11 DALIS

Ligų ir mirties priežastis

KOKIAS pastangas mes bedėtume savo sveikatos išsaugojimui, mes neišvengiamai senstame ir mirštame. Dar niekas neišvengė to, net labiausiai atsidavęs Dievui žmogus (1 Karalių 1:1; 2:1, 10; 1 Timotiejui 5:23). Kodėl taip yra?

² Mūsų kūnas, matyt, turi galimybę daug ilgiau pakeisti susidėvėjusias ląsteles, negu jis tai daro dabar, ir mūsų smegenys turi žymiai didesnį sugebėjimą už tą, ką mes išnaudojame viso gyvenimo bėgyje. Kodėl tų galimybių mes negalime išnaudoti? Faktiškai, mokslininkai negali paaiškinti, kodėl mes senstame ir mirštame. Tačiau Biblija duoda mums atsakymą.

KODĖL ATEINA LIGOS IR MIRTIS?

³ Apaštalas Povilas atskleidžia šito priežastį ir sako, kad „Adome visi miršta“ (1 Korintiečiams 15:21, 22). Povilas remiasi Biblijos pranešimu apie Adomą ir Ievą, kurio tikrumą pažymėjo Jėzus (Morkaus 10:6-8). Sutvėrėjas apgyvendino pirmąją žmonių porą rojuje ir davė jiems nuostabią perspektyvą amžinam gyvenimui harmonijoje su Jo valia. Įvairūs medžiai ir želdiniai davė turtingą maistą. Be to, Adomas ir Ieva buvo tobuli. Nebuvo jokių kūniškų ir dvasinių trūkumų ir nebuvo pagrindo numatyti kokius nors sunkumus, kaip dabartiniu metu (Pakartoto Įstatymo 32:4; Pradžios 1:31).

⁴ Vienas vienintelis apribojimas buvo uždėtas pirmai žmonių porai. Dievas pasakė: „Bet nuo medžio išpažinimo gero ir blogo tau negalima valgyti, nes kurią dieną tu nuo jo valgysi, mirtimi numirsi“ (Pradžios 2:17). Pripažindami šitą apribojimą, jie turėjo parodyti, kad pripažįsta Dievo autoritetą ir atskiria teisinga nuo neteisingo. Tačiau vėliau jie vis dėlto nustatė savo supratimą gero ir blogo atžvilgiu (Pradžios 3:6, 7). Kadangi jie peržengė Dievo įstatymą, jie įvykdė kažką tokio, ką Biblija vadina „nuodėme“. Kaip žydų, taip ir graikų vertime žodis „nusidėti“ reiškia „praleisti tikslą“ t. y. tobulą paklusnumą. Jie daugiau nebeatspindėjo Jehovos tobulybę ir buvo už tai teisingai Dievo nubausti (Luko 16:10).

⁵ Adomo ir Ievos nuodėmė atsiliepė kaip jiems patiems, taip ir mums. Kodėl? Dievas ne iš karto įvykdė savo mirties nuosprendį, atsižvelgdamas į tai, kokia buvo padėtis. Jehova davė pirmai žmonių porai galimybę gimdyti vaikus. Bet Adomas ir Ieva jau nebebuvo tobuli. Nuodėmė privedė juos prie kūno ir dvasios smukimo. Jie jau nebegalėjo gimdyti tobulų vaikų (Jobo 14:4). Tai galima sulyginti su paveldėjimu, kuris perduodamas iš tėvų vaikams. Mes paveldėjome nuodėmę, kadangi visi esame šitos nusidėjusios poros palikuonys. „Todėl kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, ir taip mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes jame visi nusidėjo“ (Romiečiams 5:12; Psalmyno 51:5).

⁶ Ar situacija pasirodė beviltiška? Istorija ir Biblija parodo, kad žemės gyventojai buvo palikti patys sau. Žmonės patys negali išsilaisvinti iš nuodėmės ir mirties. Išlaisvinimas gali ateiti tik nuo Dievo. Tik Jis žinojo, kaip galima išgelbėti žmogų. Jehova parodė mums neužtarnautą meilę, kad sukūrė sąlygas išlaisvinimui.

⁷ Tolesnės eilutės padės mums tai suprasti:

„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė Savo Viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16).

„Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam būtų tarnaujama, bet kad pats tarnautų ir Savo gyvybės kaina daugelį išpirktų“ (Morkaus 10:45).

„Nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės, o nuteisinami dovanai jo malone dėl Kristaus Jėzaus atpirkimo. Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą jo kraujo galia. Jis norėjo parodyti Savo teisumą tuo, kad nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau“ (Romiečiams 3:23-25).

KĄ VAIZDUOJA IŠPIRKIMO KAINA

⁸ Du ankstesni tekstai kalbėjo apie išpirkimo kainą. Išpirkimo kaina, tai mokestis, kurį kas nors įneša kaliniui išlaisvinti (Izaijo 43:3). Dažnai šitas posakis naudojamas kita prasme. Šiuo atveju kaliniai — tai visi žmonės ant žemės. Adomas pardavė mus į vergiją, kurios pasekmė yra ligos ir mirtis (Romiečiams 7:14). Kokia kaina buvo galima išpirkti žmoniją iš nuodėmės ir mirties?

