„Kiekvienam reikės nešioti savo naštą“
„Kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save“ (ROMIEČIAMS 14:12).
1. Kokios atsakomybės nepabūgo trys hebrajai?
BABILONE trys jauni hebrajai turėjo priimti sprendimą, lemiantį gyvenimą arba mirtį. Ar jie nusilenks didžiulei statulai, kaip reikalavo šalies įstatymas? Ar atsisakys ją pagarbinti ir bus įmesti į degančią krosnį? Šadrachui, Mešachui ir Abed Negui nei buvo laiko su kuo nors pasitarti, nei to reikėjo. Nedvejodami jaunuoliai pasakė: „Karaliau, tebūna tau žinoma, kad mes tavo dievams netarnausime ir aukso statulos, kurią tu pastatei, negarbinsime“ (Danieliaus 3:1-18). Šie trys hebrajai patys nešė savo atsakomybės naštą.
2. Kas nulėmė Piloto sprendimą dėl Jėzaus Kristaus ir ar tai išvadavo šį romėnų valdytoją nuo atsakomybės?
2 Nuo tų laikų praėjo maždaug šeši šimtmečiai ir štai romėnų valdytojas klausosi, kaip skundžiamas pas jį atvestas žmogus. Ištyręs bylą, įsitikina, kad tas vyras nėra kaltas. Bet minia reikalauja jam mirties bausmės. Nors iš pradžių valdytojas nesutinka, netrukus paaiškėja, kad jis nelinkęs imtis atsakomybės. Pareigūnas nusiplauna rankas ir taria: „Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo.“ Paskui atiduoda žmogų mirčiai. Užuot pats atsakingai nutaręs, kaip pasielgti su Jėzumi Kristumi, Poncijus Pilotas leidžia kitiems tai nuspręsti. Joks vanduo negalėjo nuplauti jo kaltės už šį neteisingą nuosprendį (Mato 27:11-26; Luko 23:13-25).
3. Kodėl neturėtų nuspręsti už mus kiti?
3 O kaip tu? Ar elgiesi kaip tie trys hebrajai ir prireikus nusprendi pats, ar kiti tai daro už tave? Aišku, pačiam pasirinkti būna nelengva. Tinkamą išeitį rasti labiau geba brandus žmogus, todėl, pavyzdžiui, už savo nepilnamečius vaikus kai ką turi spręsti tėvai. Apsispręsti ypač sunku tada, kai aplinkybės painios ir būtina įvertinti daug veiksnių. Tačiau asmeniškas apsisprendimas anaiptol nėra viena iš tokių naštų, kurias už mus turėtų nešti kiti — „dvasios žmonės“ (Galatams 6:1, 2). Tai pačių atsakomybė ir čia „kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save“ (Romiečiams 14:12). „Kiekvienam reikės nešioti savo naštą“, — sakoma Biblijoje (Galatams 6:5). Tad kas padėtų mums gyvenime priimti išmintingus sprendimus? Pirmiausia turime pripažinti, kad mūsų galimybės tinkamai apsispręsti ribotos, ir verta atkreipti dėmesį, ko reikia, kad gebėtume tai padaryti.
Ko reikia norint teisingai nuspręsti
4. Kokias savo galimybių ribas pripažinti skatina mus pasakojimas apie Adomo ir Ievos nuodėmę?
4 Kadaise pirmoji žmonių pora apsisprendė nevykusiai ir pasekmės buvo pražūtingos. Abu nutarė valgyti vaisių nuo gero ir blogo pažinimo medžio (Pradžios 2:16, 17). Kokia buvo jų paskata? „Moteris pamatė, kad tas medis geras maistui, kad jis žavus akims, — sakoma Biblijoje. — Ji skynėsi jo vaisių ir valgė, davė ir savo vyrui, buvusiam su ja, ir šis valgė“ (Pradžios 3:6). Ievą tam paskatino savanaudiškas troškimas. Paskui ją nusekė ir Adomas. Todėl nuodėmė ir mirtis „prasiskverbė į visus žmones“ (Romiečiams 5:12). Adomas su Ieva nepakluso Dievui, ir tas atsitikimas rodo, kokias savo galimybių ribas turime pripažinti: jei nepaklūstame Dievo vadovavimui, mūsų sprendimai bus klaidingi.
