Meilė (agape) — kas jai nebūdinga, o kas jai būdinga
„Papildykite savo... brolišką prisirišimą meile“ (2 PETRO 1:5, 7, NW).
1. a) Kokiai savybei Biblija teikia pranašumą? b) Kokie keturi graikiški žodžiai verčiami reikšme „meilė“ ir kuris iš jų pavartotas 1 Jono 4:8?
JEI yra tokia savybė arba dorybė, kuriai Dievo Žodis, Biblija, teikia pranašumą, — tai meilė. Graikų kalboje, kuria iš pradžių buvo parašyti krikščioniškieji Raštai, yra keturi žodžiai, dažnai verčiami žodžiu „meilė“. Dabar mes nenagrinėsime eʹros (šio žodžio nėra krikščioniškuosiuose Graikų Raštuose) — to, kas remiasi lytiniu potraukiu; nei stor·geʹ — jausmo, kylančio dėl kraujo giminystės; nei fi·liʹa — nuoširdžios, draugiškos meilės, kuri pagrįsta tarpusavio pagarba, kas buvo apsvarstyta ankstesniame straipsnyje. Dabar kalbėsime apie a·gaʹpe — meilę, pagrįstą principu ir galinčią būti nesavanaudiškumo sinonimu, meilę, kurią turėjo omenyje apaštalas Jonas, sakydamas: „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8).
2. Kaip teisingai buvo apibūdinta meilė (a·gaʹpe)?
2 Profesorius Viljamas Barklis savo žodyne New Testament Words apie tą meilę (a·gaʹpe) sako: „Agapē susijusi su protu: tai ne spontaniškai kilęs mūsų širdyje jausmas [kaip fi·liʹa atveju]; tai principas, kuriuo mes apgalvotai vadovaujamės gyvenime. Agapē glaudžiai siejasi su valia. Ji — savęs įveikimas, pergalė ir laimėjimas. Nėra žmogaus, kuriam būtų įprasta mylėti savo priešus. Kad mylėtume priešus, reikia įveikti visus savo natūralius polinkius ir jausmus. Ši agapē... iš tikrųjų yra galia mylėti nemylimus, mylėti žmones, kurių nemėgstame.“
3. Kaip pabrėžė ypatingą meilės reikšmę Jėzus Kristus ir Paulius?
3 Taip, viena, kuo skiriasi švarus Jehovos Dievo garbinimas nuo kitų garbinimo formų — tai šios rūšies meilės iškėlimas. Jėzus Kristus teisingai pavadino du įsakymus didžiausiais: „Pirmasis yra šis: ‛... mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis.’ Antrasis: ‛Mylėk savo artimą kaip save patį.’ Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu“ (Morkaus 12:29-31). Apaštalas Paulius taip pat pabrėžė meilės svarbą 1 Korintiečiams 13-ame skyriuje. Pažymėjęs, kad meilė yra pirmoji būtina savybė, jis užbaigia sakydamas: „Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė — šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė“ (1 Korintiečiams 13:13). Jėzus teisingai pasakė, kad meilė bus tas bruožas, iš kurio atpažins jo pasekėjus (Jono 13:35).
Kas nebūdinga meilei
4. Kiek teigiamų ir kiek neigiamų meilės aspektų mini Paulius 1 Korintiečiams 13:4-8?
4 Manoma, kad lengviau išvardinti, kas nebūdinga meilei negu pasakyti, kas jai būdinga. Iš dalies tai teisinga, nes apaštalas Paulius savo skyriuje apie meilę, 1 Korintiečiams 13, nuo 4-os iki 8-os eilutės mini devynis dalykus, kurie būdingi meilei, ir septynis, nebūdingus jai.
5. Kaip apibrėžiamas žodis „pavydas“ ir kokia teigiama prasme jis vartojamas Rašte?
5 Kaip sako Paulius, pirma, kas jai nebūdinga, yra tai, kad meilė „nepavydi“. Šitai reikia truputį paaiškinti, nes pavydas turi teigiamų ir neigiamų aspektų. Pagal vieną žodyną „pavyduliauti“ reiškia „neapkęsti konkurencijos“ ir „reikalauti ypatingo atsidavimo“. Todėl Mozė pareiškė Išėjimo 34:14: „Negarbink svetimo dievo, nes Viešpats [„Jehova“, NW] turi pavydžiojo vardą; jis yra pavydusis Dievas.“ Išėjimo 20:5 (NW) Jehova sako: „Aš — Jehova, tavo Dievas, esu Dievas, reikalaujantis ypatingo atsidavimo.“ Ta pačia prasme apaštalas Paulius parašė: „Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu“ (2 Korintiečiams 11:2).
