Sutuoktinis ir vyresnysis — kaip suderinti tas pareigas
‛Vyskupas [„prižiūrėtojas“, NW] privalo būti vienos žmonos vyras’ (1 TIMOTIEJUI 3:2, Biblija, parengė K. Burbulys, redaguota).
1, 2. Kodėl kunigų celibatas nėra pagrįstas Raštu?
IŠTIKIMI krikščionys pirmajame amžiuje buvo susirūpinę, kaip suderinti įvairias savo pareigas. Ar apaštalas Paulius sakydamas, kad krikščionis, kuris lieka nesusituokęs, „geriau daro“, turėjo omenyje, kad toks vyras būtų labiau tinkamas tarnauti prižiūrėtoju krikščionių susirinkime? Ar norintiems tapti vyresniaisiais jis tikrai iškėlė reikalavimą nesituokti? (1 Korintiečiams 7:38) Katalikų dvasininkai privalo laikytis celibato. Tačiau ar kunigų celibatas remiasi Raštu? Rytų Stačiatikių Bažnyčios leidžia, kad jų parapijų kunigai būtų vedę, tačiau neleidžia to vyskupams. Ar tai atitinka Bibliją?
2 Daugelis iš 12-os Kristaus apaštalų, pagrindinių krikščionių susirinkimo narių, buvo vedę vyrai (Mato 8:14, 15; Efeziečiams 2:20). Paulius rašė: „Ar neturime teisės vaikščioti kartu su seserimi, žmona, kaip kiti apaštalai ir Viešpaties broliai bei Kefas [Petras]?“ (1 Korintiečiams 9:5, Brb red.) Enciklopedijoje New Catholic Encyclopedia pripažįstama, kad „celibato įstatymas yra bažnytinės kilmės“ ir kad „N[aujojo] T[estamento] tarnai neprivalėjo nesituokti“. Jehovos Liudytojai laikosi pavyzdžio iš Rašto, o ne bažnyčios įstatymo (1 Timotiejui 4:1-3).
Būti vyresniuoju ir tuoktis — suderinama
3. Kokie yra Rašto įrodymai, kad krikščionys prižiūrėtojai gali būti vedę?
3 Užuot reikalavęs, kad prižiūrėtojais paskirti vyrai būtų nevedę, Paulius rašė Titui: „Aš tam palikau tave Kretoje, kad sutvarkytum, kas buvo likę nesutvarkyta, ir paskirtum kiekviename mieste vyresniuosius [graikiškai pre·sbyʹte·ros], kaip esu įsakęs: jei kas yra be priekaištų, vienos žmonos vyras, turįs ištikimus [„tikinčius“, ŠR] vaikus, kurie nekaltinami palaidu gyvenimu ar neklusnumu. Nes vyskupas [„prižiūrėtojas“, NW] [graikiškai e·piʹsko·pos, iš kurio kilo žodis „vyskupas“], kaip Dievo ūkvedys, turi būti be priekaištų“ (Titui 1:5-7, Brb red.).
4. a)Iš kur žinome, kad krikščionims prižiūrėtojams nebūtina būti susituokusiems? b) Kokį pranašumą turi vyresnysis būdamas nevedęs?
4 Kita vertus, Raštas nereikalauja, kad vyresnieji būtinai būtų susituokę. Jėzus nebuvo vedęs (Efeziečiams 1:22). Paulius, žymus pirmojo amžiaus krikščionių susirinkimo prižiūrėtojas, tada buvo nevedęs (1 Korintiečiams 7:7-9). Šiandien yra daug nevedusių krikščionių, kurie tarnauja vyresniaisiais. Būdami nevedę, jie tikriausiai gali skirti daugiau laiko prižiūrėtojo pareigoms atlikti.
