Skelbk viešai — būsi išgelbėtas

„Kiekvienas, kuris šaukiasi Jehovos vardo, bus išgelbėtas“ (ROMIEČIAMS 10:13, NW).

 1. Kokie perspėjimai buvo skelbiami istorijoje?

ISTORIJA aprašo keletą ‛Jehovos dienų’. Nojaus laikų Tvanas, Sodomos bei Gomoros sunaikinimas ir Jeruzalės nuniokojimai 607 m. p. m. e. bei 70 m. e. m. buvo didžios ir bauginančios Jehovos dienos. Tai buvo dienos, skirtos įvykdyti teisingumą maištavusiems prieš Jehovą asmenims (Malachijo 4:5; Luko 21:22). Tomis dienomis daugelis žuvo, nes buvo blogi. Bet kai kurie išliko. Jehova pasirūpino, kad būtų skelbiamas perspėjimas: blogiesiems pranešama apie artėjantį kataklizmą, o tyraširdžiams duodama proga išsigelbėti.

2, 3. a) Koks pranašiškas perspėjimas buvo pacituotas per Sekmines? b) Kas nuo 33 m. e. m. Sekminių buvo reikalinga norint šauktis Jehovos vardo?

² Jeruzalės sunaikinimas 70 m. e. m. yra įžymus pavyzdys. Pranašaudamas apie tai kone 900 metų anksčiau, pranašas Joelis rašė: „Aš parodysiu danguje ir žemėje nuostabių dalykų, kraujo, ugnies ir dūmų garų. Saulė pavirs tamsybėmis ir mėnulis krauju pirma, nekaip ateis didelė ir baisinga Viešpaties diena.“ Kaip kas nors galėtų pergyventi tą siaubingą metą? Joelis įkvėptas rašė: „Tuomet atsitiks, kad kiekvienas, kurs šauksis Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardo, bus išgelbėtas; nes Siono kalne ir Jerusalėje bus išgelbėjimas, kaip Viešpats yra pasakęs, ir likusiuose, kuriuos Viešpats pašauks“ (Joelio 2:30-32).

³ Per 33-iųjų m. e. m. Sekmines apaštalas Petras kreipėsi į Jeruzalėje susirinkusią žydų bei prozelitų minią ir pacitavo Joelio pranašystę — parodė, kad klausytojai gali tikėtis išsipildymo savo dienomis: „Aš darysiu stebuklų aukštai danguje ir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų: kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų. Saulė pavirs tamsybe, o mėnulis — krauju, prieš ateinant didingai ir šlovingai Viešpaties dienai, ir kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardo, bus išgelbėtas“ (Apaštalų darbai 2:16-21). Visos minios, klausę Petro, laikėsi Mozės įstatymo, tad žinojo Jehovos vardą. Petras paaiškino, kad šauktis Jehovos vardo nuo šiol reikš kai ką daugiau. Ypač svarbu pasikrikštyti vardan Jėzaus — to, kuris buvo nužudytas, o paskui prikeltas gyventi nemirtingas danguje (Apaštalų darbai 2:37, 38).

 4. Kokią žinią plačiai skelbė krikščionys?

⁴ Nuo Sekminių krikščionys skleidė žodį apie prikeltąjį Jėzų (1 Korintiečiams 1:23). Jie kalbėjo, kad žmonės gali pasidaryti dvasiniais Jehovos Dievo sūnumis ir tapti dalimi naujojo „Dievo Izraelio“, dvasinės tautos, kuri ‛išgarsins šlovingus Jehovos darbus’ (Galatams 6:16; 1 Petro 2:9). Išlaikiusieji ištikimybę iki mirties turėjo paveldėti nemirtingą dangišką gyvenimą kaip Kristaus bendraįpėdžiai jo dangiškojoje Karalystėje (Mato 24:13; Romiečiams 8:15, 16; 1 Korintiečiams 15:50-54). Be to, krikščionims teko skelbti, kad ateina didi ir bauginanti Jehovos diena. Jie turėjo perspėti žydų pasaulį, kad jis patirs sielvartą, pranoksiantį visa, kas ligi tol buvo ištikę Jeruzalę ir Dievo pripažintą tautą. Tačiau bus išsigelbėjusiųjų. Kas jie pasirodė esą? Tai tie, kurie šaukėsi Jehovos vardo.

