Skaitytojų klausimai

Kas yra „netikintieji“, Pauliaus minimi 2 Korintiečiams 6:14?

Toje eilutėje rašoma: „Nevilkite svetimo jungo su netikinčiaisiais.“ Iš konteksto aišku, kad čia Paulius turi omenyje asmenis, nepriklausančius krikščionių susirinkimui. Tai patvirtina ir kitos Biblijos eilutės, kuriose apaštalas kalba apie „netikintį“ arba „netikinčiuosius“.

Pavyzdžiui, vienoje jis bara krikščionis, einančius bylinėtis į teismą „pas netikinčiuosius“, tai yra Korinto teismo teisėjus. (1 Korintiečiams 6:6) Antrajame laiške Paulius nurodo, kad Šėtonas „netikintiesiems... apakino protus“. Jų akys, tarsi gobtuvu uždengtos, nemato gerosios naujienos. Tie žmonės neparodė jokio noro tarnauti Jehovai, antraip, anot ankstesnių Pauliaus žodžių: „Vos tik žmogus atsigręžia į Viešpatį, gobtuvas nukrinta.“ (2 Korintiečiams 3:16; 4:4)

Kiti netikintieji daro neteisybę arba garbina stabus. (2 Korintiečiams 6:15, 16) Tačiau prieš Jehovos tarnus nusistatę ne visi. Yra tokių, kurie domisi tiesa. Daug kas turi sutuoktinį krikščionį ir puikiai sutaria. (1 Korintiečiams 7:12-14; 10:27; 14:22-25; 1 Petro 3:1, 2) Vis dėlto žodį „netikintis“ Paulius visada taiko tam, kuris, kaip jau minėta, nepriklauso krikščionių susirinkimui, sudarytam iš „įtikėjusių Viešpatį“. (Apaštalų darbų 2:41; 5:14; 8:12, 13)

2 Korintiečiams 6:14 užrašytas principas naudingas krikščionims visais gyvenimo atvejais. Juo paprastai remiamasi duodant patarimų ieškantiesiems sutuoktinio. (Mato 19:4-6) Dievui pasiaukojusiam, krikštytam tikinčiajam išmintinga neieškoti partnerio tarp netikinčių žmonių, nes skiriasi jų vertybės, tikslai, įsitikinimai.

O jeigu asmuo studijuoja Bibliją ir bendrauja su krikščionių susirinkimu arba jau yra nekrikštytas skelbėjas? Ar jis netikintysis? Ne. Žmogaus, priėmusio gerąją naujieną, darančio pažangą ir besiruošiančio krikštui, taip vadinti nederėtų. (Romiečiams 10:10; 2 Korintiečiams 4:13) Pavyzdžiui, Kornelijus dar iki krikšto „pasižymėjo pamaldumu bei Dievo baime“. (Apaštalų darbų 10:2)

Ar dera Dievui pasiaukojusiam krikščioniui užmegzti draugystę ir vėliau susituokti su nekrikštytu skelbėju, jei principas, užrašytas 2 Korintiečiams 6:14, galima sakyti, nėra jam taikomas? Ne, nedera. Kodėl? Dėl apaštalo tiesaus pamokymo krikščionėms našlėms. Paulius rašė: „Ji laisva ir gali tekėti už ko nori, kad tik Viešpatyje.“ (1 Korintiečiams 7:39, kursyvas mūsų) Čia krikščionims patariama ieškoti sutuoktinio tik tarp tų, kurie yra „Viešpatyje“.

Ką reiškia du panašūs pasakymai „Viešpatyje“ ir „Kristuje“? Paulius apie asmenis, esančius „Kristuje“ ir „Viešpatyje“, kalba Romiečiams 16:8-10 ir Kolosiečiams 4:7. Perskaitę minėtas eilutes pamatysite, jog tai yra ‘bendradarbiai’, ‘išmėgintieji’, ‘mylimieji broliai’, ‘ištikimieji tarnai’ (Brb) ir ‘bendravergiai’ (Jr).

Kaip žmogus tampa „bendravergiu Viešpatyje“? Noriai darydamas tai, kas vergui priklauso, ir išsižadėdamas savęs. Jėzus paaiškino: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi.“ (Mato 16:24) Žmogus pradeda sekti Kristumi ir visiškai atsiduoda vykdyti Dievo valią, kada pasiaukoja Dievui. O pasikrikštijęs tampa patvirtintu tarnu, turinčiu Dievo Jehovos pritarimą.a Vadinasi, ‘tekėti [ar vesti] Viešpatyje’ reiškia tuoktis su tuo, kuris parodė esąs išties tikintis, pasiaukojęs „Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus vergas“. (Jokūbo 1:1, Jr)

Asmuo, studijuojantis Bibliją su Jehovos liudytojais ir darantis puikią pažangą, tikrai vertas pagirti. Tačiau jis dar nepasiaukojo Jehovai ir neįsipareigojo atsidavusiai jam tarnauti. Jis tebesikeičia. Ir dar turės padaryti svarbiausius sprendimus — pasiaukoti Dievui bei pasikrikštyti. Tuomet galės pagalvoti apie kitą reikšmingą gyvenimo žingsnį — santuoką.

Ar būtų išmintinga pradėti draugauti su, rodos, gerą pažangą darančiu žmogumi galbūt turint ketinimą susituokti, kai šis pasikrikštys? Ne. Jei Biblijos studijuotojas (ar studijuotoja) žinos, kad Dievui pasiaukojusi krikščionė (ar krikščionis) sutiktų su juo tuoktis tik jam (ar jai) pasikrikštijus, tai gali tapti netinkamu motyvu siekti pasikrikštyti.

Paprastai nekrikštytu skelbėju asmuo būna tik kurį laiką, kol pasirengia krikštui. Todėl minėtas patarimas tuoktis tik Viešpatyje yra protingas. O jeigu išrinktasis yra užaugęs krikščionių šeimoje, jau ne vienerius metus dalyvauja susirinkimo veikloje ir tarnauja nekrikštytu skelbėju? Jei taip, kas kliudo jam pasiaukoti Jehovai? Ko jis delsia? Gal kamuoja abejonės? Tad nors jis nėra netikintysis, dar nėra ir „Viešpatyje“.

Pauliaus patarimas dėl santuokos naudingas mums patiems. (Izaijo 48:17) Jei būsimi sutuoktiniai abu pasiaukoję Jehovai, jų santuoka turės tvirtą dvasinį pagrindą. Juodu vienija tos pačios vertybės ir tikslai. O tai labai svarbu, kad sąjunga būtų laiminga. Be to, tuokdamasis Viešpatyje asmuo parodo ištikimybę Jehovai, todėl jo laimė truks ilgai, nes ‘su ištikimu [Jehova] elgiasi ištikimai’. (Psalmyno 18:26 [18:25, Brb])

[Išnaša]

[Iliustracija 31 puslapyje]

‘Su ištikimu [Jehova] elgiasi ištikimai’