Ar žengi prakilniuoju meilės keliu?

„DIEVAS yra meilė.“ Šiais žodžiais apaštalas Jonas nurodė iškiliausią Dievo savybę (1 Jn 4:8). Kaip tik dėl to, kad Dievas myli žmones, mes galime prie jo artintis ir turėti su juo asmeninį ryšį. Kaip dar Dievo meilė mus veikia? Vienas žmogus yra pasakęs: „Tai, ką mylime, formuoja mūsų asmenybę.“ Iš tiesų taip ir yra. Mūsų asmenybę taip pat formuoja tie, kurie mus myli ir kuriuos patys mylime. Mes sukurti panašūs į Dievą, todėl irgi gebame mylėti (Pr 1:27). Taigi, pasak apaštalo Jono, mes mylime Dievą, „nes Dievas mus pirmas pamilo“ (1 Jn 4:19).

Keturi žodžiai, apibūdinantys meilę

Apaštalas Paulius pavadino meilę „prakilnesniu keliu“ (1 Kor 13:1). Kodėl Paulius taip pasakė? Kokią meilę turėjo omeny? Kad suprastume, patyrinėkime žodį „meilė“ atidžiau.

Senovės graikai meilei nusakyti turėjo keturis žodžius: storge, eros, filia ir agape. Vienas iš jų, agape, taikomas Dievui, kai sakoma, kad jis „yra meilė“.a Apie tokią meilę profesorius Viljamas Barklajus savo veikale New Testament Words rašo: „Agape susijusi su protu — tai nėra tiesiog spontaniškai širdyje kylanti emocija. Tai principas, kuriuo mes vadovaujamės savo gyvenime. Agape labai priklauso nuo valios.“ Šia prasme agape yra meilė, grindžiama principais, nors paprastai pasireiškia ir giliais jausmais. O principų būna gerų ir blogų, tad krikščionys, aišku, turi vadovautis geraisiais, paties Dievo nurodytais Biblijoje. Palyginkime agape su kitais žodžiais, Biblijoje vartojamais meilei apibūdinti, kad geriau suprastume, kokią meilę patys turime rodyti.

Meilė šeimoje

Kaip gera gyventi draugiškoje, vieningoje šeimoje. Natūralus, žmogiškas šeimos narių tarpusavio prieraišumas paprastai nusakomas graikišku žodžiu storge. Krikščionys stengiasi iš širdies mylėti šeimynykščius. Bet Paulius išpranašavo, kad paskutinėmis dienomis žmonės, apskritai kalbant, nebeturės „žmogiško prieraišumo“b (2 Tim 3:1, 3, NW).

Šių dienų pasaulyje meilės tarp šeimos narių išties labai stinga. Kodėl tiek daug nėščių moterų darosi abortus? Kodėl tiek šeimų nesirūpina savo pagyvenusiais tėvais? Kodėl taip sparčiai daugėja skyrybų? Atsakymas paprastas: trūksta žmogiško prieraišumo.

Be to, Biblija perspėja, kad mūsų „širdis yra labai klastinga“ (Jer 17:9, Brb). Meilę šeimos nariams puoselėjame širdyje, išreiškiame savo jausmais. Bet įdomu, kad žodį agape Paulius pavartojo kalbėdamas apie tai, kokią meilę žmonai turi rodyti vyras. Sutuoktinio meilę savo antrajai pusei jis palygino su Kristaus meile bendruomenei (Ef 5:28, 29, Jr). Tokia meilė yra grindžiama šeimos Įkūrėjo, Jehovos, nustatytais principais.

Nuoširdi meilė šeimos nariams skatina mus globoti pagyvenusius tėvus ir įpareigoja rūpintis vaikais. Tokia meilė taip pat skatina tėvus meilingai drausminti savo atžalas, kada to reikia, ir nepasiduoti sentimentalumui, dėl kurio vaikams neretai pernelyg daug leidžiama (Ef 6:1-4).

Vyro ir moters meilė ir Biblijos principai

Kūniška meilė tarp vyro ir moters, suvienytų santuokos saitais, yra tikra Dievo dovana (Pat 5:15-17). Tačiau žodžio eros, nusakančio aistringą meilę, Dievo įkvėpti Biblijos rašytojai nevartojo. Kodėl? Prieš kelis dešimtmečius Sargybos bokštas rašė: „Regis, visas pasaulis dabar daro tą pačią klaidą, kaip senovės graikai. Anie garbino Erotą, lenkėsi šiam dievui prie jo aukuro, aukojo jam aukas. [...] Bet istorija byloja, kad kūniškos meilės garbinimas veda tik į degradaciją, pasileidimą ir pragaištį. Galbūt todėl Biblijos rašytojai šio žodžio [eros] nevartojo.“ Kad nepasiduotume vien fiziniam potraukiui, kūniškus savo jausmus turime valdyti — vėlgi pasitelkę Biblijos principus. Tad paklausk savęs: ar puoselėju ne tik karštus jausmus, bet ir tikrąją meilę sutuoktiniui (arba būsimam gyvenimo draugui)?

