Tarnauti Dievo taikos skelbėjais
„Kokios gražios kalnuose kojos to, kuris... skelbia ramybę [„taiką“, NW]“ (IZAIJO 52:7, Brb red.).
1, 2. a) Kokia geroji naujiena turi būti paskelbta pagal pranašystę iš Izaijo 52:7? b) Ką reiškė Izaijo pranašiški žodžiai senovės Izraeliui?
YRA geroji naujiena, kuri turi būti paskelbta! Tai naujiena apie taiką — tikrąją taiką. Tai išgelbėjimo žinia apie Dievo Karalystę. Pranašas Izaijas seniai rašė apie tai ir jo žodžiai yra išsaugoti mums Izaijo 52:7 (Brb red.); ten sakoma: „Kokios gražios kalnuose kojos to, kuris atneša gerą žinią ir skelbia ramybę [„taiką“, NW], kuris atneša linksmą naujieną, skelbia išgelbėjimą ir sako Sionui: ‛Tavo Dievas viešpatauja [„tapo karaliumi“, NW].’“
2 Jehova įkvėpė savo pranašą Izaiją užrašyti tą žinią senovės Izraelio naudai ir mūsų labui šiandieną. Ką ji reiškia? Tuo metu, kai Izaijas rašė tuos žodžius, šiaurinės Izraelio karalystės žmonės jau galėjo būti ištremti asiriečių. Vėliau Judo pietų karalystės gyventojai turėjo būti ištremti į Babiloną. Tai buvo tautos sielvarto ir sumaišties dienos, nes žmonės nenorėjo paklusti Jehovai, todėl nebuvo taikos su Dievu. Kaip pasakė Jehova, dėl jų nuodėmingo elgesio kilo nesantaika tarp jų ir Dievo (Izaijo 42:24; 59:2-4). Tačiau per Izaiją Jehova išpranašavo, kad metui atėjus Babilono vartai atsivers. Dievo tauta galės sugrįžti į savo tėvynę ir ten atstatyti Jehovos šventyklą. Sionas bus atstatytas ir vėl Jeruzalėje bus garbinamas tikrasis Dievas (Izaijo 44:28; 52:1, 2).
3. Kodėl pažadas apie Izraelio atkūrimą taip pat buvo ir taikos pranašystė?
3 Tas išlaisvinimo pažadas buvo taip pat ir pranašystė apie taiką. Sugrąžinimas į žemę, kurią Jehova davė izraelitams, būtų Dievo gailestingumo bei jų atgailos įrodymas. Tai reikštų, kad tarp jų ir Dievo yra taika (Izaijo 14:1; 48:17, 18).
„Tavo Dievas tapo karaliumi!“
4. a) Kodėl 537 m. p. m. e. buvo galima pasakyti, kad ‛Jehova tapo karaliumi’? b) Kaip Jehova pakreipdavo įvykius savo tautos labui vėlesniais metais?
4 Kai Jehova suteikė tą laisvę 537 m. p. m. e., Sionui tiko pranešimas: „Tavo Dievas tapo karaliumi!“ (NW) Iš tikrųjų Jehova yra „amžių Karalius“ (Apreiškimas 15:3, Naujasis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Testamentas, vertė J. Skvireckas). Bet šis išlaisvinimas buvo naujas Jehovos suverenumo patvirtinimas. Įspūdingai buvo pademonstruotas jo jėgos pranašumas prieš galingiausią iš visų iki tol buvusių žmogaus įkurtų imperijų (Jeremijo 51:56, 57). Veikiant Jehovos dvasiai, buvo sužlugdyti ir kiti suokalbiai prieš jo tautą (Esteros 9:24, 25). Jehova ne kartą įvairiais būdais įsikišdavo priversdamas Medijos ir Persijos karalius bendradarbiauti, kad būtų įvykdyta jo, kaip Suvereno, valia (Zacharijo 4:6). Nuostabūs įvykiai, kurie klostėsi tomis dienomis, yra užrašyti mums Biblijoje: Ezdro, Nehemijo, Esteros, Agėjo ir Zacharijo knygose. O kaip stiprėja tikėjimas jas nuolat skaitant!