⁹ Pažiūrėkime, ką kalba ryšium su tuo Biblija. Jėzus atidavė Savo gyvybę kaip išpirką (Morkaus 10:45). Iš to galima padaryti išvadą, kad žmogiška gyvybė buvo labai brangi. Per nuodėmę Adomas prarado tobulą žmogišką gyvybę. Kad žmonės galėtų vėl įsigyti tobulą gyvenimą, buvo reikalinga kita tobula gyvybė, prarasta Adomo ir Ievos. Tai parodo, kodėl nė vienas Adomo palikuonis negalėjo sumokėti šitą išperkamąją kainą. Psalmyno 48:8, 9 sakoma: „Žmogus negali nė vieno savo brolio išpirkti ir nė vieno su Dievu suderinti. Nes per brangu yra jų sielą išvaduoti ir to nebus amžinai“.

¹⁰ Kad užmokėti išperkamąją kainą, Dievas pasiuntė Savo dvasinį Sūnų iš dangaus į žemę, kad Jis gimtų kaip žmogus. Angelas paaiškino mergaitei Marijai, jog Dievas pasirūpino, kad per Šventą Dvasią gimtų tobulas žmogus. „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave Savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi“ (Luko 1:35; Galatams 4:4). Kadangi pas Jėzų nebuvo netobulo žemiško tėvo, Jis buvo laisvas nuo paveldėtos nuodėmės (1 Petro 2:22; Hebrajams 7:26).

¹¹ Jėzus gyveno žemėje pilnoje harmonijoje su Savo Dangiško Tėvo valia. Jis atidavė Savo tobulą žmogišką gyvybę dėl žmonių išgelbėjimo. Jo gyvybės vertė atitiko Adomo gyvybei pradžioje sutvėrimo ir todėl Jis tapo išpirkimu dėl visų (1 Timotiejui 2:5, 6; 1 Korintiečiams 15:45). Taip, jis buvo „dėl visų“, todėl kad buvo įneštas mokestis visos žmonijos išpirkimui. Todėl Biblijoje sakoma: „Jūs atpirkti už brangią kainą“ (1 Korintiečiams 6:20). Per Kristaus mirtį Dievas padėjo pagrindą žmonijos išgelbėjimui iš nuodėmės ir mirties. Tos tiesos žinojimas gali atnešti džiaugsmą visiems žmonėms.

KAIP GALI BŪTI ATLEISTOS MŪSŲ NUODĖMĖS?

¹² Malonu girdėti, kad Kristus išpirko mus. Tačiau yra kažkas, kas gali mums sutrukdyti pasiekti Dievo malonės ir palaimos. Reikalas tame, kad kiekvienas iš mūsų atskirai yra nusidėjėlis. „Visi mes nusidėjome ir stokojame Dievo garbės“ (Romiečiams 3:23). Ką gi mums daryti? Kaip mes galime tapti tinkamais mūsų Sutvėrėjui Jehovai?

¹³ Žinoma, mes negalime laukti malonės iš Dievo, jeigu vaikščiosime keliais, kurie prieštarauja Dievo valiai. Mums būtina pakeisti mintis, žodžius ir darbus ir elgtis toliau pagal Bibliją (Apaštalų darbų 17:30). Išperkamoji Jėzaus Kristaus auka padengia mūsų nuodėmes, kaip praėjusias, taip ir dabartines. „Mes esame nuteisinami dovanai Jo malone dėl Jėzus Kristus atpirkimo“ (Romiečiams 3:24). „Kurį Dievas paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo kraujo galia. Jis norėjo parodyti Savo teisumą tuo, kad nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau“ (Romiečiams 3:25).

¹⁴ Dar daug laiko prieš Kristų, Dievas jau kai ką darė, kas buvo Mesijo prototipu. Senovės Izraelyje kas mėnesį buvo atnešamos gyvulių aukos nuodėmių atleidimui. Atskiri asmenys atnešdavo kraujo aukas už kokias nors ypatingai sunkias nuodėmes (Kunigų 16:1-34; 5:1-6, 17-19). Dievas priimdavo tas aukas nuodėmėms atleisti. Bet tai neatnešdavo jiems nuolatinės naudos. Biblija sako: „Aukos metai iš metų vis primena nuodėmes. Juk neįmanomas dalykas, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes“ (Hebrajams 10:3, 4). Tokie garbinimo daiktai kaip šventykla, altoriai deginimui buvo tik „atspindys būsimųjų dalykų, kuriems priklauso Kristaus auka“ (Hebrajams 9:6-9, 11, 12; 10:1).

