Kad krikščionių santuoka būtų laiminga

 1. Kaip jaunieji jaučiasi vestuvių dieną, tačiau ką, pasak Biblijos, jie turės patirti? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.)

PAGALIAU išaušo jungtuvių diena. Abu jaunieji gražūs, šventiškai pasipuošę. Vienas kitą pamatę, jie netveria džiaugsmu. Kai dar draugavo, jųdviejų meilė tapo tokia stipri, kad galiausiai jie nusprendė susisaistyti santuokos ryšiais ir pažadėti vienas kitam savo ištikimybę. Žinoma, dviem skirtingiems žmonėms sukūrus šeimą, pokyčiai jų gyvenime bus neišvengiami. Laimei, Dievo Žodyje apstu puikių patarimų tiems, kas nutaria susituokti. Šeimos Įkūrėjas nori, kad kiekviena pora būtų laiminga (Pat 18:22). Biblijoje vis dėlto tiesiai pasakyta, jog netobuli žmonės susituokę „turės kūno vargų“ (1 Kor 7:28). Ką sutuoktiniams daryti, kad tokių vargų būtų kuo mažiau ir kad jų santuoka būtų sėkminga?

 2. Kokią meilę turi rodyti sutuoktiniai?

² Biblijoje pabrėžiama meilės svarba. Santuokoje šis jausmas pasireiškia įvairiopai. Sutuoktiniai turi rodyti vienas kitam švelnų prisirišimą (graikiškai philia). Džiaugsmo jiems taip pat teikia tokia meilė, kokią vienas kitam rodo priešingos lyties asmenys (erōs). Labai svarbu yra puoselėti meilę šeimos nariams (storgē), ypač tada, kai pora susilaukia vaikų. Tačiau pati svarbiausia meilė, nuo kurios priklauso šeimos laimė, yra krikščioniškais principais pagrįsta meilė (agapē). Būtent apie ją apaštalas Paulius rašė: „Kiekvienas iš jūsų temyli savo žmoną kaip save, o žmona tegul didžiai gerbia vyrą“ (Ef 5:33).

 3. Kiek stipri turi būti sutuoktinių tarpusavio meilė?

³ Paulius rašė: „Vyrai, mylėkite savo žmonas, kaip ir Kristus mylėjo bendruomenę ir atidavė už ją save“ (Ef 5:25). Sekti Kristaus pavyzdžiu – tai ir rodyti tokią meilę, kokią jis rodė savo mokiniams. (Perskaityk Jono 13:34, 35; 15:12, 13.) Taigi sutuoktinius turi vienyti tokia stipri meilė, kad jiedu būtų pasiryžę atiduoti gyvybę vienas už kitą. Bet jeigu sutuoktiniai leistų įsisenėti kokiam nesutarimui, guldyti galvą už savo antrąją pusę tikriausiai nebūtų jokio noro. Kaip tokio jausmų atšalimo išvengti? Privalu puoselėti agapē – meilę, kuri „visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi, visa ištveria“, meilę, kuri „niekada nesibaigia“ (1 Kor 13:7, 8). Sutuoktiniai taip pat turi prisiminti, kad yra davę įžadą – prisiekę vienas kitą mylėti ir būti ištikimi. Tai skatins krikščionių porą kliautis Jehovos pagalba ir problemas spręsti vadovaujantis tobulais jo principais.

4, 5. a) Koks šeimoje yra vyro vaidmuo? b) Kaip žmona turėtų žiūrėti į Dievo nustatytą vadovavimą šeimoje? c) Ką viena pora sakė apie tai, kaip jiedu turėjo pasikeisti sukūrę šeimą?

⁴ Apie vyro ir žmonos vaidmenį Paulius rašė: „Žmonos tebūna klusnios savo vyrams lyg kad Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus yra bendruomenės, savojo kūno, galva“ (Ef 5:22, 23). Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad žmona yra menkesnė už vyrą. Dievas skyrė jai labai svarbų vaidmenį. Tai aišku iš šių Jehovos žodžių: „Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją“ (Pr 2:18, Brb). Žmona turi padėti savo vyrui būti geru šeimos galva. O šis turi sekti puikiu Kristaus, „bendruomenės galvos“, pavyzdžiu ir vadovauti šeimai su meile. Jeigu vyras taip darys, žmona jausis saugi ir daug mieliau savo sutuoktiniui paklus, jį gerbs ir palaikys.