5. Apie kokius svarbius įvykius kalbama Izaijo 52:13—53:12?
5 Tačiau tai, kas įvyko 537 m. p. m. e. ir vėliau, yra tik pradžia. Tuoj po 52-ame skyriuje esančios pranašystės apie atstatymą Izaijas rašė apie Mesijo atėjimą (Izaijo 52:13—53:12). Per Mesiją, kuriuo įrodė esąs Jėzus Kristus, Jehova turėjo pranešti žinią apie išlaisvinimą ir taiką — daug didesnio masto negu 537 m. p. m. e.
Didžiausias Jehovos taikos skelbėjas
6. Kas yra didžiausias Jehovos taikos skelbėjas ir kokį įpareigojimą jis nurodė kaip skirtą jam?
6 Jėzus Kristus yra didžiausias Jehovos taikos skelbėjas. Jis yra Dievo Žodis, paties Jehovos asmeninis Kalbėtojas (Jono 1:14). Todėl buvo tinkama, kad praėjus kažkiek laiko po savo krikšto Jordano upėje Jėzus Nazareto sinagogoje atsistojo ir garsiai perskaitė apie jam skirtą įpareigojimą iš Izaijo 61 skyriaus. Iš to įpareigojimo tapo aišku, kad jis buvo siųstas skelbti „išvadavimo“ ir „atgavimo“, taip pat pranešti apie galimybę įgyti Jehovos malonę. Tačiau Jėzus darė daugiau negu tik skelbė taikos žinią. Dievas taip pat siuntė jį padėti pamatus amžinai taikai (Luko 4:16-21).
7. Kokie yra taikos su Dievu, įmanomos per Jėzų Kristų, rezultatai?
7 Jėzaus gimimo metu netoli Betliejaus piemenims pasirodę angelai šlovino Dievą ir sakė: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems [„taika geros valios“, NW] žmonėms!“ (Luko 2:8, 13, 14) Taip, taika bus tiems, kuriems skirta gera Dievo valia, nes jie parodo tikėjimą ta priemone, kurią jis parūpino per savo Sūnų. Ką tai turėjo reikšti? Kad nors žmonės gimė nuodėmingi, jie gali turėti tyrą reputaciją Dievo akyse, gerus santykius su juo (Romiečiams 5:1). Jie gali džiaugtis vidine ramybe, taika, kuri neįmanoma jokiu kitu atveju. Dievo paskirtu laiku turi būti išvadavimas iš visų Adomo nuodėmės pasekmių, įskaitant ligas ir mirtį. Žmonės daugiau nebebus akli, kurti ar luoši. Beviltiškas silpnumas ir sielvartą keliantys psichikos sutrikimai visam laikui išnyks. Galima bus džiaugtis tobulu gyvenimu amžinai (Izaijo 33:24; Mato 9:35; Jono 3:16).
8. Kam skirta Dievo taika?
8 Kam skirta Dievo taika? Visiems, kurie parodo tikėjimą Jėzumi Kristumi. Apaštalas Paulius rašė, kad ‛Dievas panorėjo per Kristų visa sutaikinti su savimi, darydamas Jėzaus kryžiaus krauju taiką’. Apaštalas pridūrė, kad šis sutaikinimas liečia „visa, kas yra... danguje“ — tai yra tuos, kurie bus bendravaldžiai su Kristumi danguje. Tai liečia ir „visa, kas yra žemėje“ — būtent tuos, kuriems bus suteikta galimybė gyventi amžinai šioje žemėje, kai ji bus paversta tikru Rojumi (Kolosiečiams 1:19, 20). Naudodamiesi Jėzaus aukos verte ir iš širdies paklusdami Dievui, jie visi gali džiaugtis šilta draugyste su Dievu. (Palygink Jokūbo 2:22, 23.)
9. a) Kokiems kitiems santykiams turi įtakos taika su Dievu? b) Kokius įgaliojimus Jehova suteikė savo Sūnui, kad visur būtų tvirta taika?