6. Kokie Rašto pavyzdžiai rodo, jog meilė nėra pavydi?
6 Tačiau žodis „pavydas“ apskritai turi neigiamą reikšmę, dėl kurios jis pakliūva į kūno darbų sąrašą Galatams 5:20. Taip, toks pavydas yra savanaudiškas ir gimdo neapykantą, o ji — meilės priešingybė. Dėl pavydo Kainas tiek neapkentė Abelio, kad nužudė jį; dėl to ir dešimt Juozapo įbrolių taip neapkentė jo, kad norėjo atsikratyti juo. Meilė nepavyduliauja kitiems jų turto ar pranašumo, kaip kad karalius Achabas pavydžiai įsigeidė Naboto vynuogyno (3 Karalių 21:1-19).
7. a) Koks įvykis parodo, kad Jehovai nemalonus didžiavimasis? b) Kodėl meilė net nesąmoningai nesigiria?
7 Po to Paulius sako mums, kad meilė „nesididžiuoja“. Pasididžiavimas parodo meilės stoką, nes dėl to žmogus iškelia save aukščiau kitų. Jehovai nemalonūs tie, kurie didžiuojasi, ką galime matyti iš to, kaip jis pažemino karalių Nabuchodonosarą, kai šis gyrėsi (Danieliaus 4:27-32). Žmogus dažnai pasigiria nesąmoningai, būdamas per daug patenkintas savo laimėjimais ar turtais. Kai kurie galbūt linkę girtis savo sėkme krikščioniškoje tarnyboje. Kiti panašūs į vieną vyresnįjį, kuris skambino draugams, kad pasakytų pirkęs naują automobilį beveik už 50000 dolerių. Visa tai liudija apie meilės stoką, nes pagyrūnas kelia save aukščiau už jo klausytojus.
8. a) Koks Jehovos požiūris į tuos, kurie puikuojasi? b) Kodėl meilė taip nesielgia?
8 Toliau mums sakoma, kad meilė „neišpuiksta“. Tas, kuris puikuojasi, arba didžiuojasi, neparodo meilės iškeldamas save aukščiau kitų. Tokia galvosena ypač neprotinga, nes „Dievas priešinasi išpuikėliams, o nuolankiesiems teikia malonę“ (Jokūbo 4:6). Meilė, priešingai, — laiko kitus aukštesniais. Paulius parašė Filipiečiams 2:2, 3: „Padarysite mano džiaugsmą tobulą tuo, kad laikysitės vienos minties, turėsite vienokią meilę, santaiką ir sutarimą. Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei, bet vienas kitą laikykite aukštesniu už save.“ Tokia galvosena gerai veikia kitus, o išdidus žmogus dėl savo priekabumo verčia kitus jaustis nepatogiai.
9. Kodėl meilė nesielgia netinkamai?
9 Paulius toliau sako, kad meilė „nesielgia netinkamai“ (ŠR), arba „nepadoriai“ (NW). Vienas žodynas apibūdina „nepadorų“ kaip tą, kuris „nesilaiko arba šiurkščiai pažeidžia gero elgesio ar moralės normas“. Žmogus, kuris elgiasi nepadoriai (nemeiliai), abejingas kito jausmams. Daugelyje Biblijų šis graikų žodis išverstas kaip „nemandagus“. Toks žmogus tyčiojasi iš to, kas priimta kaip tinkama ir taktiška. Žinoma, meilus dėmesys kitiems padeda išvengti viso, kas yra nemandagu ar nepadoru, — to, kas įžeidžia ir net gali šokiruoti.
Kas dar nebūdinga meilei
10. Kaip meilė neieško savo naudos?
10 Po to sakoma, kad meilė „neieško savo naudos“ tada, kai iškyla klausimas dėl mūsų asmeninių ir kitų žmonių interesų. Apaštalas kitur pareiškia: „Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja“ (Efeziečiams 5:29). Tačiau jei mūsų interesai ir susikerta su kitų interesais ir tai nesusiję su jokiais kitais Biblijos principais, mes turėtume pasielgti taip, kaip Abraomas su Lotu, meiliai suteikdami kitam pirmenybę (Pradžios 13:8-11).
11. Ką reiškia tai, kad meilė nepasiduoda piktumui?
11 Meilė neužsigauna greitai. Todėl Paulius kalba mums, kad meilė „nepasiduoda piktumui“. Ji nėra plonaodė. Ji parodo savitvardą. Šis patarimas ypač tinka sutuoktiniams, kad jie saugotųsi kelti nepakantų balsą ar net šaukti vienas prieš kitą. Būna atvejų, kai mus lengva išprovokuoti, ir dėl šios priežasties Paulius juto, kad reikia patarti Timotiejui: „Viešpaties tarnui nedera kivirčytis, bet reikia su visais elgtis maloniai, stengtis pamokyti, būti kantriam [taip, nepasiduoti piktumui], švelniai aiškinti prieštaraujantiems“ (2 Timotiejui 2:24, 25).