⁵ Susituokus neretai tenka pakeisti savo įpročius ir gyvenseną. Štai Keti^[1] sako: „Gyvendama viena, buvau nuo nieko nepriklausoma, pati savimi pasirūpindavau. Kai ištekėjau, turėjau išmokti kliautis vyru. Ne visada buvo lengva, bet laikydamiesi Jehovos nurodymų vienas su kitu labai suartėjome.“ Jos vyras Fredas pasakoja: „Priimti sprendimus man niekad nebuvo paprasta. Susituokus reikia galvoti jau apie du asmenis, ir tai dar sunkiau. Tačiau maldoje prašau Jehovą vadovavimo ir stengiuosi įsiklausyti į žmonos žodžius, todėl būti šeimos galva kasdien darosi vis lengviau. Manau, esame puiki komanda!“

 6. Kaip meilė padės sutuoktiniams spręsti nesutarimus?

⁶ Sutuoktinių ryšys išliks stiprus, jei abu bus pakantūs ir vienas kitam mielai atleis. Tiek vyras, tiek žmona dėl savo netobulumo darys klaidų. Vis dėlto klaidos suteiks jiems galimybę mokytis, rodyti atlaidumą ir dar didesnę meilę, kuri yra „tobulas vienybės saitas“ (Kol 3:13, 14). Juk „meilė kantri ir maloninga [...], nelaiko nuoskaudų sąskaitos“ (1 Kor 13:4, 5). Nesutarimus dera spręsti kuo greičiau. Krikščionys sutuoktiniai stengsis susitaikyti dar iki dienai pasibaigiant (Ef 4:26, 27). Nuoširdžiai ištarti „atleisk, kad tave įskaudinau“ reikia nuolankumo ir vidinės tvirtybės. Tačiau tokie žodžiai tikrai padės išspręsti kilusias problemas ir vyrą su žmona dar labiau suartins.

7, 8. a) Kas Biblijoje sutuoktiniams patariama dėl intymių santykių? b) Kodėl vyras ir žmona vienas kitam turi rodyti švelnumą?

⁷ Biblija padeda vyrui ir žmonai turėti teisingą požiūrį į santuokinę pareigą. (Perskaityk 1 Korintiečiams 7:3–5.) Būtina su meile atsižvelgti į vienas kito jausmus ir poreikius. Jeigu vyras nerodo žmonai švelnumo, intymūs santykiai jai gali neteikti džiaugsmo. Biblija ragina vyrus elgtis su žmonomis supratingai (1 Pt 3:7). Lytiniai santykiai niekada negali būti priverstiniai; jų norėti turi ir vienas, ir kitas. Noras mylėtis vyrams paprastai kyla greičiau nei moterims. Tačiau svarbu atminti, kad emociškai pasiruošę intymiam suartėjimui turi būti abu sutuoktiniai.

⁸ Iš Biblijos suprantame, kad santuokoje mėgautis intymiomis akimirkomis yra visiškai normalu (Gg 1:2; 2:6). Vis dėlto joje nėra konkrečiai nurodyta, kas intymiame sutuoktinių gyvenime derama ir kas nederama. Principas čia būtų toks: vyras ir žmona vienas su kitu privalo elgtis švelniai.

 9. Kodėl būtina saugotis bet kokio noro tenkinti seksualinius poreikius ne su savo antrąja puse?

⁹ Stipri meilė Dievui ir artimui padės saugoti vedybinį ryšį ir neleis, kad kas nors jį suardytų. Kai kurios šeimos patyrė didelių sunkumų ar net iširo dėl to, kad vienas iš sutuoktinių įniko į pornografiją. Turime kovoti ir su pačiu menkiausiu polinkiu į tokią blogybę, taip pat saugotis bet kokio noro tenkinti seksualinius poreikius ne su savo antrąja puse. Susituokusiam žmogui privalu vengti su kitais elgtis taip, kad susidarytų įspūdis, jog jis flirtuoja. Sutuoktinio atžvilgiu tai būtų labai nemeilinga. Jeigu nuolat turėsime omenyje, kad Dievas mato visas mūsų mintis ir darbus, jausime dar didesnį troškimą jam įtikti ir likti tyri. (Perskaityk Mato 5:27, 28 ir Hebrajams 4:13.)