9 Kokia gyvybiškai svarbi tokia taika su Dievu! Jei nėra taikos su Dievu, negali būti amžinos ir prasmingos taikos bet kokiuose kituose santykiuose. Taika su Jehova yra tikrosios taikos žemėje pagrindas (Izaijo 57:19-21). Jėzus Kristus yra tinkamas Taikos Kunigaikštis (Izaijo 9:6). Jam, per kurį žmonės gali būti sutaikinti su Dievu, Jehova taip pat patikėjo ir valdžią (Danieliaus 7:13, 14). Ir kalbėdamas apie Jėzaus karališko žmonijos valdymo rezultatus, Jehova pažada: „Taikai nebus galo“ (Izaijo 9:7; Psalmių 71:7).
10. Kaip Jėzus rodė pavyzdį pranešdamas Dievo taikos žinią?
10 Dievo taikos žinios reikia visai žmonijai. Pats Jėzus davė pavyzdį, kaip uoliai skelbti. Jis tai darė Jeruzalės šventykloje, ant kalno, kelyje, samarietei prie šulinio ir pas žmones namuose. Kur tik būdavo žmonių, Jėzus rasdavo progų skelbti apie taiką ir Dievo Karalystę (Mato 4:18, 19; 5:1, 2; 9:9; 26:55; Morkaus 6:34; Luko 19:1-10; Jono 4:5-26).
Išmokyti vaikščioti Kristaus pėdomis
11. Kokiam darbui Jėzus ruošė savo mokinius?
11 Jėzus mokė savo mokinius skelbti Dievo taikos žinią. Kaip kad Jėzus buvo Jehovos „ištikimasis bei tiesakalbis Liudytojas“, taip ir jie suprato savo pareigą liudyti (Apreiškimas 3:14; Izaijo 43:10-12). Jie laikė Kristų savo Vadovu.
12. Kaip Paulius nurodė skelbimo darbo svarbą?
12 Apaštalas Paulius paaiškino apie skelbimo veiklos svarbą: „Raštas juk sako: ‛Kas jį tiki, neliks sugėdintas.’“ Tai reiškia, jog nė vienas, kuris parodo tikėjimą Jėzumi Kristumi kaip Jehovos siųstu išgelbėjimo Vyriausiuoju Vadovu, nebus nuviltas. Ir žmogaus etninė kilmė nepadaro jo netinkamo, nes Paulius pridūrė: „Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turįs turtų visiems, kurie jo šaukiasi: ‛Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas’“ (Romiečiams 10:11-13). Bet kaip žmonės galėtų sužinoti apie tokią galimybę?
13. Ko reikėjo, kad žmonės išgirstų gerąją naujieną, ir kaip pirmojo amžiaus krikščionys reagavo į tokį poreikį?
13 Paulius kalbėjo apie skelbėjus užduodamas klausimus, apie kuriuos kiekvienas Jehovos tarnas turėtų pagalvoti. Apaštalas paklausė: „Kaipgi žmonės šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi jie įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?! O kas gi skelbs nesiųstas?“ (Romiečiams 10:14, 15) Pranešimai apie pirmuosius krikščionis iškalbingai liudija apie vyrus ir moteris, jaunus ir senus, pasekusius Kristaus bei jo apaštalų duotu pavyzdžiu. Jie pasidarė uolūs gerosios naujienos skelbėjai. Sekdami Jėzumi, jie skelbdavo žmonėms, kur tik juos rasdavo. Kad nepraleistų nė vieno, jie atlikdavo savo tarnybą viešose vietose ir po namus (Apaštalų darbai 17:17; 20:20).
14. Kodėl tų, kurie skelbė gerąją naujieną, „kojos“ buvo „dailios“?
14 Žinoma, ne visi priimdavo krikščionis skelbėjus maloniai. Tačiau Pauliaus citata iš Izaijo 52:7 pasirodė esanti teisinga. Paklausęs „Kas gi skelbs nesiųstas?“, jis pridūrė: „Juk parašyta: ‛Kokios dailios kojos skelbiančių gerą naujieną!’“ Dauguma iš mūsų nemano turį dailias, arba gražias, kojas. Tad ką tai reiškia? Tai kojos, kurios paprastai veda asmenį, kai jis eina skelbti kitiems. Tokios kojos iš tikrųjų simbolizuoja asmenį. Ir mes galime būti tikri, kad daugeliui žmonių, išgirdusių gerąją naujieną iš apaštalų ir kitų pirmojo amžiaus Jėzaus Kristaus mokinių, tie pirmieji krikščionys iš tiesų buvo gražus reginys (Apaštalų darbai 16:13-15). O svarbiausia — jie buvo brangūs Dievo akyse.
