Ar tu prisimeni?

Ar tau patiko skaityti paskutinius Sargybos bokšto numerius? Jeigu taip, tau bus įdomu prisiminti šiuos punktus:

◻ Kodėl galime pasitikėti asmenimis, kuriuos Jehova pasirenka vadovauti savo tautai?

Tam tikroms pareigoms Jehova pasirenka asmenis, kurie turi išskirtinių savybių vadovauti jo tautai taip, kaip jis nori tam tikru laiku (8/15, 14 puslapis).

◻ Ko galime pasimokyti iš Jonos patirties?

Jona per daug galvojo apie save ir per mažai apie kitus. Iš Jonos galime pasimokyti nepervertinti savęs bei savo jausmų (8/15, 19 puslapis).

◻ Kokiu atveju galima sakyti, kad „Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardas — tvirtas bokštas”? (Patarlių 18:10)

Dievo vardas mums yra apsauga, jei pasitikime pačiu Jehova (Psalmių 19:2; 121:4). Tai reiškia palaikyti jo visavaldystę, įstatymus bei principus, tikėti jo pažadais ir atsiduoti vien jam (Izaijo 50:10; Žydams 11:6) (9/1, 10 puslapis).

◻ Kaip Pauliaus skelbimo būdas aukštiems pareigūnams yra pavyzdys mums?

Kalbėdamas karaliui Agripai, Paulius buvo taktiškas, akcentavo tai, su kuo sutiko ir jis, ir Agripa. Panašiai ir mes turime pabrėžti teigiamus gerosios naujienos aspektus, sutelkdami dėmesį į mūsų bendrą viltį (1 Korintiečiams 9:22) (9/1, 31 puslapis).

◻ Kas turi naudos iš Jehovos kantrybės?

Kadangi Jehova kantrus, šiandien milijonams kitų suteikta galimybė būti apsaugotiems per „Jehovos dieną“ (2 Petro 3:9-15, NW). Dėl jo kantrybės mes visi galime ‛darbuotis savo išganymui su baime ir drebėdami’ (Filipiečiams 2:12) (9/15, 20 puslapis).

◻ Kuo naudingas buvo Biblijos vertimas Septuaginta?

Šis vertimas turėjo didžiulę reikšmę skleidžiant pažinimą apie Jehovą Dievą bei jo Karalystę, valdomą Karaliaus, Jėzaus Kristaus. Septuaginta padėjo paruošti kelią pirmojo amžiaus graikiškai kalbantiems žydams ir nežydams priimti gerąją naujieną apie Karalystę (9/15, 30 puslapis).

◻ Ko mus moko apie Dievą alegorija apie sūnų palaidūną?

Pirma, kad Jehova yra „gailestingas ir maloningas, kantrus ir kupinas gerumo bei tiesos“ (Išėjimo 34:6, Brb red.). Antra, kad jis yra „pasiruošęs atleisti“, kai pastebi žmogaus širdies permainą, dėl kurios galima būtų jo pasigailėti (Psalmių 86:5, Brb red.) (10/1, 12, 13 puslapiai).

◻ Kada Izaijo 65:21-25 pažadėta taika taps tikrove?

Jehovos bendragarbintojus dvasiniame rojuje — pateptuosius bei „kitas avis“ — dabar supa Dievo duota taika (Jono 10:16). Tokia taika klestės ir tikrajame Rojuje, kai ‛Dievo valia bus žemėje kaip danguje’. Tuomet visiškai išsipildys pranašo Izaijo žodžiai (Mato 6:10) (10/15, 24 puslapis).

◻ Kodėl krikščionys vedybų sukaktis švenčia, o gimtadienių ne?

Biblijos požiūris į santuoką nėra neigiamas. Jeigu krikščionys nusprendžia švęsti vedybų sukaktį ir taip pasidžiaugti savo sprendimu sėkmingai darbuotis kartu, tai yra visiškai asmeniškas dalykas. Tačiau Biblijoje aprašytos gimtadienių sukaktys buvo švenčiamos tik pagonių ir tais atvejais pasireiškė žiaurumas (10/15, 30, 31 puslapiai).

◻ Ką reiškia ugnis Pauliaus palyginime, kuris užrašytas 1 Korintiečiams 3:12, 13 (Brb red.), ir ko turi saugotis visi krikščionys?

Ta ugnis — mūsų tikėjimo išmėginimai, su kuriais visi susiduriame gyvenime (Jono 15:20; Jokūbo 1:2, 3). Kiekvienas žmogus, kurį mokome tiesos, bus išmėgintas. Jei, pasak Pauliaus, mokysime prastai, pasekmės bus liūdnos (1 Korintiečiams 3:15, Brb red.) (11/1, 11 puslapis).

◻ Kaip Nojus „vaikščiojo su Dievu“? (Pradžios 6:9)

Nojus vaikščiojo su Dievu ta prasme, kad darė, ką Dievas nurodė. Paskyręs savo gyvenimą vykdyti Jehovos valią, Nojus puoselėjo šiltus, artimus santykius su Dievu (11/15, 10 puslapis).

◻ Kokias galimybes turime nežinodami tikslaus laiko ir kada Dievas išlies savo kerštą blogiesiems?

Tai duoda mums galimybę įrodyti, jog tikrai mylime Jehovą ir norime vaikščioti jo takais amžinai. Tai taip pat parodo, kad esame ištikimi Dievui ir pasitikime jo sprendimais. Be to, tai padeda išlikti apdairiems bei dvasiškai budriems (Mato 24:42-44) (11/15, 18 puslapis).

◻ Ką reiškia tikėti „Dievo Sūnaus vardą“? (1 Jono 5:13)

Tai reiškia paklusti visiems Kristaus įsakymams, taip pat įsakymui ‛mylėti vienas kitą’ (Jono 15:14, 17, Brb red.). Meilė trokšta daryti gera kitiems. Ji įveikia visas rasines, religines bei socialines kliūtis (12/1, 7 puslapis).

◻ Kodėl Jehovos Liudytojai yra „nekenčiami”? (Mato 10:22)

Jehovos Liudytojai nepagrįstai nekenčiami dėl to paties, už ką buvo persekiojami ir pirmieji krikščionys. Pirma, Jehovos Liudytojai gyvena pagal savo religinius įsitikinimus ir dėl to kai kas jų nemėgsta. Antra, jie tampa melagingų kaltinimų aukomis — apie juos skleidžiamas melas ir iškraipomi jų įsitikinimai (12/1, 14 puslapis).