‛Susituokęs yra pasidalijęs’
5. Kokią Rašto tiesą turi pripažinti vedę broliai?
5 Tuokdamasis krikščionis vyras turi suprasti, kad prisiima naujas pareigas, kurioms turės skirti laiko ir dėmesio. Biblijoje sakoma: „Nesusituokęs rūpinasi Viešpaties reikalais ir trokšta patikti Viešpačiui. O susituokęs rūpinasi šio pasaulio reikalais, stengiasi patikti žmonai ir yra pasidalijęs“ (1 Korintiečiams 7:32-34). Pasidalijęs kokia prasme?
6, 7. a) Kaip vedęs vyras yra „pasidalijęs“? b) Kokį patarimą Paulius davė susituokusiems krikščionims? c) Kaip tai gali paveikti vyro apsisprendimą priimti tarnybinį paskyrimą?
6 Pirma, vedęs vyras nebeturi valios savo kūnui. Paulius tai gana gerai paaiškino: „Žmona neturi valios savo kūnui, bet vyras. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona“ (1 Korintiečiams 7:4). Kai kuriems ketinantiems tuoktis gali atrodyti, kad tie Rašto žodžiai nereikšmingi, nes lytinis gyvenimas jų santuokoje nebus svarbus. Tačiau kadangi Rašte reikalaujama išlikti skaistiems iki vedybų, krikščionys iki santuokos iš tikrųjų nežino savo būsimojo sutuoktinio seksualinių poreikių.
7 Paulius nurodo, kad netgi ‛dvasiškai mąstantys’ sutuoktiniai turi atsižvelgti į vienas kito seksualinius poreikius. Jis patarė Korinto krikščionims: „Tegul vyras atlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui. Nesitraukite vienas nuo kito, nebent kuriam laikui sutarę, kad atsidėtumėte maldai, paskui vėl sueikite draugėn, kad šėtonas negundytų jūsų nesusilaikymu“ (Romiečiams 8:5, Brb red.; 1 Korintiečiams 7:3, 5). Liūdna, kad dėl šio patarimo nesilaikymo yra pasitaikę svetimavimo atvejų. Todėl vedęs krikščionis turi rūpestingai viską apsvarstyti prieš priimdamas tarnybos paskyrimą, dėl kurio jam reikėtų atsiskirti nuo savo žmonos ilgesnį laiką. Jis nebeturi tokios veiklos laisvės, kokią turėjo būdamas nevedęs.
8, 9. a) Ką Paulius turėjo omenyje sakydamas, kad susituokę krikščionys „rūpinasi šio pasaulio reikalais“? b) Kuo turėtų rūpintis susituokę krikščionys?
8 Kokia prasme galima pasakyti, kad vedę vyrai, tarp jų ir vyresnieji, „rūpinasi šio pasaulio [koʹsmos] reikalais“? (1 Korintiečiams 7:33) Akivaizdu, kad Paulius nekalbėjo apie blogus šio pasaulio dalykus, kurių turi saugotis visi tikrieji krikščionys (2 Petro 1:4; 2:18-20; 1 Jono 2:15-17). Dievo Žodis moko mus, „kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio [ko·smi·kosʹ] aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje“ (Titui 2:12).
9 Taigi susituokęs krikščionis „rūpinasi šio pasaulio reikalais“ ta prasme, kad jis ar ji teisėtai rūpinasi žemiškais dalykais, kurie yra normalaus santuokinio gyvenimo dalis. Tai apsirūpinimas butu, maistu, rūbais, poilsis — jau nekalbant apie daugybę kitų rūpesčių, jeigu šeimoje yra vaikų. Bet net jei pora bevaikė, kad jų santuoka būtų sėkminga, ir vyras, ir žmona turi rūpintis „patikti“ savo santuokiniam partneriui. Tai ypač svarbu krikščionims vyresniesiems, kai jiems tenka suderinti savo pareigas.