15, 16. a) Kaip pirmieji krikščionys įrodė, kad jie tikrai buvo taikos skelbėjai? b) Kas gali padėti mums tarnauti taip kaip pirmojo amžiaus krikščionys?
15 Jėzaus pasekėjai turėjo taikos žinią ir pranešdavo ją taikingai. Jėzus davė savo mokiniams tokius nurodymus: „Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‛Ramybė šiems namams!’ Ir jei ten gyvens ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne, — sugrįš pas jus“ (Luko 10:5, 6). Ša·lomʹ, arba „ramybė“, yra tradicinis žydų pasisveikinimas. Tačiau Jėzaus nurodymas reiškė daugiau negu tai. ‛Kristaus vietoje eidami pasiuntinių pareigas’, jo pateptieji mokiniai skatino žmones: „Susitaikinkite su Dievu!“ (2 Korintiečiams 5:20) Laikydamiesi Jėzaus nurodymų, jie kalbėdavo žmonėms apie Dievo Karalystę ir ko iš jos jie gali tikėtis asmeniškai. Tie, kurie klausydavosi, susilaukdavo palaimos; atmetusieji žinią jos negaudavo.
16 Šiandieną Jehovos Liudytojai tokiu pat būdu atlieka savo tarnybą. Geroji naujiena, kurią jie praneša žmonėms, nėra jų pačių; ji yra To, kuris siuntė juos. Jų pareiga yra pranešti ją. Jei žmonės ją priima, jie gali tikėtis nuostabių palaimų. Jei atmeta ją, tai atmeta taiką su Jehova Dievu ir jo Sūnumi, Jėzumi Kristumi (Luko 10:16).
Taikingi neramiame pasaulyje
17. Kaip mes turime elgtis susidūrę net su užgauliais žmonėmis ir kodėl?
17 Kad ir kaip reaguotų žmonės, Jehovos tarnams svarbu atsiminti, kad jie yra Dievo taikos skelbėjai. Pasaulio žmonės galbūt smarkiai prieštarauja ir išlieja savo pyktį kandžiomis pastabomis arba garsiai įžeidinėdami tuos, kurie jiems nemalonūs. Galbūt kai kurie iš mūsų taip darėme praeityje. Tačiau jei apsivilkome nauja asmenybe ir jau nebepriklausome pasauliui, mes neseksime jais (Efeziečiams 4:23, 24, 31; Jokūbo 1:19, 20). Kaip besielgtų kiti, mes stengsimės pritaikyti šį patarimą: „Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis“ (Romiečiams 12:18).
18. Kaip turime reaguoti, jei visuomenės pareigūnas yra šiurkštus mums? Kodėl taip turime elgtis?
18 Kartais dėl savo tarnybos mums galbūt tenka turėti reikalų su valdžios pareigūnais. Naudodamiesi savo įgaliojimais, jie gali ‛reikalauti’ paaiškinimo, kodėl mes darome tam tikrus dalykus arba kodėl mes nedalyvaujame kurioje nors konkrečioje veikloje. Jie galbūt panorės žinoti, kodėl mes skelbiame žinią — tą, kuri demaskuoja klaidingą religiją ir pasako apie dabartinės sistemos pabaigą. Pagarba Kristaus duotam pavyzdžiui skatins mus būti romius ir labai pagarbius (1 Petro 2:23; 3:15, NTP). Dažnai tokiems pareigūnams daro poveikį dvasininkija arba jų pačių viršininkai. Romus atsakymas gali padėti jiems suprasti, kad mūsų veikla nekelia grėsmės jiems ar visuomenės ramybei. Toks atsakymas ugdo pagarbos, bendradarbiavimo ir taikos dvasią žmonėms, kurie tam pritaria (Titui 3:1, 2).