10, 11. a) Ką byloja skyrybų statistika? b) Kas Biblijoje sakoma apie sutuoktinių atsiskyrimą? c) Kas padėtų sutuoktiniams į gyvenimą skyrium nežiūrėti lengvabūdiškai?

¹⁰ Jeigu sutuoktiniams vis nepavyksta išspręsti kokio nors nesutarimo, vienas iš jų arba abu gali imti svarstyti apie gyvenimą atskirai ar net skyrybas. Yra šalių, kuriose išyra daugiau nei pusė santuokų. Žinoma, krikščionių bendruomenėje ištuokų skaičius toli gražu nėra toks didelis. Tačiau ir mūsų tarpe vis daugiau porų susiduria su rimtomis problemomis ir tai išties kelia nerimą.

¹¹ Biblijoje prisakyta: „Žmona teneatsiskiria nuo vyro, o jeigu jau atsiskirtų, tegul lieka netekėjusi arba tegul susitaiko su vyru. Vyras irgi tegul nepalieka žmonos“ (1 Kor 7:10, 11). Į atsiskyrimą nuo sutuoktinio nedera žiūrėti lengvabūdiškai. Iškilus šeimyniniams sunkumams, gyvenimas skyrium gal ir atrodo gera išeitis, tačiau neretai dar labiau apsunkina padėtį. Kalbėdamas šia tema, Jėzus pakartojo Dievo žodžius, kad vyras paliks savo tėvą ir motiną ir prisiriš prie žmonos. Tada pasakė: „Ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mt 19:3–6; Pr 2:24). Taigi nei vyras, nei žmona neturėtų ardyti jųdviejų sąjungos. Dievo akyse jie yra susisaistę visam gyvenimui (1 Kor 7:39). Jei sutuoktiniai nepamirš, kad kiekvienas duos Jehovai apyskaitą už savo veiksmus, jie iš visų jėgų stengsis kuo greičiau išspręsti bet kokį nesutarimą, kol tarpusavio santykiai dar labiau nepaaštrėjo.

12. Kodėl susituokęs žmogus gali norėti atsiskirti nuo savo sutuoktinio?

¹² Neretai problemų šeimoje kyla todėl, kad iki vedybų pora puoselėjo nerealius lūkesčius. Svajonėms apie tobulą santuoką neišsipildžius, žmogus jaučiasi nusivylęs, apgautas, tampa piktas. Keblumų atsiranda ir dėl skirtingos emocinės prigimties, skirtingo auklėjimo. Šeimos biudžetas, santykiai su giminėmis, vaikų auginimas – tai dar kelios sritys, kur gali rastis nesutarimų. Vis dėlto pagirtina, kad dauguma mūsų bendratikių porų leidžiasi Dievo vadovaujamos ir todėl geba rasti abiem pusėms priimtiną problemų sprendimą.

13. Kokių yra svarių priežasčių sutuoktiniams atsiskirti?

¹³ Žinoma, kartais gali būti svarių priežasčių sutuoktiniams gyventi skyrium. Pavyzdžiui, kuris nors iš jų galbūt visiškai nesirūpina šeima, žiauriai smurtauja ar visaip žlugdo antrosios pusės dvasingumą. Tokie dalykai iš tiesų yra rimtas pagrindas atsiskirti. Jeigu tarp vyro ir žmonos atsiranda didelių nesutarimų, jiems derėtų kreiptis pagalbos į vyresniuosius. Tie patyrę broliai gali padėti sutuoktiniams taikyti Dievo Žodžio patarimus. Taip pat būtina melsti Jehovą, kad duotų savo dvasios, padedančios laikytis Biblijos principų ir rodyti gražias krikščioniškas savybes (Gal 5:22, 23).^[2]

