Visuomet pertekę darbu
1 Jehovos tauta yra užsiėmusi tauta. Mes turime daug įsipareigojimų, susijusių su mūsų šeima, darbu ir mokykla. Ir visų pirma mes esame ‛pertekę Viešpaties darbu’ (1 Kor 15:58, NTP). Kas savaitę turime ruoštis susirinkimo sueigoms ir jose dalyvauti. Mes esame skatinami nepraleisti nė vienos savaitės nedalyvavę lauko tarnyboje. Turi būti reguliariai skiriama pakankamai laiko studijuoti Bibliją asmeniškai ir šeimoje. Vyresnieji ir tarnybiniai padėjėjai turi daug užduočių susirinkime. Kartais mes esame prašomi padėti vertiems asmenims, kai juos ištinka nelaimė.
2 Retkarčiais kai kurie iš mūsų jaučiasi prislėgti viso to, ką mums reikia daryti. Tačiau labiausiai užsiėmę žmonės gali būti tarp laimingiausiųjų, jeigu išlaikoma pusiausvyra ir tinkama perspektyva (Ekl 3:12, 13).
3 Apaštalas Paulius buvo žmogus, pertekęs darbu. Kadangi jis rūpinosi savo paties reikmėmis dirbdamas pasaulietišką darbą, tai yra gamindamas palapines, jis darbavosi daugiau negu kiti apaštalai. Jis nenuilstamai dirbo kaip evangelistas, skelbdamas viešai ir po namus, bet neapleido ir savo pareigų kaip kaimenės ganytojas (Apd 20:20, 21, 31, 34, 35). Nors Pauliaus tvarkaraštis buvo užimtas, jis visada troško nuveikti daugiau Jehovos tarnyboje. (Palygink Romiečiams 1:13-15.)
4 Paulius išlaikė pusiausvyrą ir džiaugsmingą širdį, pasitikėdamas, kad Jehova suteiks jam jėgos. Tarnyba jam buvo kaip atpildas ir pasitenkinimas (Fil 4:13). Jis žinojo, jog Dievas nepamirš jo darbų (Žyd 6:10). Džiaugsmas padedant kitiems pažinti Jehovą suteikdavo jam energijos (1 Tes 2:19, 20). Užtikrinimas, kad Biblija pagrįsta jo viltis išsipildys, skatino jį išlikti stropų (Žyd 6:11).
5 Mes taip pat turime apsvarstyti naudą, kurią teikia mūsų triūsas. Mūsų lankymasis ir dalyvavimas savaitinėse sueigose padeda ugdyti ir drąsinti kitus (Žyd 10:24, 25). Savo nuoširdžiomis pastangomis pasiekti visus su gerąja naujiena mes prisidedame prie susirinkimo pažangos, kai yra išugdomas susidomėjimas ir nauji asmenys bendrauja su mumis (Jn 15:8). Pagelbstint kitiems nelaimėje, susirinkime ugdoma vienijanti šeimyniška dvasia (Jok 1:27). Be to, kaip ir Paulius, mes niekada neturime pamiršti, jog būdami užsiėmę naudingais darbais įtiksime Jehovai Dievui. Tarnavimą jam mes laikome didele privilegija. Mums nėra geresnio gyvenimo kelio!
6 Turint perteklių darbo yra papildoma nauda. Kai mes esame užsiėmę laikydamiesi sveikos dvasinės tvarkos, atrodo, kad laikas eina daug greičiau. Suprasdami, kad kiekviena praėjusi diena priartina mus prie naujojo pasaulio, mes linksmai sutinkame visą gyvenimą, kuriuo džiaugiamės dabar. Mes taip pat suprantame, kaip išmintinga būti užimtiems, kadangi tada mes neturime laiko įsitraukti į tuščius pasaulietiškus užsiėmimus (Ef 5:15, 16).
7 Iš tiesų yra perteklius Viešpaties darbo. Bet mes galime išlikti laimingi, jeigu ir toliau pasitikime Jehova Dievu ir Jėzumi Kristumi, kurių dėka mūsų tarnyba yra gaivinanti ir atlyginama (Mt 11:28-30; 1 Jn 5:3).