12. a) Kaip meilė pamiršta, kas bloga? b) Kodėl neišmintinga minėti tai, kas bloga?
12 Toliau vardindamas tai, kas meilei nebūdinga, Paulius pataria: „Ji... pamiršta, kas buvo bloga.“ Tai nereiškia, kad ji nepastebi blogo. Jėzus parodė, kaip sutvarkyti reikalus, jei kas nors mums padaro didelę skriaudą (Mato 18:15-17). Bet meilė neleidžia, kad mes ir toliau piktintumėmės, užslėptume neapykantą. Pamiršti, kas buvo bloga, reiškia atleisti ir nebeminėti to, kai reikalas buvo išspręstas pagal Raštą. Taip, nekankink savęs ir nepasiversk pasigailėtinu, vis galvodamas apie nuoskaudą — minėdamas, kas bloga!
13. Ką reiškia „nesidžiaugti neteisybe“ ir kodėl meilė to nedaro?
13 Be to, mums pasakyta, kad meilė „nesidžiaugia neteisybe“. Pasaulis džiaugiasi neteisybe, ką matome iš literatūros, filmų ir TV programų apie prievartą ir seksą populiarumo. Visas šis džiugesys yra savanaudiškas, nekreipiant dėmesio į teisingus Dievo principus ir kitų gerovę. Visas šis džiugesys sėja kūnui ir tam tikru laiku pjaus pražūtį iš kūno (Galatams 6:8).
14. Kodėl galima patikimai pasakyti, kad meilė niekada nesibaigia?
14 Ir paskutinis bruožas, kuris nebūdingas meilei, toks: „Meilė niekada nesibaigia.“ Viena, dėl ko meilė niekada nesibaigia arba neišsenka, — tai, kad Dievas yra meilė ir „amžių Karalius“ (1 Timotiejui 1:17). Romiečiams 8:38, 39 mums laiduoja, kad Jehovos meilė mums niekada nesibaigs: „Aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.“ Meilė taip pat niekada nesibaigia todėl, kad ji niekada nestokoja. Meilė pakelia bet kokią situaciją, bet kokį sunkumą.
Kas būdinga meilei
15. Kodėl sąraše to, kas būdinga meilei, Paulius pirmiausia nurodo kantrumą?
15 Toliau pereidamas prie teigiamo aspekto — to, kas būdinga meilei, Paulius pradeda: „Meilė kantri.“ Sakoma, kad negali būti krikščionių draugystės be didelės kantrybės, tai yra be kantrių pastangų derintis prie kitų. Tai todėl, kad visi mes esame netobuli ir mūsų netobulumas bei trūkumai kamuoja kitus. Nenuostabu, kad sąraše to, kas būdinga meilei, apaštalas Paulius pirmiausia nurodo šį aspektą!
16. Kaip šeimos nariai gali būti maloningi vieni kitiems?
16 Paulius tvirtina, kad meilė taip pat „maloninga“. Tai reiškia, kad meilė teikia pagalbą, yra dėmesinga ir rūpestinga kitiems. Maloningumas parodomas dideliuose ir mažuose dalykuose. Draugiškasis samarietis tikrai parodė maloningumą vyrui, kurį užpuolė plėšikai (Luko 10:30-37). Meilei malonu sakyti „prašau“. Tarti „duok duonos“ skamba kaip įsakymas. Kai pradedama nuo „prašau“, tai virsta prašymu. Vyrai maloningi žmonoms, jei jie atkreipia dėmesį į patarimą iš 1 Petro 3:7: „Jūs, vyrai, supratingai gyvendami su moterimis, atsižvelkite, kad jos priklauso silpnesnei lyčiai, pagerbkite jas, kaip turinčias kartu su jumis paveldėti gyvenimo malonę; tada jūsų maldos nebus trukdomos.“ Žmonos yra maloningos savo vyrams, jei jos ‛gerbia vyrą’ (Efeziečiams 5:33). Tėvai maloningi savo vaikams, jei jie laikosi patarimo Efeziečiams 6:4: „Tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu.“
17. Dėl kokių dviejų priežasčių meilė džiaugiasi tiesa?
17 Meilė nesidžiaugia neteisybe, bet „su džiaugsmu pritaria tiesai“. Meilė ir tiesa eina ranka rankon — Dievas yra meilė ir drauge jis yra „tiesos Dievas“ (Psalmių 31:5, NW [30:6, ŠR]). Meilė džiaugiasi, matydama tiesos triumfą, ir demaskuoja melą; tuo iš dalies galima paaiškinti didelį Jehovos Liudytojų skaičiaus augimą šiandieną. Kadangi tiesa priešinga neteisybei, galima taip pat pasakyti, kad meilė džiaugiasi teisingumu. Meilė džiaugiasi teisingumo pergale, kaip, sakysim, Jehovos garbintojai liepiami džiaugtis didžiosios Babelės kritimu (Apreiškimas 18:20).