14. Kas Biblijoje sakoma krikščionims, kurių sutuoktinis netarnauja Jehovai?

¹⁴ Yra nemažai šeimų, kuriose kol kas tik vienas iš sutuoktinių tarnauja Jehovai. Biblijoje pateikiama gerų argumentų, kodėl tokiems krikščionims verta likti su savo antrąja puse. (Perskaityk 1 Korintiečiams 7:12–14.) Ar netikintis sutuoktinis tai supranta ar ne, jis yra „pašventintas“ dėl to, kad gyvena su tikinčiuoju. Tokioje šeimoje augantys vaikai irgi yra „šventi“, kitaip tariant, tyri Dievo akyse. Paulius minėjo, kad krikščionis net gali išgelbėti savo sutuoktinį (1 Kor 7:16). Kone kiekvienoje mūsų bendruomenėje yra tokių pavyzdžių, kai tikintis vyras ar žmona padėjo savo antrajai pusei tapti Jehovos tarnu.

15, 16. a) Kas Biblijoje patariama krikščionėms, kurių vyrai netarnauja Dievui? b) Ką turi atminti krikščionis, kurio netikintis sutuoktinis nusprendžia atsiskirti?

¹⁵ Apaštalas Petras patarė krikščionėms klausyti savo vyrų, „kad jeigu kurie nepaklūsta žodžiui, būtų laimėti be žodžio, žmonų elgesiu, matydami, jog elgiatės tyrai ir su didžia pagarba“. Patraukti vyrą prie teisingo tikėjimo žmonai, galimas dalykas, labiau padės ne nuolatinis kalbėjimas apie savo įsitikinimus, o elgesys, bylojantis apie „tykią ir romią dvasią, kuri labai brangi Dievo akyse“ (1 Pt 3:1–4).

¹⁶ O kaip tada, jei netikintis sutuoktinis nutartų atsiskirti? Biblijoje sakoma: „Jeigu netikintysis nusprendžia atsiskirti, tegul atsiskiria. Tokiomis aplinkybėmis brolis ar sesuo nėra įpareigoti. Dievas yra pašaukęs jus ramybei“ (1 Kor 7:15). Taigi krikščionis neturi versti antrosios pusės pasilikti. Atsiskyrimas, tikėtina, suteiks jam šiek tiek ramybės. Vis dėlto tokiu atveju Biblija nesuteikia teisės krikščioniui tuoktis iš naujo. Netikintis sutuoktinis vėliau galbūt panorės sugrįžti ir atkurti šeimoje santarvę, o laikui bėgant gal netgi taps Jehovos garbintoju.

17. Kam krikščionys sutuoktiniai privalo skirti pirmenybę?

¹⁷ Kadangi gyvename „paskutinių dienų“ pabaigoje, patiriame daug visokių sunkumų (2 Tim 3:1–5). Bet jei stengsimės likti dvasiškai stiprūs, pajėgsime atsispirti žalingai pasaulio įtakai. Paulius rašė: „Laikas trumpas. Nuo šiol tie, kurie turi žmonas, tebūna tarsi neturėtų, [...] ir kurie naudojasi pasauliu, – tarsi iki galo jo neišnaudotų“ (1 Kor 7:29–31). Paulius jokiu būdu nenorėjo pasakyti, kad vyras ir žmona į savo santuokinius įsipareigojimus turi žiūrėti pro pirštus. Tiesiog dabar, kai iki santvarkos galo liko tiek nedaug, pirmenybę jie privalo skirti dvasiniams dalykams (Mt 6:33).

18. Ką krikščionys sutuoktiniai turi daryti, kad jų šeima būtų laiminga?

¹⁸ Nors laikai išties nelengvi ir aplink tiek daug šeimų patiria krizę, krikščionys sutuoktiniai gali likti laimingi. Jeigu tik nesitrauks iš Jehovos garbintojų brolijos, taikys Biblijos principus ir paklus šventosios dvasios vadovavimui, vyras ir žmona savo ryšį išsaugos tvirtą ir taip parodys branginantys santuoką, įsteigtą paties Dievo (Mk 10:9).