5. Kokį kelrodį Jehova yra mums davęs ir kaip galime juo vadovautis?
5 Kokie laimingi esame, kad Jehova Dievas neapleido mūsų ir nepaliko be kelrodžio. Šventajame Rašte rašoma: „Jeigu nuklysi nuo kelio į dešinę ar į kairę, girdėsi jo balsą už nugaros tau sakantį: ‘Štai tikrasis kelias! Juo eikite!’“ (Izaijo 30:21). Jehova kalba mums per savo įkvėptą Žodį, Bibliją. Turime į ją gilintis ir gerai žinoti joje surašytus mokymus. Kad galėtume teisingai pasirinkti, reikia sotintis ‘subrendusiems deramu stipriu maistu’. Taip pat būtina ‘pratybomis išlavinti savo pojūčius ir sugebėti atskirti gera nuo bloga’ (Hebrajams 5:14). Juos išlavinsime taikydami, ką sužinome iš Dievo Žodžio.
6. Ko reikia, kad galėtume patikimai remtis savo sąžine?
6 Svarstant, kaip apsispręsti, itin svarbus yra įgimtas gebėjimas remtis sąžine. Ji mus teisia, „tai kaltina, tai teisina“ (Romiečiams 2:14, 15). Tačiau kad mūsų sąžinė prireikus netylėtų, turime ją apšviesti žiniomis iš Dievo Žodžio ir tą Žodį taikyti. Tik tada mūsų sąžinė bus jautri. Antraip ją lengvai suklaidintų vietos tradicijos bei papročiai. Ne ta linkme galime pasukti ir dėl pačios aplinkos arba paveikti kitų nuomonės. Kas atsitinka, kai nuolat sąžinės balso nepaisoma ir Dievo normos pažeidžiamos? Sąžinė tarsi paženklinama įdagu, tai yra surambėja kaip oda po nudegimo ir laikui bėgant tampa nejautri, abejinga (1 Timotiejui 4:2). O jeigu sąžinę išlaviname klausyti Dievo Žodžio, galėsime patikimai ja remtis.
7. Kas svarbu norint teisingai apsispręsti?
7 Vadinasi, jeigu norime viską vertinti atsakingai ir priimti teisingus sprendimus, turime gerai pažinti Šventąjį Raštą ir gebėti jo principais vadovautis. Užuot apsisprendę impulsyviai, skubotai, negailėkime laiko patyrinėti, kokie yra Dievo nuostatai, ir pasitelkime nuovoką, kaip juos taikyti. Išmanydami Dievo Žodį ir išlavinę sąžinę jo klausyti, nesuklysime net ir tada, kai teks ką nors nutarti nedelsiant, kaip kitados Šadrachui, Mešachui ir Abed Negui. Jeigu siekiame dvasinės brandos, apsispręsti gebame geriau. Kad tuo įsitikintume, apžvelkime dvi sritis.
Su kuo bičiuliausies?
8, 9. a) Kokie principai moko šalintis blogų draugijų? b) Ar blogos draugijos — tik tie, kurie nevertina moralės principų? Paaiškink.
8 „Neapsirikite, — rašė apaštalas Paulius, — ‘Blogos draugijos gadina gerus papročius!’“ (1 Korintiečiams 15:33). Jėzus Kristus savo apaštalams pasakė: „Jūs — ne pasaulio“ (Jono 15:19). Žinodami šiuos principus aiškiai suprantame, jog netinka bičiuliautis su paleistuviais, svetimautojais, vagimis, girtuokliais ir kitokiais nedorėliais (1 Korintiečiams 6:9, 10). Vis daugiau gilindamiesi į Biblijos tiesas suvokiame dar kai ką: nevalia žiūrėti į juos filmuose, televizijos laidose, kompiuterių ekranuose, skaityti apie juos knygose, — juk tai žalinga, kaip ir bendrauti tiesiogiai. Taip pat nedera palaikyti ryšio su „apsimetėliais“ interneto svetainėse (Psalmyno 26:4, Brb).
9 O ar tinka artimai bendrauti su tais, kurie dori, bet netiki tikruoju Dievu? Šventasis Raštas mums sako: „Visas pasaulis yra piktojo pavergtas“ (1 Jono 5:19). Vadinasi, blogos draugijos — ne vien nevertinantys moralės principų arba jiems nusižengiantys asmenys. Todėl išmintinga draugauti tik su tais, kurie myli Jehovą.
