6, 7. a) Kaip vyresnieji gali sekti Jėzaus, Pauliaus ir kitų Dievo tarnų pavyzdžiu? b) Kodėl per sueigas į bendratikius dera kreiptis vardu?

⁶ Daugelis mūsų bendratikių pasakė, kad jiems dvasią labai pakelia, kai vyresnieji rodo asmenišką dėmesį. Šiuo atžvilgiu labai geri pavyzdžiai yra Dovydas, Elihuvas ir, aišku, Jėzus. (Perskaityk 2 Samuelio 9:6; Jobo 33:1; Luko 19:5.) Štai nurodytose Biblijos ištraukose kiekvienas iš jų kreipiasi į asmenį vardu, parodydamas išskirtinį dėmesį. Paulius buvo vardais įsidėmėjęs didelį bendratikių būrį. Vieno savo laiško pabaigoje jis pavardžiui sveikino daugiau kaip 25 brolius ir seses, įskaitant Persidę: „Sveikinkite mūsų mylimąją Persidę“ (Rom 16:3-15).

 8. Kaip Paulius sekė Jehovos ir Jėzaus pavyzdžiu?

⁸ Paulius taip pat bendratikius nuoširdžiai pagirdavo. Tame pačiame laiške jis korintiečiams rašė: „Galiu labai jumis didžiuotis“ (2 Kor 7:4). Šiuos gražius žodžius tenykščiams broliams tikriausiai buvo malonu girdėti. Panašiai apaštalas gyrė ir kitas bendruomenes (Rom 1:8; Fil 1:3-5; 1 Tes 1:8). Užsimindamas apie Persidę savo laiške romiečiams Paulius pridūrė, kad ji „daug triūsė Viešpatyje“ (Rom 16:12). Be abejo, ta sesė labai džiaugėsi girdėdama tokį nuoširdų pagyrimą. Nešykštėdamas kitiems gero žodžio Paulius sekė Jehovos ir Jėzaus pavyzdžiu. (Perskaityk Morkaus 1:9-11; Jono 1:47; Apr 2:2, 13, 19.)