19. Kokioje veikloje Jehovos Liudytojai niekada nedalyvauja?
19 Jehovos Liudytojai žinomi visoje žemėje dėl to, kad nedalyvauja pasaulio rietenose. Jie nesikiša į pasaulio rasinius, religinius ar politinius konfliktus (Jono 17:14). Kadangi Dievo Žodis liepia mums ‛būti klusniems aukštesnėms valdžioms’, mes nė negalvojame dalyvauti pilietiniuose bruzdėjimuose prieš vyriausybės politiką (Romiečiams 13:1, Brb red.). Jehovos Liudytojai niekada neprisidėjo prie jokio judėjimo, siekusio nuversti valdžią. Turint omenyje Jehovos nustatytas normas savo krikščioniškiesiems tarnams, neįmanoma, kad jie pralietų kraują ar imtųsi kokio nors smurto! Krikščionys ne tik kalba apie taiką; jie gyvena pagal tai, ką skelbia.
20. Kaip galima apibūdinti didžiąją Babelę kalbant apie taiką?
20 Skirtingai nuo tikrųjų krikščionių, tie, kurie atstovauja krikščioniškojo pasaulio religinėms organizacijoms, neįrodė esą taikos skelbėjai. Didžiosios Babelės religijos — ir krikščioniškojo pasaulio bažnyčios, ir nekrikščioniškos religijos — nuolaidžiavo, palaikė ir net vadovavo tautų karams. Jie taip pat kurstė ištikimų Jehovos tarnų persekiojimus ir net žudynes. Todėl apie didžiąją Babelę Apreiškimo 18:24 (Brb red.) sakoma: „Tavyje buvo rastas pranašų ir šventųjų ir visų žemėje nužudytųjų kraujas.“
21. Kaip daugelis nuoširdžių žmonių reaguoja matydami skirtumą tarp Jehovos tautos ir praktikuojančiųjų klaidingą religiją elgsenos?
21 Skirtingai nuo krikščioniškojo pasaulio bei kitų didžiosios Babelės religijų, tikroji religija yra gera vienijanti jėga. Savo tikriesiems pasekėjams Jėzus Kristus pasakė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jono 13:35). Tai meilė, peržengianti nacionalinius, socialinius, ekonominius ir rasinius barjerus, kurie dabar skiria likusią žmonijos dalį. Tai matydami, milijonai žmonių visoje žemėje sako Jehovos pateptiesiems tarnams: „Mes eisime drauge su jumis, nes mes esame girdėję, kad Dievas yra su jumis“ (Zacharijo 8:23).
22. Koks yra mūsų požiūris į skelbimo darbą, kurį dar reikia padaryti?
22 Kaip Jehovos tauta, mes didžiai džiaugiamės tuo, kas nuveikta, bet darbas dar nėra padarytas. Pasėjęs sėklą ir išdirbęs lauką, ūkininkas nenustoja triūsti. Jis dirba toliau, ypač per patį pjūties karštymetį. Pjūtis reikalauja nepaliaujamų uolių pastangų. Ir kaip tik dabar yra didesnė negu kada nors anksčiau tikrojo Dievo garbintojų pjūtis. Tai džiugus metas (Izaijo 9:3). Tiesa, mes susiduriame su pasipriešinimu ir abejingumu. Ką nors iš mūsų galbūt vargina sunki liga, sudėtingos šeimos aplinkybės ar ekonominės problemos. Bet meilė Jehovai skatina mus ištverti. Dievo mums patikėta žinia yra tai, ką žmonės turi išgirsti. Tai tikrai yra taikos žinia. Pats Jėzus skelbė tą žinią — gerąją naujieną apie Dievo Karalystę.
Koks tavo atsakymas?
◻ Kaip išsipildė Izaijo 52:7 žodžiai senovės Izraeliui?
◻ Kaip Jėzus įrodė esąs didžiausias taikos skelbėjas?
◻ Kaip apaštalas Paulius pritaikė Izaijo 52:7 žodžius kalbėdamas apie tą darbą, kurį daro krikščionys?
◻ Ką reiškia būti taikos skelbėjais mūsų dienomis?
[Iliustracijos 13 puslapyje]
Panašiai kaip Jėzus, Jehovos Liudytojai yra Dievo taikos skelbėjai
[Iliustracijos 15 puslapyje]
Jehovos Liudytojai išlieka taikingi, kad ir kaip žmonės reaguotų į Karalystės žinią