Derama išvaizda

IŠVAIZDA daug pasako apie tave. Nors Jehova žiūri į širdį, žmonės paprastai daro išvadas iš to, „kas akimis matoma“ (1 Sam 16:7). Jei esi švarus ir tvarkingai apsirengęs, kiti matys tavo orumą ir mieliau klausysis. Tinkamai rengdamasis teiksi garbę savo atstovaujamai organizacijai ir klausytojų požiūris į tavo garbinamą Dievą bus palankesnis.

Kuo vadovautis. Dėl išvaizdos Biblijoje nėra daug nurodymų. Tačiau joje yra ribas nubrėžiančių principų, kurie padeda išmintingai pasirinkti. Svarbiausia, kad ‛visa darytume Dievo garbei’ (1 Kor 10:31). Kokių principų turėtume laikytis?

Pirma, Biblija ragina mus būti švarius — praustis ir vilkėti švariais drabužiais. Savo Įstatyme senovės Izraeliui Jehova buvo davęs nurodymų dėl švaros. Pavyzdžiui, prieš eidami atlikti tarnybos, kunigai turėdavo išsimaudyti ir išsiskalbti drabužius (Kun 16:4, 24, 26, 28). Krikščionys nepavaldūs Mozės įstatymui, bet jo principai ir šiandien naudingi (Jn 13:10; Apr 19:8). Mūsų kūnas bei drabužiai turi būti švarūs, burnos kvapas geras, ypač einant į garbinimo vietą ar skelbiant, antraip kiti šalia mūsų gali pasijusti nejaukiai. Sakantieji kalbas ar dalyvaujantieji demonstracijose prieš auditoriją turi rodyti šiuo atžvilgiu gerą pavyzdį. Žiūrėdami savo išvaizdos, gerbsime Jehovą ir jo organizaciją.

Antra, Biblija skatina mus ugdytis kuklumą ir sveiką nuovoką. Apaštalas Paulius ragino krikščiones ‛puoštis droviai ir santūriai, ne išgarbiniuotais plaukais, be aukso, be perlų ir be prabangių drabužių, o verčiau — kaip dera moterims, pasižyminčioms pamaldumu’ (1 Tim 2:9, 10). Kuklumo bei sveikos nuovokos rengiantis reikia ir vyrams.

Kuklus asmuo žiūri, kad neužgautų kitų ir nepatrauktų per daug dėmesio į save. Sveika nuovoka moko jį būti apdairų, arba įžvalgų. Toks žmogus yra nuosaikus, nes gerbia Dievo normas. Šie bruožai nekliudo rengtis patraukliai — jie tik padeda protingai rūpintis išvaizda ir vengti įmantraus stiliaus (1 Jn 2:16). Šiuos principus dera taikyti visur: garbinimo vietoje, skelbimo tarnyboje ar kitur. Net kasdieniai drabužiai turėtų atspindėti kuklumą ir nuovoką. Mokykloje ar darbe būna progų neformaliai liudyti. Nors ir nebūtume apsirengę kaip per sueigas, asamblėjas ir kongresus, apranga turi būti tvarkinga, švari ir kukli.

Žinoma, ne visi dėvime vienodus drabužius. To niekas ir nesitiki. Žmonių skonis įvairus, ir tai visiškai normalu. Tačiau visuomet turime laikytis Biblijos principų.

Apaštalas Petras paaiškino, jog dar svarbiau už šukuoseną ir drabužius yra „paslėptas širdies žmogus“ (1 Pt 3:3, 4, Brb). Jei mūsų širdys pripildytos meilės, džiaugsmo, ramybės, malonumo bei tvirto tikėjimo, šios ypatybės bus mūsų dvasinė apranga, teikianti tikrą garbę Dievui.

Trečia, Biblija skatina pagalvoti, ar mūsų apdaras padorus. 1 Timotiejui 2:9 užsimenama, jog dera ‛vilkėti padoriai’. Nors apaštalas Paulius kalbėjo apie moterų aprangą, tas pats principas tinka ir vyrams. Padoru yra tai, kas švaru ir tvarkinga. Ar mes pasiturintys, ar ne, galime atrodyti deramai.

Labiausiai į akis krintantis aspektas yra plaukai. Jie turi būti švarūs ir tvarkingai sušukuoti. Šukuosenų stilių dažnai lemia vietiniai papročiai ir tradicijos. 1 Korintiečiams 11:14, 15 randame apaštalo Pauliaus patarimą, duotą, matyt, atsižvelgiant į abu šiuos veiksnius. Tačiau jei asmuo stengiasi šukuosena panėšėti į priešingos lyties asmenį, jis pažeidžia Biblijos principus (Įst 22:5).