„Paskutinėmis dienomis“

 5. Kaip pranašystės pildosi šiandien?

⁵ Daugeliu atžvilgių anuometinės sąlygos buvo įvaizdis dabartinių. Nuo 1914 metų žmonija gyvena ypatingu laikotarpiu, Biblijoje vadinamu „pabaigos metu“, „daiktų sistemos pabaiga“ ir „paskutinėmis dienomis“ (Danieliaus 12:1, 4, Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys; Mato 24:3, NW; 24:4-8; 2 Timotiejui 3:1-5, 13). Mūsų šimtmečio žiauriais karais, nežabotu smurtu, visuomenės bei aplinkos niokojimu akivaizdžiai išsipildo Biblijos pranašystės. Visa tai yra dalis Jėzaus išpranašauto ženklo, rodančio, kad žmoniją netrukus užklups galutinė, lemiama bauginanti Jehovos diena. Ji baigsis Armagedono mūšiu — kulminacija „didelio suspaudimo, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus“ (Mato 24:21; Apreiškimas 16:16).

 6. a) Kokių veiksmų Jehova imasi romiesiems išgelbėti? b) Kur mes randame Pauliaus patarimą, kaip išlikti?

⁶ Nusiaubimo dienai tolydžio artėjant, Jehova imasi veiksmų išgelbėti romiuosius. Šiuo „pabaigos metu“ jis surinko Dievo dvasinio Izraelio likutį ir pradedant ketvirtuoju dešimtmečiu nukreipė savo žemiškuosius tarnus rinkti „milžinišką minią, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“. Ši grupė ‛ateina iš didžio sielvarto’ gyva (Apreiškimas 7:9, 14). Tačiau kaip kiekvienam asmeniui užsitikrinti savo paties išlikimą? Į tai atsako apaštalas Paulius. Laiško romiečiams 10 skyriuje jis duoda puikų patarimą, kaip išlikti — patarimą, tikusį jo dienomis, tinkamą ir šiandien.

Melsti išgelbėjimo

 7. a) Kokia viltis išreiškiama Romiečiams 10:1, 2? b) Kodėl dabar Jehova gali pasirūpinti, kad „geroji naujiena“ būtų skelbiama daug plačiau?

⁷ Kai Paulius rašė Laišką romiečiams, Jehova jau buvo atmetęs Izraelį kaip tautą. Vis dėlto apaštalas tvirtino: „Mano širdies troškimas ir mano malda Dievui yra už juos — jų išgelbėjimui.“ Jis vylėsi, kad atskiri žydai tiksliai pažins Dievo valią ir taip galės būti išgelbėti (Romiečiams 10:1, 2). Be to, sutinkamai su Jono 3:16, Jehova trokšta išgelbėti visus tikinčiuosius: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ Jėzaus išperkamoji auka atvėrė kelią tam didžiam išgelbėjimui. Kaip Nojaus laikais ir paskesnėmis teismo dienomis, Jehova pasirūpina, kad būtų skelbiama „geroji naujiena“ (NW) — paaiškinamas išgelbėjimo kelias (Morkaus 13:10, 19, 20).

 8. Kam ir kaip krikščionys šiandien rodo gerą valią, sekdami Pauliaus pavyzdžiu?

⁸ Rodydamas gerą valią ir žydams, ir pagonims, Paulius skelbė kiekviena proga. Jis ‛įtikinėjo žydus ir graikus’. Efezo vyresniesiems jis pasakė: „Nieko nenutylėjau, kas jums naudinga, bet kalbėjau ir mokiau tiek viešumoje, tiek po namus, žydus ir graikus ragindamas atsiversti į Dievą ir įtikėti mūsų Viešpatį Jėzų“ (Apaštalų darbai 18:4; 20:20, 21). Panašiai Jehovos Liudytojai šiandien atsideda skelbti ne vien tariamiems krikščionims, bet visoms tautoms „lig pat žemės pakraščių“ (Apaštalų darbai 1:8; 18:5).