Geri sutuoktiniai ir geri vyresnieji
10. Kad krikščionis būtų tinkamas būti vyresniuoju, ką turi matyti jo broliai ir kiti žmonės?
10 Nors norint tapti vyresniuoju nėra įsakyta tuoktis, jei krikščionis vyras jau yra vedęs prieš jį rekomenduojant skirti vyresniuoju, turi būti akivaizdu, kad tinkamai vadovaudamas šeimai, jis stengiasi būti geras, mylintis vyras (Efeziečiams 5:23-25, 28-31). Paulius rašė: „Jei kas siekia vyskupauti [„prižiūrėtojo pareigų“, NW], trokšta gero darbo. O vyskupas privalo būti nepeiktinas, vienos žmonos vyras“ (1 Timotiejui 3:1, 2, Brb red.). Turi būti akivaizdu, kad vyresnysis kiek galėdamas stengiasi būti geras vyras, nesvarbu, ar jo žmona yra krikščionė sesuo, ar ne. Iš tikrųjų net pašaliniai žmonės turi pastebėti, kad jis tinkamai rūpinasi savo žmona ir savo kitomis pareigomis. Paulius pridūrė: „Jam privalu turėti gerą liudijimą tarp pašalinių, kad nebūtų jam priekaištaujama ir neįkliūtų į velnio pinkles“ (1 Timotiejui 3:7, Brb red.).
11. Ką reiškia posakis „vienos žmonos vyras“, tačiau ko turi saugotis vyresnieji?
11 Be abejo, posakis „vienos žmonos vyras“ nurodo, jog neįmanoma poligamija, bet jis taip pat reiškia santuokinę ištikimybę (Žydams 13:4). Ypač vyresnieji turi būti labai atsargūs padėdami susirinkimo seserims. Jie turi vengti vieni lankyti seserį, kuriai reikia patarimo ir paguodos. Jie gerai pasielgs pasiimdami kartu kitą vyresnįjį, tarnybinį padėjėją ar net savo žmoną, jeigu tai tik apsilankymas suteikti padrąsinimą (1 Timotiejui 5:1, 2).
12. Kokios turi stengtis būti vyresniųjų ir tarnybinių padėjėjų žmonos?
12 Beje, vardydamas reikalavimus vyresniesiems ir tarnybiniams padėjėjams, apaštalas Paulius taip pat kai ką patarė žmonoms tų, kuriems numatoma suteikti tokias privilegijas. Jis rašė: „Moterys taip pat turi būti garbingos, ne šmeižikės, blaivios ir patikimos visuose reikaluose“ (1 Timotiejui 3:11). Krikščionis vyras gali daug padaryti, kad padėtų savo žmonai atitikti tą apibūdinimą.
Rašte nurodytos pareigos žmonai
13, 14. Net jei vyresniojo žmona nėra Liudytoja, kodėl jis turi pasilikti su ja ir būti geras vyras?
13 Žinoma, tame patarime, duotame vyresniųjų ar tarnybinių padėjėjų žmonoms, turima omenyje, kad tokios žmonos yra pasiaukojusios krikščionės. Paprastai taip ir būna, nes krikščionims nurodyta tuoktis „tik Viešpatyje“ (1 Korintiečiams 7:39). O kaip, jei prieš paaukodamas savo gyvenimą Jehovai brolis jau buvo vedęs netikinčią žmoną arba jei jo žmona paliko tiesą ne dėl jo kaltės?
14 Tai savaime neužkerta jam kelio būti vyresniuoju. Taip pat nebus pateisinama, jeigu jis atsiskirs nuo savo žmonos vien dėl to, kad ji nepritaria jo įsitikinimams. Paulius patarė: „Esi susietas su žmona? Neieškok skyrybų“ (1 Korintiečiams 7:27). Toliau jis pasakė: „Jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo, tegul jos nepalieka. Bet jei netikintis nori skirtis, tegul atsiskiria. Tokiais atvejais brolis ar sesuo nėra surišti, nes Dievas yra mus pašaukęs santaikai. Iš kur žinai, žmona, galėsianti išgelbėti vyrą? Arba iš kur tau žinoma, vyre, jog išgelbėsi žmoną?“ (1 Korintiečiams 7:12, 15, 16) Netgi jei vyresniojo žmona nėra Liudytoja, jis turi būti geras vyras.