10. Kas padeda mums atsakingai apsispręsti bendraujant su pasauliu?
10 Visiškai išvengti ryšių su pasauliu neįmanoma. Šito net ir nereikalaujama (Jono 17:15). Juk su pasaulio žmonėmis bendraujame visur: krikščioniškojoje tarnyboje, mokykloje, darbovietėje. O jeigu ir sutuoktinis neliudytojas, ta bendrystė ypač artima. Tačiau išlavinę savo pojūčius, suvokiame, jog būtiniausias sąlytis su pasauliu — viena, o glaudūs ryšiai su juo — visai kas kita (Jokūbo 4:4). Tada ir gebame atsakingai apsispręsti, pavyzdžiui, ar dalyvauti popamokinėje veikloje — sporto varžybose, šokiuose, ar eiti į bendradarbių rengiamą vakarėlį arba pobūvį.
Kai renkamės darbą
11. Į ką pirmiausia turėtume atsižvelgti rinkdamiesi darbą?
11 Mokėdami atsakingai taikyti Biblijos principus, galėsime nuspręsti, kokį darbą pasirinkti, kad aprūpintume namiškius (1 Timotiejui 5:8). Pirmiausia atsižvelkime į patį darbo pobūdį — ko iš mūsų bus reikalaujama. Juk netiktų dalyvauti veikloje, kuri aiškiai priešinga Biblijos nuostatams. Tikrieji krikščionys nesiims darbo, kur tektų įsitraukti į stabmeldystę, vogti, nepaisyti draudimo vartoti kraują ar kitaip pažeisti Biblijos principus. Taip pat nemeluosime ir neapgaudinėsime, net jeigu darbdavys to reikalautų (Apaštalų darbų 15:29; Apreiškimo 21:8).
12, 13. Į ką dar reikia atsižvelgti, net jei pats darbas ir tinkamas?
12 Galbūt pats darbas Dievo reikalavimų nepažeidžia. Bet vis geriau suvokdami tiesą ir lavindami savo pojūčius, suprasime, į ką dar reikia atsižvelgti. Gal darbas mus sieja su tuo, kas, Biblijos požiūriu, netinkama, pavyzdžiui, turime atsakinėti į skambučius lošimo namuose? Taip pat svarbu žinoti, kas mums mokės atlyginimą ir kokioje vietoje teks dirbti. Tarkim, esame laisvai samdomi žmonės. Ar apsiimtume dažyti bažnyčią? Juk šitaip remtume klaidingą religiją (2 Korintiečiams 6:14-16).
13 Arba kitas atvejis: išdekoruoti klaidingos religijos statinį sutaria mūsų darbdavys. Čia būtina apsvarstyti, kiek nuo mūsų priklausys, kaip viskas bus daroma, ir ką patys turėsime dirbti. O jeigu siūloma dirbti paslaugų arba aptarnavimo sferoje, pavyzdžiui, išnešioti paštą įvairiais adresais ir žinome, jog teks lankytis ten, kur krikščionis paprastai neitų? Ar čia nepadėtų apsispręsti Mato 5:45 užrašytas principas? Reikėtų pagalvoti ir apie tai, kaip toks kasdienis darbas paveiks mūsų sąžinę (Hebrajams 13:18). Vadinasi, kad neštume atsakomybės naštą — priimtume deramus sprendimus dėl darbo, — turime lavinti savo pojūčius ir gebėjimą remtis Dievo įdiegta sąžine.
„Pripažink jį visur“
14. Ką dera apsvarstyti priimant sprendimus?
14 O kai reikia apsispręsti kitais klausimais, tarkim, kokio išsilavinimo siekti, kokį gydymą pasirinkti, o kokio atsisakyti? Privalome išsiaiškinti atitinkamus Biblijos principus ir apmąstyti, kaip juos taikyti. „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga, — patarė išmintingasis senovės Izraelio karalius Saliamonas. — Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius“ (Patarlių 3:5, 6).
