keistis ir atsikratyti bet kokio išankstinio nusistatymo (Efeziečiams 4:22-24). Veikiami socialinės aplinkos ir auklėjimo, galbūt perėmėme šališką požiūrį, pasidarėme nelankstūs. Kovokime su tokiomis negeromis savybėmis, kad sektųsi surasti romių it avys žmonių ir jiems padėti (Romiečiams 15:7). Taip darė Paulius. Neatsisakė sunkios užduoties išplėsti savo skelbimo lauką. Meilė skatino jį ugdytis mokymo įgūdžius. Verta stengtis darbuotis kaip jis. Šis „pagonių apaštalas“ buvo dėmesingas, lankstus, sumanus skelbėjas ir mokytojasa (Romiečiams 11:13).

Paulius darbuojasi sumaniai

 6. Kaip Paulius atsižvelgdavo į savo klausytojų padėtį ir kokie būdavo rezultatai?

⁶ Paulius domėjosi savo klausytojų įsitikinimais bei gyvenimo aplinkybėmis. Kalbėdamas karaliui Agripai II, apaštalas nepamiršo paminėti, kad šiam buvo „pažįstami visi žydų papročiai ir ginčijami klausimai“. Tad žinodamas, kokie valdovo įsitikinimai, apaštalas ir pasakojo tai, ką anas galėjo puikiai perprasti. Pauliaus argumentai buvo tokie aiškūs, svarūs, kad Agripa pasakė: „Tuojau, žiūrėk, įtikinsi mane krikščionimi tapti“ (Apaštalų darbų 26:2, 3, 27, 28).

 7. Kokį lankstumą parodė Paulius kalbėdamas miniai Listroje?

⁷ Be to, Paulius tarnyboje būdavo lankstus. Atkreipk dėmesį, kaip jis elgėsi Listroje, kai atkalbinėjo minią negarbinti jųdviejų su Barnabu tarsi dievų. Tie likaoniškai kalbantys žmonės buvo laikomi menkai išsilavinusiais ir itin prietaringais. Kaip rašoma Apaštalų darbų 14:14-18, Paulius ėmė jiems kalbėti apie kūriniją ir gamtos dovanas, liudijančias, koks neprilygstamas yra tikrasis Dievas. Tokiais žodžiais nesunku buvo įtikinti klausytojus ir Paulius su Barnabu „perkalbėjo minias, kad jiems neaukotų“.

 8. Kas rodo, kad Paulius, nors kartais pasipiktindavo, būdavo lankstus?

⁸ Aišku, Paulius nebuvo tobulas ir kartais jam išsprūsdavo kieti žodžiai. Štai sykį, kai apaštalą neteisingai užsipuolė, šis pratrūko pykčiu ant savo skriaudėjo žydo Ananijo. Bet išgirdęs, kad pats to nežinodamas įžeidė vyriausiąjį kunigą, tuojau atsiprašė (Apaštalų darbų 23:1-5). Atėnuose iš pradžių „matydamas pilną stabų miestą, Paulius netvėrė apmaudu“. Tačiau kalbėdamasis su atėniečiais ant Marso kalvos neparodė jokio susierzinimo. Priešingai, net užsiminė apie jų aukurą „Nežinomam dievui“, pacitavo jų poetą ir taip rado bendrą kalbą (Apaštalų darbų 17:16-28).

 9. Kaip Paulius mokėdavo prisitaikyti prie įvairių klausytojų?

⁹ Paulius puikiai gebėdavo prisitaikyti prie įvairių klausytojų; paisydavo, kaip jų mąstyseną yra paveikusi kultūrinė bei socialinė aplinka. Rašydamas Romos krikščionims, turėjo omenyje, jog jie gyvena galingiausios tų dienų imperijos sostinėje. Taigi ir pagrindinė laiško mintis buvo ta, kad gadinanti Adomo nuodėmės galia įveikta Kristaus išpirkos galia. Vadinasi, apaštalas kalbėjo romiečiams bei aplinkiniams taip, kad paliestų jų širdis (Romiečiams 1:4; 5:14, 15).

10, 11. Kaip Paulius parinkdavo palyginimus savo klausytojams? (Žiūrėk išnašą.)

