Tarnaujame nelaimės ištiktiesiems

1, 2. a) Kokie vargai buvo užgriuvę Judėjos krikščionis? b) Kaip krikščionys iš Sirijos Antiochijos parodė meilę tikėjimo broliams Judėjoje?

JUDĖJA. 46-ieji mūsų eros metai. Krašte siaučia badas. Grūdų atsargos taip sumenko, kad krikščionys žydai maisto įpirkti niekaip neįstengia. Alkis — kasdienis jų palydovas. Bet Jehova savo tarnų nepamiršo. Jis suruošė jiems tokią pagalbą, kokios Kristaus mokiniai iki tol dar nebuvo gavę niekur kitur. Kaip Jehova jais pasirūpino?

² Sužinoję, kokie vargai užgriuvo krikščionis žydus Jeruzalėje ir visoje Judėjoje, broliai ir seserys iš Sirijos Antiochijos — tiek žydai, tiek kitataučiai — jiems paremti suaukojo nemažą sumą pinigų. Tada išsirinko Barnabą ir Saulių, kad šie nugabentų paramą į Jeruzalę ir perduotų bendruomenės vyresniesiems. (Perskaityk Apaštalų darbų 11:27-30; 12:25.) Galime įsivaizduoti, kaip jautėsi Judėjos krikščionys, patyrę tokią brolių meilę.

 3. a) Kaip šiandien sekame Antiochijos brolių ir seserų pavyzdžiu? (Taip pat prašom žiūrėti papildomą informaciją „Pirmoji didelio masto parama šių laikų brolijoje“.) b) Ką šiame skyriuje aptarsime?

³ Šis įvykis — tai pirmas atvejis, kai viename krašte gyvenantys krikščionys siuntė paramą gyvenantiems kitame krašte. Šiandien mes sekame Antiochijos brolių ir seserų pavyzdžiu. Sužinoję, kad kurioje nors pasaulio dalyje mūsiškius ištiko nelaimė ar užgriuvo kokie sunkumai, skubame jiems į pagalbą.a Aptarkime šią mūsų veiklos sritį ir raskime atsakymus į tris klausimus: kodėl pagalbą nelaimės ištiktiesiems mes laikome dievatarnyste? kokie šios mūsų tarnystės tikslai? ką patys gauname prisidėdami prie pagalbos nukentėjusiesiems?

 4. Ką laiške korintiečiams Paulius rašė apie krikščionių tarnystę?

⁴ Antrajame laiške korintiečiams Paulius kalbėjo, kad krikščionys tarnauja dvejopai. Nors laiškas buvo rašytas pateptiesiems krikščionims, šiandien Pauliaus žodžiai taikytini ir tiems, kurie priskiriami prie „kitų avių“ (Jn 10:16). Viena, kaip krikščionys tarnauja, — eina „sutaikinimo tarnystę“, tai yra žmonėms skelbia gerąją naujieną ir juos moko (2 Kor 5:18-20; 1 Tim 2:3-6). Kitas būdas tarnauti — padėti savo tikėjimo draugams, arba, Pauliaus žodžiais tariant, atlikti jiems „patarnavimą“ (2 Kor 8:4). Beje, ir kalbėdamas apie „sutaikinimo tarnystę“, ir vėliau apie „patarnavimą“, apaštalas vartojo graikišką žodį diakonia. Kuo tai reikšminga?

 5. Kuo reikšminga tai, kad pagalbą nelaimės ištiktiesiems Paulius prilygino kitoms tarnystės rūšims?

⁵ Abiem atvejais pavartodamas tą patį žodį, Paulius pagalbą nelaimės ištiktiesiems prilygino kitoms tarnystės rūšims krikščionių bendruomenėje. Anksčiau jis buvo rašęs: „Esama įvairių tarnysčių, bet tas pats Viešpats. Taip pat esama įvairių veikmių [...]. Visa tai daro viena ir ta pati dvasia“ (1 Kor 12:4-6, 11). Visas bendruomenėje atliekamas tarnystes Paulius siejo su „dievatarnyste“ (Rom 12:1, 6-8).b Štai kodėl jis pats noriai skyrė laiko „patarnauti šventiesiems“ (Rom 15:25, 26).

 6. a) Kodėl, pasak Pauliaus, patarnavimas broliams yra dievatarnystė? b) Apibūdink, kaip pagalba nukentėjusiems tikėjimo broliams teikiama šiandien. (Prašom žiūrėti papildomą informaciją „Kai ištinka nelaimė“, p. 214.)