15. Ko mus moko pirmųjų krikščionių pavyzdys, kai reikia priimti sprendimus?
15 Nepamirškime, jog mūsų sprendimai dažniausiai turi įtakos ir aplinkiniams. Pavyzdžiui, pirmojo amžiaus krikščionys jau galėjo nebepaisyti daugelio mitybos apribojimų, nurodytų per Mozę duotame Įstatyme. Jų valioje buvo rinktis valgyti net ką Įstatymas laikė nešvariu, jeigu tik produktas nebūdavo atmestinas dėl kitų priežasčių. Bet apaštalas Paulius apie mėsą gyvulių, kurie gal buvo paaukoti stabmeldžių apeigose, rašė: „Jei valgis piktina mano brolį, aš nevalgysiu mėsos per amžius, kad tik nepapiktinčiau brolio“ (1 Korintiečiams 8:10-13). Jis skatino atsižvelgti į kitų sąžinę — jos neužgauti. Savo sprendimais neturime kitų papiktinti (1 Korintiečiams 10:29, 32).
Siek Dievo išminties
16. Kaip malda padeda mums dėl ko nors apsispręsti?
16 Kai reikia apsispręsti, neįkainojama yra malda. „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, — sako Jėzaus mokinys Jokūbas, — teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta“ (Jokūbo 1:5). Visiškai pasitikėdami galime kreiptis į Jehovą ir prašyti išminties, būtinos teisingai nuspręsti. Kai išsakome Dievui savo rūpesčius ir meldžiame jo vadovavimo, šventoji dvasia gali padėti geriau perprasti mūsų apmąstomus Šventojo Rašto patarimus ir priminti tuos, į kuriuos neatkreipėme dėmesio.
17. Kaip kiti gali padėti apsispręsti?
17 Ar gali kiti mums padėti apsispręsti? Taip, Jehovos rūpesčiu bendruomenėje yra brandžių krikščionių (Efeziečiams 4:11, 12). Jų galima teirautis patarimo, ypač jeigu reikalas svarbus. Krikščionys, turintys gerą dvasinę įžvalgą ir didelę gyvenimo patirtį, galbūt pasiūlys apsvarstyti dar daugiau mums tinkančių Biblijos principų ir paskatins „pasirinkti, kas vertingiau“ (Filipiečiams 1:9, 10). Tačiau saugokimės, kad už mus neimtų spręsti kiti. Atsakomybės našta — mūsų pačių.
Ar sprendimai visada išeina į gera?
18. Kokie būna gero sprendimo vaisiai?
18 Ar sprendimai, priimti tvirtai remiantis Biblijos principais ir savo sąžine, visada išeina į gera? Galų gale — taip. Tačiau iš pradžių dėl savo sprendimo galime nukentėti. Štai Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas žinojo, kad atsisakydami pagarbinti didžiulę statulą užsitraukia mirties bausmę (Danieliaus 3:16-19). Ir apaštalai, paaiškinę žydų teismo tarybai turį Dievo klausyti labiau nei žmonių, buvo nuplakti ir tik paskui paleisti (Apaštalų darbų 5:27-29, 40). Be to, net priėmus teisingą sprendimą, viskas gali bloga linkme pakrypti dėl „laiko ir atsitiktinumo“ (Mokytojo 9:11, Brb). Jei pakliuvome į bėdą, nors mūsų pasirinkimas ir buvo tinkamas, neabejokime, kad Jehova padės ištverti ir galiausiai atlygins geru (2 Korintiečiams 4:7).
19. Kas padės ryžtingai imtis atsakomybės apsispręsti?
19 Tad prieš ką nors nuspręsdami, turime patyrinėti, kokie Šventojo Rašto principai čia tinka, ir apmąstyti, kaip juos taikyti. Esame dėkingi Jehovai, kad per savo šventąją dvasią ir brandžius bendruomenės krikščionis padeda mums apsispręsti. Jo vadovaujami ir nestokodami patarimų, būkime kupini ryžto patys nešti savo atsakomybės naštą ir visada apsispręskime išmintingai.
Ko pasimokei?
• Ko reikia, kad gebėtum tinkamai apsispręsti?
• Kaip dvasinė pažanga padeda mums pasirinkti draugus?
• Į kokius svarbius veiksnius reikėtų atsižvelgti renkantis darbą?
• Kas padeda apsispręsti?
[Iliustracija 22 puslapyje]
Ko svarbaus pasimokome iš pasakojimo apie tai, kaip Adomas ir Ieva nepakluso Dievui?
[Iliustracija 24 puslapyje]
Priimdamas svarbų sprendimą pirma patyrinėk, kokie yra Dievo principai