¹⁰ Ką Paulius darydavo norėdamas išaiškinti žmonėms sunkesnes Dievo Žodžio tiesas? Pateikdavo įprastus, lengvai suprantamus palyginimus. Pavyzdžiui, apaštalas žinojo, jog romiečiams nereikia aiškinti, kokia yra visoje imperijoje vyraujanti vergovės sistema. Galbūt dauguma krikščionių, kuriems jis rašė, patys buvo vergai. Todėl Paulius labai taikliai pasakė, kad žmogus pasirenka, kam vergauti — nuodėmei ar teisumui (Romiečiams 6:16-20).

¹¹ Viename žinyne rašoma: „Romos imperijoje savininkas galėdavo paleisti žmogų iš vergijos arba pats vergas išsipirkdavo už pinigus. Be to, vergas tapdavo laisvas, jeigu nuosavybės teisė į jį būdavo perleidžiama kuriam nors dievui.“ Gavęs laisvę vergas galėdavo toliau dirbti šeimininkui už atlygį. Paulius, matyt, turėjo omenyje pastarąjį paprotį rašydamas apie tai, kokiam šeimininkui žmogus paklūsta — nuodėmei ar teisumui. Romos krikščionys buvo išvaduoti iš nuodėmės ir dabar priklausė Dievui. Jie gavo laisvę tarnauti Dievui, bet sykiu dar galėjo pasirinkti, jei norėjo, tarnystę buvusiam šeimininkui — nuodėmei. Toks paprastas, aiškus palyginimas turėjo paskatinti Romos krikščionis susimąstyti, kam gi kiekvienas iš jų tarnauja.b

Mokykimės iš Pauliaus

12, 13. a) Ką būtina įžvelgti, jeigu norime paliesti visokių žmonių širdis? b) Kas tau pačiam labai padeda skelbiant įvairios padėties žmonėms?

¹² Kaip ir Paulius, turime būti dėmesingi, lankstūs ir sumanūs skelbėjai, jeigu norime paliesti visokių klausytojų širdis. Kad jie suprastų gerosios naujienos esmę, reikia daugiau nei apsilankyti vien iš pareigos, pranešti žinią iš anksto apgalvotais žodžiais ir palikti Biblijos aiškinamųjų leidinių. Stenkimės įžvelgti, kokie žmonių poreikiai, kas jiems rūpi, kas patinka, o kas ne, dėl ko nuogąstauja, prieš ką nusistatę. Tam reikia nemažai pastangų ir apmąstymo, tačiau Karalystės skelbėjai, kad ir kur tarnautų, negaili laiko nei jėgų. Viename pranešime iš Vengrijos Jehovos liudytojų filialo rašoma: „Broliai gerbia kitataučių papročius bei gyvenseną ir nesitiki, kad anie perims vietinius įpročius.“ Tokio požiūrio laikosi visi liudytojai.

¹³ Vienoje Tolimųjų Rytų šalyje daugumai rūpi sveikata, vaikų auklėjimas, išsimokslinimas. Todėl tenykščiai Karalystės skelbėjai ir stengiasi diskutuoti apie tai, užuot gvildenę padėties blogėjimą visame pasaulyje, įvairias socialines negeroves bei kitus nelengvus socialinius klausimus. O vieno Jungtinių Valstijų didmiesčio skelbėjai pamatę, kad jų kaimynų dėmesį prikausto korupcijos skandalai, eismo spūsties problema, didėjantis nusikalstamumas, užmezga pokalbį būtent šiomis temomis ir paskui lanksčiai pereina prie Šventojo Rašto. Kad ir kaip pradėdami pašnekesį, sumanūs Biblijos mokytojai svarbiausia stengiasi palaikyti viltingą, optimistinį toną ir pabrėžti, kokia didžiulė Biblijos principų praktinė vertė juos taikant jau dabar ir kokią šviesią ateitį siūlo Dievas (Izaijo 48:17, 18; 52:7).

14. Apibūdink, kaip galime prisitaikyti prie įvairių žmonių bei aplinkybių.

¹⁴ Naudinga būti pasiruošusiam pradėti pokalbį įvairiopai, nes tarnyboje sutinkame skirtingos kultūros, išsilavinimo bei tikėjimo žmonių. Juk vienaip kreipsimės į netikintį, antraip į tą, kuris tiki esant Kūrėją, bet nevertina Biblijos, dar kitaip į tą, kuriam religinio turinio literatūra — propagandos įrankis, arba į tą, kas imlus Šventojo Rašto mokymams. Lankstumas praverčia ir bendraujant su įvairaus išsilavinimo asmenimis. Įgudę mokytojai parenka argumentus bei pavyzdžius kiekvienam pagal aplinkybes (1 Jono 5:20).