¹⁵ Biblija parodo, kaip svarbu prašyti Dievą atleidimo. Apie tai skaitome: „Kuriame turime atpirkimą Jo krauju ir nuodėmių atleidimą Jo malonės gausa“ (Efeziečiams 1:7; 1 Petro 2:24). Per Kristaus mirtį ne tik pasiektas išpirkimas, bet ir mūsų nuodėmių atleidimas. Dabar kai ko reikalaujama iš mūsų pačių. Todėl, kad mes „per išperkamąją Kristaus auką“, „per išpirkimo kainą“, turime būti pasiruošę pripažinti kristų kaip Karalių ir paklusti Jam (1 Korintiečiams 6:11, 20; Hebrajams 5:9). Mes turime pripažinti savo nuodėmes ir tikėti išperkamąją Kristaus auka.

¹⁶ Jeigu mes darome tai, mums neteks laukti nuodėmių atleidimo, kol Dievas išlaisvins žmoniją iš visų rūšių nuodėmių. Biblija sako, kad mums atleidžiama jau dabar, kad mes galėtume turėti prieš Dievą švarią sąžinę (1 Jono 2:12).

¹⁷ Kristaus auka turi padėti, ji turi individualią reikšmę, kaip pagrindą, kuriuo Dievas gali atleisti nuodėmes, kurias kasdieną padarome. Apaštalas Jonas paaiškina: „Mano vaikeliai, aš jums tai rašau, kad nenusidėtumėte. O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų“ (1 Jono 2:1; Luko 11:2-4). Čia pagrindinis Biblijos mokymas ir jis tarnauja mūsų išgelbėjimui (1 Korintiečiams 15:3).

KĄ TU DARYSI?

¹⁸ Kaip tu reaguoji į tai, ką kalba Biblija apie ligų ir mirties priežastį ryšium su išperkamąja Jėzus Kristus auka? Kai kam šitie daiktai gali nepaliesti širdies. Tačiau to nepakanka.

¹⁹ Ar nesustiprina mūsų meilės Dievui mūsų supratimas apie išperkamąją auką. Biblijoje pasakyta: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė Savo Viengimį Sūnų“ (Jono 3:16). Atkreipk dėmesį, kad pasaulio žmonės, už kuriuos numirė Dievo Sūnus, buvo nusidėjėliai, svetimi Dievui (Romiečiams 5:10; Kolosiečiams 1:21). Ar galėtum tu atiduoti tau nepalankiems žmonėms brangiausia, ką turi? Jehova pasiuntė Savo mylimą Viengimį Sūnų į žemę ir matė, kaip Jis patyrė pažeminimą, įžeidimus ir mirtį, kad išlaisvintų žmoniją. Povilas rašo: „O Dievas mums parodė Savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai mes tebebuvome nusidėjėliai“ (Romiečiams 5:8).

²⁰ Ir Dievo Sūnus įrodė savo meilę, pasižemindamas ir tapdamas žmogumi. Jis tarnavo netobuliems žmonėms, mokė juos, gydė ir maitino. Be kaltės Jis pasidavė persekiojimams ir mirčiai. Kad visa tai gerai suprasti, perskaityk aprašymus Biblijoje apie skelbimą, persekiojimus ir visus Jėzaus Kristaus darbus (Luko 22:47 iki 23:47).

²¹ Kaip tu vertini visa tai? Natūralu, kad išperkamoji auka neturi tapti blogų poelgių atleidimu. Per tai galima prarasti viltį išsigelbėjimui ir įvykdyti neatleistiną nuodėmę (Hebrajams 10:26, 29; Skaičių 15:30). Todėl mes turime gyventi taip, kad tuo pašlovintume Savo Sutvėrėją. O mūsų tikėjimas puikia ateitimi turi paskatinti mus kalbėti žmonėms gerą žinią, kad jie taip pat galėtų stoti į Naujo Pasaulio kelią (Apaštalų darbų 4:12; Romiečiams 10:9, 10; Jokūbo 2:26; 2 Korintiečiams 5:14, 15).

²² Būdamas žemėje Jėzus Kristus kalbėjo, kad Dievo vardu gali atleisti nuodėmes. Priešininkai neapkentė Jo už tai. Jėzus įrodė, kad gali atleisti nuodėmes, išgydydamas paralyžuotą žmogų (Luko 5:17-22). Kadangi nuodėmė turėjo pražūtingą įtaką fiziniam žmogaus stoviui, nuodėmių atleidimas turės geras pasekmes žmogaus sveikatai. Jėzaus darbai žemėje parodo, kad Dievas gali pašalinti ligas ir mirtį. Tai atitinka tam, ką pasakė pats Kristus. Tai, ką Dievas davė Savo Sūnui, Jis gali duoti ir žmonėms, t. y. „amžiną gyvenimą“ (Jono 3:16). Bet kaip ir kada? O kas bus su mūsų brangiais ir artimais mirusiais?

[Studijų klausimai]

Kodėl ligos ir mirtis - mįslė? (1, 2)

Kaip atėjo pas mus ligos ir mirtis? (3-5)

Kodėl tik Dievas gali pašalinti ligas ir mirtį? (6, 7)

Kaip Dievas sukūrė išpirkimo kainą? (8-11)

Kokiu pagrindu gali būti atleistos nuodėmės? (12-17)

Kaip tu reaguoji į Dievo ir Jėzaus Kristaus darbus? (18-21)

Kokios perspektyvos atsiveria ryšium su nuodėmių atleidimu? (22)