Per „patį jaunatvės žydėjimą“, kai lytinis potraukis ypač stiprus, Biblijos principais besivadovaujantys jaunuoliai pajėgs likti morališkai tyri (1 Kor 7:36, NW; Kol 3:5). Santuokinis gyvenimas mums yra šventa Jehovos dovana. Apie vyrą ir žmoną Jėzus pasakė: „Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mt 19:6). Užuot gyvenę su antrąja puse tik tol, kol esame vienas kitam patrauklūs, į santuoką žiūrime kaip į rimtą įsipareigojimą. Kai čia kyla sunkumų, neieškome lengvabūdiškos išeities, bet uoliai stengiamės rodyti Dievo garbintojui pritinkančias savybes ir taip saugome šeimos laimę. Tokias pastangas vainikuos neblėstantis džiaugsmas (Ef 5:33; Hbr 13:4).

Meilė tarp draugų

Be draugų gyventi būtų nuobodu. Biblijos patarlė byloja: „Būna draugų artimesnių už brolį“ (Pat 18:24, Brb). Jehova nori, kad turėtume gerų draugų. Pavyzdžiui, daugelis yra girdėję apie nuoširdžią Dovydo ir Jehonatano draugystę (1 Sam 18:1). Taip pat rašoma, kad Jėzus puoselėjo šiltus jausmus apaštalui Jonui (Jn 20:2, NW). Tokį bičiulišką prieraišumą nusako graikiškas žodis filia. Miela turėti bendruomenėje artimą draugą. Tačiau 2 Petro 1:7 (NW) esame raginami meile (agape) praturtinti „brolišką prisirišimą“ (filadelfia, graikiškų žodžių filos ir adelfos, tai yra „draugas“ ir „brolis“, junginys). Kad galėtume džiaugtis ilgalaike draugyste, turime paisyti šio paraginimo. Todėl išties dera pamąstyti: ar savo bičiuliškus jausmus derinu su Biblijos principais?

Dievo Žodis padeda mums būti nešališkiems draugų atžvilgiu. Juk žmones vertiname ne pagal dvejopus principus, kaip tie asmenys, kurie draugams atlaidūs, o kitiems daug reiklesni. Taip pat nebandome pirštis į bičiulius meilikavimu. Svarbiausia, Biblijos principai moko mus įžvalgumo, kad draugus rinktumės apdairiai ir saugotumės ‘blogų draugijų, gadinančių gerus papročius’ (1 Kor 15:33).

Ypatingas meilės ryšys

Krikščionis vienijantis ryšys išties ypatingas. Apaštalas Paulius rašė: „Meilė tebūna neveidmainiška. [...] Švelniai mylėkite vienas kitą broliška meile“ (Rom 12:9, 10, Brb). Taip, krikščionių meilė (agape) yra neveidmainiška. Tokia meilė — tai ne koks emocijų proveržis. Ji tvirtai remiasi Biblijos principais. Bet Paulius čia dar kalba apie brolišką meilę (vartoja žodį filadelfia) ir skatina švelniai mylėti (vartoja filostorgos — žodžių filos ir storge junginį). Apie „brolišką meilę“ vienas mokslininkas sako, kad jai būdingas „prieraišumas, gerumas, užuojauta, noras padėti“. Kartu su agape ji tarp Jehovos garbintojų palaiko artimos bendrystės atmosferą (1 Tes 4:9, 10). Kitas žodis, filostorgos, Biblijoje pavartotas tik kartą. Jis nusako šiltą, artimą žmonių ryšį — tokį, kuris saisto šeimos narius.

Tikruosius krikščionis vienijantis ryšys suvytas iš kelių gijų. Tai ir šeimyninė meilė, ir prisirišimas tarp draugų, ir Biblijos principais pagrįsta meilė, kuria remiasi visi tarpusavio santykiai. Krikščionių bendruomenė nėra koks pažinčių klubas ar pasaulietinė įstaiga, bet darni, Jehovą Dievą sutartinai garbinanti šeima. Bendratikius vadiname broliais ir seserimis ir tokiais juos iš tiesų laikome. Jie mūsų dvasinės šeimos nariai, mylime juos kaip draugus, visada elgiamės su jais pagal Biblijos principus. Tad ir toliau visi stiprinkime meilės ryšį, nes tai vienija tikrųjų krikščionių bendruomenę ir yra jos skiriamasis ženklas (Jn 13:35).

[Išnašos]

[Anotacija 12 puslapyje]

Kaip tu stiprini mus vienijantį meilės ryšį?