Padėkime naujiems skelbėjams

15, 16. Kodėl reikia mokyti naujus Dievo tarnus?

¹⁵ Paulius stengėsi gerinti ne tik savo paties mokymo įgūdžius. Jam rūpėjo ugdyti ir rengti jaunuolius, pavyzdžiui, Timotiejų, Titą, kad šie taip pat našiai darbuotųsi (2 Timotiejui 2:2; 3:10, 14; Titui 1:4). Tai labai aktualu ir šiandien.

¹⁶ 1914-aisiais pasaulyje buvo maždaug 5000 Karalystės skelbėjų, o dabar apie 5000 žmonių pasikrikštija kas savaitę! (Izaijo 54:2, 3; Apaštalų darbų 11:21) Įsiliejusiems į krikščionių bendruomenę ir trokštantiems dalyvauti skelbimo tarnyboje naujokams reikia padėti — pamokyti, patarti (Galatams 6:6). Itin svarbu tai daryti taip, kaip mūsų Mokytojas Jėzus.c

17, 18. Kaip galime padėti naujiems skelbėjams su pasitikėjimu skleisti Karalystės žinią?

¹⁷ Ar Jėzus apsiribodavo tik tuo, kad susiieškodavo minią žmonių ir liepdavo savo apaštalams pradėti pamokslauti? Ne. Pirmiausia jis savo sekėjams pabrėžė, jog būtina skelbti Karalystę, ir paragino tokiam darbui atsidėti su malda. Paskui nurodė, kokių trijų pagrindinių dalykų reikia tarnystėje: bendradarbiauti su kitu skelbėju, turėti teritoriją, žinoti, ką pranešti (Mato 9:35-38; 10:5-7; Morkaus 6:7; Luko 9:2, 6). Tą patį taikykime ir mes, kai padedame kam nors — savo vaikui, studijuotojui ar atnaujinusiam skelbėjo veiklą liudytojui.

¹⁸ Naujiems skelbėjams labai reikia paramos, kad gebėtų su pasitikėjimu skleisti Karalystės žinią. Ar galėtum padėti jiems pasiruošti, kaip paprastai, maloniai pradėti pašnekesį su kuo nors? Lauko tarnyboje pirmiausia pats kalbėk, kad naujokas iš tavęs pasimokytų. Būk kaip Gideonas, raginęs kovos draugus: „Žiūrėkite į mane ir darykite, ką aš darysiu“ (Teisėjų 7:17, Brb). Tad paskatink skelbėją irgi prabilti. Nuoširdžiai pagirk jį už pastangas ir, jeigu reikia, trumpai pasiūlyk, ką galima pagerinti.

19. Kam esi pasiryžęs, kad iki galo atliktum savo tarnystę?

¹⁹ Kad iki galo atliktume savo tarnystę, esame pasiryžę tarnyboje būti dar lankstesni su žmonėmis ir norime to paties mokyti naujus skelbėjus. Pagalvokime, kokia svarbi mūsų užduotis — įdiegti paties Dievo pažinimą, vedantį į išgelbėjimą! Negailėkime pastangų ‘visiems tapti viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėtume’ (2 Timotiejui 4:5; 1 Korintiečiams 9:22).

[Išnašos]

Ar atsimeni?

• Kaip savo tarnyboje galime sekti Pauliumi?

• Kaip mums gali prireikti pakeisti mąstyseną?

• Į ką turime sutelkti dėmesį, kad mūsų žinia būtų viltinga, optimistinė?

• Ko reikia naujiems skelbėjams, kad jie tarnautų su pasitikėjimu?

[Anotacija 29 puslapyje]

Apaštalas Paulius buvo dėmesingas, lankstus, sumanus Dievo Žodžio skelbėjas ir mokytojas

[Anotacija 31 puslapyje]

Jėzus nurodė mokiniams, kokie trys pagrindiniai dalykai būtini tarnystėje: bendradarbiauti su partneriu, turėti teritoriją, žinoti, ką pranešti

[Iliustracijos 28 puslapyje]

Paulius darbavosi našiai, nes gebėdavo bendrauti su įvairiais klausytojais

[Iliustracija 30 puslapyje]

Sumanūs skelbėjai atsižvelgia į savo klausytojo kultūrinę aplinką

[Iliustracija 31 puslapyje]

Įgudę skelbėjai padeda naujokams pasiruošti tarnystei