15. Kokį patarimą apaštalas Petras davė krikščionims vyrams ir kokios gali būti pasekmės, jei vyresnysis pasirodo esąs nerūpestingas sutuoktinis?
15 Ar jo žmona yra jo bendratikė, ar ne, krikščionių vyresnysis turi pripažinti, kad jo žmonai reikia jo meilingo dėmesio. Apaštalas Petras rašė: „Jūs, vyrai, gyvenkite su žmonomis supratingai, kaip su silpnesniu indu, gerbdami jas kaip gyvenimo malonės bendrapaveldėtojas, kad jūsų maldos nebūtų trukdomos“ (1 Petro 3:7, Brb red.). Vyras, kuris sąmoningai nesirūpina savo žmonos poreikiais, rizikuoja prarasti savo santykius su Jehova; tai gali trukdyti jam artintis prie Jehovos tarsi „debesis, kad nepraeitų malda“ (Raudų 3:44). Tai galėtų vesti prie to, kad jis galbūt taptų nebetinkamas tarnauti krikščionių prižiūrėtoju.
16. Kokį argumentą pateikė Paulius ir ką apie tai turėtų galvoti vyresnieji?
16 Kaip buvo pažymėta, Pauliaus argumento esmė ta, kad jeigu vyras veda, jis iš dalies atsisako savo laisvės, kurią turėjo būdamas vienas ir kuri leido jam „pastoviai ir be trukdymų Viešpačiui tarnauti“ (1 Korintiečiams 7:35, ŠvR). Pranešimai rodo, kad kai kurie vedę vyresnieji ne visada nuosaikiai suvokia įkvėptus Pauliaus žodžius. Trokšdami atlikti tai, ką, jų manymu, turi daryti geras vyresnysis, jie gali apleisti kai kurias savo santuokines pareigas. Kai kuriems sunku atsisakyti privilegijos susirinkime, nors ją priėmus aiškiai nukentėtų jų žmonų dvasingumas. Jie džiaugiasi su santuoka susijusiomis privilegijomis, bet ar jie pasiruošę atlikti su tuo susijusias pareigas?
17. Kas atsitiko kai kurioms žmonoms ir kaip to būtų buvę galima išvengti?
17 Žinoma, būti uoliu vyresniuoju yra pagirtina. Tačiau ar krikščionis yra nuosaikus, jei atlikdamas savo pareigas susirinkime, jis ignoruoja įsipareigojimus savo žmonai? Norėdamas padėti kitiems susirinkimo nariams, nuosaikus vyresnysis taip pat rūpinsis ir savo žmonos dvasingumu. Kai kurių vyresniųjų žmonos pasidarė dvasiškai silpnos, o kai kurios net patyrė dvasinį ‛laivo sudužimą’ (1 Timotiejui 1:19). Nors žmona yra atsakinga rūpintis savo pačios išgelbėjimu, kartais dvasinės problemos būtų buvę galima išvengti, jei vyresnysis būtų ‛maitinęs ir globojęs’ savo žmoną „kaip ir Kristus Bažnyčią [„susirinkimą“, NW]“ (Efeziečiams 5:28, 29). Žinoma, vyresnieji turi ‛būti rūpestingi sau ir visai kaimenei’ (Apaštalų darbai 20:28). Jeigu jie yra vedę, tai liečia ir jų žmonas.