Vyrams, norintiems tvarkingai atrodyti, derėtų būti švariai nusiskutusiems. Kur priimtina, galima nešioti ūsus, tik juos svarbu prižiūrėti.

Ketvirta, mūsų išvaizda neturi atspindėti meilės pasauliui ir jo gyvensenai. Apaštalas Jonas perspėjo: „Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje“ (1 Jn 2:15-17). Šiam pasauliui būdingi nuodėmingi troškimai. Iš jų Jonas pamini nuodėmingo kūno geismą ir puikavimąsi savo padėtimi. Raštas taip pat atkreipia dėmesį į maišto dvasią, arba neklusnumą vyresnybei (Pat 17:11; Ef 2:2). Šie troškimai bei polinkiai dažnai matomi iš to, kaip žmonės rengiasi ir atrodo. Dėl to jų išvaizda gali būti begėdiška, gašli, akį rėžianti, netvarkinga, atsaini ar nevalyva. Mes, Jehovos tarnai, vengiame tokios nekrikščioniškos gyvensenos.

Argi ne geriau, užuot mėgdžiojus pasaulį, sekti dvasiškai subrendusių susirinkimo brolių ir seserų pavyzdžiu? Jaunuoliai, norintys būti viešaisiais kalbėtojais, galėtų atkreipti dėmesį, kaip rengiasi tie, kurie jau sako kalbas. Visi gali mokytis iš asmenų, daug metų ištikimai tarnaujančių Dievui (1 Tim 4:12; 1 Pt 5:2, 3).

Penkta, nusprendžiant, kas tinkama, mums reikia atsiminti, kad „ir Kristus gyveno ne savo malonumui“ (Rom 15:3). Didžiausias Jėzaus rūpestis buvo vykdyti Dievo valią. Jėzus stengėsi padėti kitiems, o ne ieškoti sau naudos. Jeigu dėl drabužių ar išvaizdos gali iškilti barjeras tarp mūsų ir tų, kuriems skelbiame, ką darysime? Nuolanki dvasia, tokia kaip Kristaus, mums padės nuspręsti išmintingai. Apaštalas Paulius nurodė principą: „Mes niekam jokiu atžvilgiu neduodame akstino nupulti“ (2 Kor 6:3). Tad jei šukuosena ar drabužis sudarytų kliūtį atsiliepti žmonėms, kuriems norime liudyti, brolis ar sesuo turėtų jo atsisakyti.

Laikysena. Derama išvaizda susijusi ir su laikysena. Žinoma, ne visų mūsų laikysena vienoda ir mes neturime atitikti kokios nors normos. Tačiau įsidėmėtina, kad stovėti tiesiai Biblijos kalba reiškia išlaikyti savigarbą ir optimizmą (Kun 26:13; Lk 21:28). Jeigu brolis ar sesuo ilgą laiką dirbo susilenkęs, yra senyvo amžiaus ar ligotas, jis galbūt nebegali laikytis tiesiai arba turi kuo nors pasiremti. Vis dėlto kitiems kalbėtojams patariama stovėti pakelta galva, — kad neatrodytų, jog jie abejingi ar jaučiasi kuo nusikaltę. Nors galima retkarčiais padėti rankas ant tribūnos, paprastai klausytojams malonesnis įspūdis, jeigu oratorius į ją nesiramsto.

Tvarkingos priemonės. Švari ir tvarkinga turi būti ne tik mūsų išvaizda, bet ir tarnyboje naudojamos priemonės.

Štai, pavyzdžiui, Biblija. Ne kiekvienas, susidėvėjus senam egzemplioriui, gali įsigyti naują. Vis dėlto kad ir kiek seniai naudotumėmės Biblija, turi matytis, jog saugome ją.

Savo tarnybos krepšelį gali susikrauti kaip nori, tačiau jis turi būti tvarkingas. Gal kada nors matei, kaip iš Biblijos iškrinta šūsnis popierių, kai skelbėjas atsiverčia ją norėdamas perskaityti Rašto citatą šeimininkui? O gal taip atsitiko broliui, sakančiam susirinkime kalbą? Tai sutrikdo, ar ne? Jeigu Biblijoje laikomi popieriai blaško dėmesį, dėl tvarkos laikyk juos kitur. Atsimink, jog kai kuriose šalyse padėti Bibliją ar kokį kitą religinį leidinį ant žemės yra didelė nepagarba.

Savo išvaizda turime rūpintis. Ji daro įtaką kitų požiūriui į mus. Tačiau dėmesio jai skiriame pirmiausia todėl, kad norime ‛visu kuo puošti mūsų Gelbėtojo Dievo mokymą’ (Tit 2:10).