Išpažinti „tikėjimo žodį“

 9. a) Kaip tikėti skatinama Romiečiams 10:8, 9? b) Kaip ir kada turėtume išpažinti savo tikėjimą?

⁹ Norint išsigelbėti reikia tvirtai tikėti. Cituodamas Pakartoto Įstatymo 30:14, Paulius pareiškė: „Arti tavęs žodis: jis tavo burnoje ir tavo širdyje, — tai reiškia mūsų skelbiamą tikėjimo žodį“ (Romiečiams 10:8). Kai tą „tikėjimo žodį“ skelbiame, jis vis labiau įsitvirtina mūsų širdyse. Taip buvo ir su Pauliumi; tolesni jo žodžiai sustiprina mūsų ryžtą būti tokiems kaip jis — dalytis tuo tikėjimu su kitais: „Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas“ (Romiečiams 10:9). Kitų akivaizdoje išpažįstama ne tik per krikštą; privalu nuolatos išpažinti, uoliai liudyti viešumoje apie visas didžiąsias tiesos plotmes. Tos tiesos centre yra brangus Aukščiausiojo Viešpaties Jehovos vardas, mūsų Mesijiškasis Karalius ir Atpirkėjas Viešpats Jėzus Kristus bei nuostabūs Karalystės pažadai.

10. Ką, remdamiesi Romiečiams 10:10, 11, mes turime daryti su „tikėjimo žodžiu“?

¹⁰ Nėra išgelbėjimo tiems, kurie nepriima ir nepritaiko šio „tikėjimo žodžio“, kaip kad toliau dėsto apaštalas: „Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas — į išganymą. Raštas juk sako: ‛Kas tik jį tiki, neliks sugėdintas’“ (Romiečiams 10:10, 11). Mes turime tiksliai pažinti tą „tikėjimo žodį“ ir be paliovos puoselėti jį savo širdyse, kad jaustume paskatą sakyti jį kitiems. Pats Jėzus mums primena: „Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios neištikimos ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, atėjęs savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais“ (Morkaus 8:38).

11. Kaip plačiai turi būti paskelbta geroji naujiena ir kodėl?

¹¹ Sulig pranašo Danieliaus pranašyste, šiuo pabaigos laiku, kai apie Karalystę liudijama iki žemės pakraščių, „išmintingieji“ spindi „kaip dangaus šviesuliai“. Jie ‛nukreipia daugelį į teisumą’ ir tikrojo pažinimo iš tiesų pasidarė gausu, nes Jehova vis ryškiau nušviečia pranašystes, liečiančias šį pabaigos laiką (Danieliaus 12:3, 4, Brb red.). Tai išgelbėjimo žinia, gyvybiškai svarbi visiems, mylintiems tiesą ir teisingumą.

12. Kaip Romiečiams 10:12 derinasi su angelo užduotimi, minima Apreiškimo 14:6?

¹² Apaštalas Paulius tęsia: „Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turįs turtų visiems, kurie jo šaukiasi“ (Romiečiams 10:12). „Geroji naujiena“ šiandien turi būti paskelbta netgi dar didesniu pasauliniu mastu: visoms tautoms iki pat žemės pakraščių. Angelas iš Apreiškimo 14:6 be atvangos lekia dangaus viduriu ir įpareigoja mus „paskelbti žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją Evangeliją“. Kokia iš to bus nauda atsiliepsiantiems?

Šauktis Jehovos vardo

13. a) Kokia yra mūsų 1998-ųjų metų citata? b) Kodėl ši metų citata yra labai tinkama šiandien?