18. Kokia prasme meilė visa pakelia?
18 Paulius taip pat sako mums, kad meilė „visa pakelia“. Graikų Raštų vertimas Kingdom Interlinear rodo, jog čia turima omenyje, kad meilė uždengia visa. Ji nėra ‛atskleidžianti’ savo brolio trūkumų, kaip linkę daryti piktieji (Psalmių 50:20, NW [49:20, ŠR]; Patarlių 10:12; 17:9). Taip, čia ta pati mintis kaip ir 1 Petro 4:8: „Meilė uždengia nuodėmių gausybę.“ Žinoma, ištikimybė Jehovai neleis uždengti didelę nuodėmę, jei nusižengta Jam ir krikščionių susirinkimui.
19. Kaip yra, kad meilė visa tiki?
19 Meilė „visa tiki“. Meilė turi teigiamą, o ne neigiamą požiūrį. Tatai nereiškia, kad meilė yra lengvatikė. Ji nepatiki greitai sensacingais pranešimais. Bet tam, kad įgytų tikėjimą Dievu, žmogus turi norėti tikėti. Taigi meilė nėra skeptiška, perdėtai kritiška. Ji nesipriešina tikėjimui kaip tai daro ateistai, kurie dogmatiškai tvirtina, kad nėra Dievo, arba kaip agnostikai, kurie kategoriškai įrodinėja, jog tiesiog neįmanoma žinoti, iš kur mes atsiradome, kodėl čia esame ir kas bus ateityje. Dievo Žodis patikimai atsako į visus šiuos klausimus. Meilė taip pat pasiruošusi patikėti todėl, kad ji pasitiki ir nėra pernelyg įtari.
20. Kaip meilė susijusi su viltimi?
20 Apaštalas Paulius laiduoja, kad meilė „viskuo viliasi“. Kadangi meilei būdingas teigiamas, o ne neigiamas požiūris, ji tvirtai viliasi visais Dievo Žodžio pažadais. Mums pasakyta: „Artojas turi arti su viltimi ir kūlėjas turi kulti su viltimi gauti savo dalį“ (1 Korintiečiams 9:10). Meilė ne tik patikli, ji taip pat viltinga, visada tikėdamasi geriausio.
21. Kaip Raštas laiduoja, kad meilė visa ištveria?
21 Galiausiai mums garantuojama, jog meilė „visa ištveria“. Tai įmanoma, nes Paulius sako 1 Korintiečiams 10:13: „Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški. Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet padarys, kad galėtumėte atlaikyti išmėginimą.“ Meilė paskatins mus sekti pavyzdžiu daugelio Rašte paminėtų Dievo tarnų, kurie ištvėrė ir iš kurių svarbiausias yra Jėzus Kristus, kaip mums primenama pagal Žydams 12:2, 3.
22. Kokią pranašiausią savybę mes, kaip Dievo vaikai, visada turime stengtis parodyti?
22 Tikrai, meilė (a·gaʹpe) — pranašiausia savybė, kurią mes, krikščionys Jehovos Liudytojai, turime ugdyti, atsižvelgdami tiek į tai, kas jai nebūdinga, tiek, kas būdinga. Kaip Dievo vaikai, visada stenkimės rodyti šį Dievo dvasios vaisių. Tai darydami, būsime panašūs į Dievą, nes, kaip atsimename, „Dievas yra meilė“.
Ar tu atsimeni?
◻ Kaip Jėzus Kristus ir Paulius parodė meilės pranašumą?
◻ Kokia prasme meilė nėra pavydi?
◻ Kaip meilė „visa pakelia“?
◻ Kodėl galima pasakyti, kad meilė niekada nesibaigia?
◻ Dėl kokių dviejų priežasčių meilė džiaugiasi tiesa?
[Rėmelis 30 puslapyje]
MEILĖ (AGAPE)
Kas jai nebūdinga Kas jai būdinga
1. Pavydėti 1. Kantrumas
2. Didžiuotis 2. Maloningumas
3. Išpuikti 3. Su džiaugsmu pritarti tiesai
4. Elgtis netinkamai 4. Visa pakelti
5. Ieškoti savo naudos 5. Visa tikėti
6. Pasiduoti piktumui 6. Viskuo viltis
7. Minėti bloga 7. Visa ištverti
8. Džiaugtis neteisybe
9. Užsibaigti