„Kūno vargai“
18. Kokie yra kai kurie „vargai“, kuriuos patiria krikščionys, ir kaip tai galėtų turėti įtakos vyresniojo veiklai?
18 Apaštalas taip pat rašė: „Jei mergina išteka [„skaistus asmuo tuokiasi“, NW], nenusideda. Tačiau šitokie žmonės turės kūno vargų, o aš norėčiau jus apsaugoti nuo jų“ (1 Korintiečiams 7:28). Paulius troško apsaugoti nuo neišvengiamų su santuoka susijusių rūpesčių tuos, kurie galėjo sekti jo pavyzdžiu ir likti nesituokę. Netgi jei poros bevaikės, gali atsirasti rūpesčių dėl sveikatos problemų ar finansinių sunkumų, taip pat dėl Rašte minimų pareigų rūpintis savo sutuoktinio pagyvenusiais tėvais (1 Timotiejui 5:4, 8). Vyresnysis turi parodyti pavyzdį ir prisiimti tuos įsipareigojimus, o tai kartais turi įtakos jo, kaip krikščionių prižiūrėtojo, veiklai. Džiugu, kad dauguma vyresniųjų puikiai vykdo ir savo pareigas šeimoje, ir susirinkime.
19. Ką Paulius turėjo omenyje sakydamas: „Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų“?
19 Paulius pridūrė: „Laikas trumpas! Belieka tiems, kurie turi žmonas, gyventi, tarsi jų neturėtų“ (1 Korintiečiams 7:29). Žinoma, atsižvelgiant į tai, ką jis jau buvo parašęs tame laiško korintiečiams skyriuje, akivaizdu, jog jis nemanė, kad susituokę krikščionys turi kaip nors nepaisyti savo žmonų (1 Korintiečiams 7:2, 3, 33). Jis parodė, ką turėjo omenyje, rašydamas: „[Tegu tie], kurie užsiėmę pasaulio reikalais, — [būna] kaip neužsiėmę. Nes šio pasaulio pavidalas praeina“ (1 Korintiečiams 7:31). Dabar dar labiau negu Pauliaus ar apaštalo Jono dienomis ‛pasaulis praeina’ (1 Jono 2:15-17). Taigi susituokę krikščionys, kurie suvokia, jog norėdami sekti Kristumi turi kažką aukoti, negali būti išimtinai pasinėrę į santuokos džiaugsmus ir privilegijas (1 Korintiečiams 7:5).
Pasiaukojančios žmonos
20, 21. a) Kaip yra pasiruošusios aukotis daugelis krikščionių žmonų? b) Ko gali žmona teisėtai tikėtis iš savo vyro, net jei jis vyresnysis?
20 Kaip vyresnieji aukojasi kitų naudai, taip daugelis vyresniųjų žmonų stengiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp savo santuokinių pareigų ir gyvybiškai svarbių Karalystės interesų. Tūkstančiai krikščionių moterų džiaugiasi galėdamos bendradarbiauti su savo vyrais, kad šie galėtų atlikti prižiūrėtojų pareigas. Jehova myli jas už tai ir laimina puikią jų rodomą dvasią (Filemonui 25). Vis dėlto nuosaikus Pauliaus patarimas rodo, jog prižiūrėtojų žmonos gali teisėtai tikėtis, kad jų vyrai skirs joms laiko ir dėmesio. Rašte nurodoma, kad vedusių vyresniųjų pareiga yra skirti pakankamai laiko savo žmonoms, kad suderintų savo kaip sutuoktinio ir prižiūrėtojo pareigas.
21 Bet kaip tada, jei krikščionis vyresnysis yra ne tik vyras, bet ir tėvas? Tada jo pareigų dar pagausėja ir jam atsiveria kita priežiūros sritis, kaip pamatysime kitame straipsnyje.
Pakartojimui
◻ Kokie yra Rašto įrodymai, kad krikščionis prižiūrėtojas gali būti vedęs?
◻ Jeigu nevedęs vyresnysis tuokiasi, ką jis turi suprasti?
◻ Kaip susituokęs krikščionis „rūpinasi šio pasaulio reikalais“?
◻ Kaip daugelis prižiūrėtojų žmonų parodo puikią pasiaukojimo dvasią?
[Iliustracija 17 puslapyje]
Nors ir užimtas teokratine veikla, vyresnysis turi parodyti savo žmonai meilingą dėmesį