¹³ Cituodamas Joelio 2:32, Paulius pareiškia: „Kiekvienas, kuris šaukiasi Jehovos vardo, bus išgelbėtas“ (Romiečiams 10:13, NW). Kaip tinkama, kad tie žodžiai yra parinkti Jehovos Liudytojų 1998-ųjų metų citata! Dar niekad nebuvo taip svarbu veikti pasitikint Jehova, garsinti jo vardą bei didžius tikslus, kuriuos tas vardas atspindi! Kaip pirmajame amžiuje, taip ir paskutinėmis sugedusios dabartinės santvarkos dienomis aidi skardūs žodžiai: „Gelbėkitės iš šios iškrypusios kartos!“ (Apaštalų darbai 2:40, Brb red.) Jais tarsi trimitu visi pasaulio dievobaimingieji yra kviečiami šauktis Jehovos, kad šis išgelbėtų juos ir jų viešai skelbiamos gerosios naujienos klausytojus (1 Timotiejui 4:16).

14. Kokios Uolos turime šauktis, kad mus išgelbėtų?

¹⁴ Kas dėsis, kai šią žemę užklups didi Jehovos diena? Dauguma nesikreips į Jehovą išgelbėjimo. Apskritai žmonija ‛šauks kalnams ir uoloms: „Griūkite ant mūsų ir paslėpkite mus nuo Sėdinčiojo soste veido ir nuo Avinėlio rūstybės“’ (Apreiškimas 6:15, 16). Jie dės viltis į šios santvarkos organizacijas bei institucijas, prilygintas kalnams. Tačiau jiems būtų žymiai geriau pasitikėti pačia didžiausia Uola — Jehova Dievu! (Pakartoto Įstatymo 32:3, 4) Apie jį karalius Dovydas sakė: „Viešpatie, mano uola, mano pilis, mano išlaisvintojas.“ Jehova esti „mūsų gelbėjimo Uola“ (Psalmių 17:3; 94:1). Jo vardas yra „tvirčiausias bokštas“ — vienintelis pakankamai tvirtas apsaugoti mus per būsimą krizę (Patarlių 18:10). Taigi itin svarbu, kad kuo daugiau iš beveik šešių milijardų šiandien gyvenančių žmonių būtų išmokyta su pasitikėjimu ir nuoširdžiai šauktis Jehovos vardo.

15. Kas Romiečiams 10:14 nurodoma dėl tikėjimo?

¹⁵ Toliau apaštalas Paulius deramai klausia: „Kaipgi žmonės šauksis to, kurio neįtikėjo?!“ (Romiečiams 10:14) Dar daug kam galima padėti priimti „tikėjimo žodį“, kad ir jie šauktųsi Jehovos išgelbėjimo. Labai svarbu tikėti. Kitame laiške Paulius sako: „Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad jis yra ir kad jo ieškantiems atsilygina“ (Žydams 11:6). Tačiau kaip dar milijonai įtikės Dievą? Laiške romiečiams Paulius klausia: „Kaipgi jie įtikės tą, apie kurį negirdėjo?!“ (Romiečiams 10:14) Ar Jehova pasirūpina, kad jie išgirstų? Žinoma, pasirūpina! Klausykis tolesnių Pauliaus žodžių: „Kaip išgirs be skelbėjo?!“

16. Kodėl skelbėjai yra būtina Dievo priemonė?

¹⁶ Iš Pauliaus argumentų akivaizdu, kad reikalingi skelbėjai. Jėzus nurodė, jog taip bus „iki pasaulio [„daiktų sistemos“, NW] pabaigos“ (Mato 24:14; 28:18-20). Skelbimas yra būtina Dievo priemonė padėti žmonėms šauktis Jehovos vardo, kad išsigelbėtų. Net krikščioniškajame pasaulyje dauguma visiškai nešlovina brangaus Dievo vardo. Daugelis beviltiškai painioja Jehovą su kitais dviem nepaaiškinamos Trejybės nariais. Be to, daugelis priklauso kategorijai, apie kurią Psalmių 13:1 ir 52:2 kalbama: „Neišmintingasis sako savo širdyje: ‛Nėra Dievo.’“ Kad išsigelbėtų per būsimą didįjį sielvartą, jie turi žinoti, jog Jehova yra gyvasis Dievas, ir privalo suprasti visa, ką atspindi jo vardas.

Skelbėjų „dailios kojos“

17. a) Kodėl Pauliui tinka pacituoti atkūrimo pranašystę? b) Ką reiškia turėti „dailias kojas“?

¹⁷ Apaštalas Paulius užduoda dar vieną itin svarbų klausimą: „O kas gi skelbs nesiųstas? Juk parašyta: ‛Kokios dailios kojos skelbiančių gerą naujieną!’“ (Romiečiams 10:15) Čia Paulius cituoja Izaijo 52:7 — dalį atkūrimo pranašystės, besipildančios nuo 1919-ųjų. Šiandien Jehova vėl siunčia „tą, kuris atneša gerą žinią ir skelbia ramybę, kuris atneša linksmą naujieną, skelbia išgelbėjimą“. Paklusni Dievo pateptoji „sargyba“ ir jos palydovai džiūgauja (Izaijo 52:7, 8, Brb red.). Skelbiančiųjų išgelbėjimą kojos bevaikštant po namus šiuo metu gali nuvargti, net apdulkėti, bet kaip jų veidai spinduliuoja džiaugsmu! Jie žino esą Jehovos įpareigoti skelbti gerąją taikos naujieną bei guosti liūdinčiuosius, padėti jiems šauktis Jehovos vardo ir turėti išgelbėjimą prieš akis.

18. Kas Romiečiams 10:16-18 sakoma apie galutinį gerosios naujienos skelbimo rezultatą?

¹⁸ Ar žmonės ‛patiki mūsų skelbimu’, ar nusprendžia jam nepaklusti, teisingi yra Pauliaus žodžiai: „Argi jie negirdėjo?! Kaipgi ne! Po visą žemę pasklido jų garsas, iki pasaulio pakraščių — jų žodžiai“ (Romiečiams 10:16-18). Kaip kad „dangus pasakoja Dievo garbę“, atspindimą jo kūrybos darbų, taip ir jo žemiškieji Liudytojai privalo skelbti apie „maloningus Viešpaties metus ir mūsų Dievo keršto dieną, paguosti visus liūdinčiuosius“ (Psalmių 18:2-5; Izaijo 61:2).

19. Kuo viskas baigsis tiems, kurie šiandien ‛šaukiasi Jehovos vardo’?

¹⁹ Didi ir bauginanti Jehovos diena yra vis arčiau. „Ai, ai, ai tai dienai! nes Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena arti, ir ji ateina kaip sunaikinimas nuo Galingojo“ (Joelio 1:15; 2:31). Mes meldžiame, kad dar daugelis skubiai atsilieptų į gerąją naujieną ir ateitų Jehovos organizacijon (Izaijo 60:8; Habakuko 2:3). Prisimink: kitos Jehovos dienos užtraukė pražūtį blogiesiems — taip buvo Nojaus, Loto laikais ir atskalūniško Izraelio bei Judo laikmečiu. Dabar mūsų laukia pats didžiausias sielvartas, kai Jehovos vėtra nušluos blogį nuo žemės paviršiaus ir paruoš kelią amžinai taikiam rojui. Ar tu tvirtai tikėdamas ‛šauksiesi Jehovos vardo’? Jei taip, tai džiaukis! Pats Dievas pažadėjo, kad būsi išgelbėtas (Romiečiams 10:13, NW).

Kaip tu atsakytum?

◻ Kas naujo buvo skelbiama po 33 m. e. m. Sekminių?

◻ Kaip krikščionys turėtų kreipti dėmesį į „tikėjimo žodį“?

◻ Ką reiškia ‛šauktis Jehovos vardo’?

◻ Kokia prasme Karalystės skelbėjų ‛kojos dailios’?

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Dievo tautos žmonės skelbia apie jo puikias savybes Puerto Rike, Senegale, Peru, Papua ir Naujojoje Gvinėjoje — taip, visame žemės rutulyje