⁶ Aiškindamas, kodėl patarnavimas vargų slegiamiems broliams yra dievatarnystė, Paulius korintiečiams dėstė: krikščionys, kurie suteikia pagalbą kitiems, yra „klusnūs savo išpažįstamai Kristaus gerajai naujienai“ (2 Kor 9:13). Kitaip tariant, tikėjimo namiškiams tarnaujame iš noro laikytis Kristaus mokymų. Tokiais gerais darbais iš tikrųjų pasireiškia „neprilygstama Dievo malonė“ (2 Kor 9:14; 1 Pt 4:10). Todėl apie patarnavimą stokojantiems broliams 1975 metų gruodžio 1 dienos Sargybos bokšte buvo rašoma: „Be abejonės, Jehova ir jo Sūnus Jėzus Kristus tokią tarnystę laiko labai svarbia.“ Taigi padėdami nelaimės ištiktiesiems einame dievatarnystę, ir šią veiklą Jehova tikrai vertina (Rom 12:1, 7; 2 Kor 8:7; Hbr 13:16).

7, 8. Koks yra vienas iš tikslų, kurių siekiame patarnaudami nukentėjusiems nuo nelaimių? Paaiškink.

⁷ Kokių tikslų siekiame patarnaudami nukentėjusiems nuo nelaimių? Apie tai Paulius irgi rašė Antrajame laiške korintiečiams. (Perskaityk 2 Korintiečiams 9:11-15.) Šiose eilutėse apaštalas pamini tris pagrindinius „šios viešos tarnystės, šito patarnavimo“, tikslus. Panagrinėkime juos paeiliui.

⁸ Pirma, šloviname Jehovą. Ar pastebėjai, kaip dažnai tose penkiose eilutėse Paulius mini Dievą? Apaštalas kalba, kad dosnumas brolius „paskatina reikšti Dievui padėką“, toliau vėl sako, kad tokia tarnystė „išsilies daugeliu padėkų Dievui“ (11 ir 12 eilutės). Dar tęsia: „Jie šlovins Dievą“ ir priduria, kad paremtieji džiaugsis „neprilygstama Dievo malone“ (13 ir 14 eilutės). Užbaigdamas mintį apie patarnavimą šventiesiems, Paulius vėlgi rašo: „Dėkui Dievui už jo neapsakomą dovaną!“ (15 eilutė; 1 Pt 4:11)

 9. Kaip mūsų pagalba nelaimės ištiktiesiems gali paveikti aplinkinius? Pateik pavyzdį.

⁹ Šiais laikais Dievo tarnai, padėdami įvairių bėdų ištiktiesiems, taip pat šlovina Jehovą ir puošia jo mokymą (1 Kor 10:31; Tit 2:10). Labai dažnai būtent ši tarnyba padeda išsklaidyti neigiamą aplinkinių nusistatymą prieš Jehovos liudytojus. Pavyzdžiui, ant vienos moters namų durų kabėjo užrašas: „Jehovos liudytojai nepageidaujami!“ Kartą jos gyvenamą vietovę nusiaubė uraganas. Moteris pastebėjo, kad gana greitai atvykę kažkokie darbininkai ėmė remontuoti kitoje gatvės pusėje esantį namą. Ne vieną dieną ji matė, kaip draugiškai visi dirba, todėl neiškentė ir nuėjo pasiteirauti, kas jie tokie. Savo nuostabai sužinojusi, kad tai Jehovos liudytojai, moteris prisipažino: „Apie jus buvau susidariusi klaidingą nuomonę.“ Netrukus užrašo ant jos durų nebeliko.

10, 11. a) Kokiu dar tikslu teikiame pagalbą nukentėjusiems broliams? Pateik pavyzdžių. b) Koks bukletas išleistas tam, kad būtų lengviau teikti pagalbą po stichinės nelaimės? (Prašom žiūrėti papildomą informaciją „Veiksminga pagalbinė priemonė“.)

¹⁰ Antra, patenkiname brolių ir seserų reikmes. (2 Kor 9:12a) Mes mielai suteikiame tikėjimo draugams praktinę pagalbą, stengiamės palengvinti jų vargą. Kodėl? Nes krikščionių bendruomenės nariai yra tarsi vienas kūnas. Taigi „jei kenčia vienas narys, su juo kenčia visi nariai“ (1 Kor 12:20, 26). Būtent dėl šios priežasties, kai tik prireikia, daugybė mūsų brolių ir seserų, vedami broliškos meilės ir atjautos, palieka visus savo reikalus, griebia įrankius ir išskuba į nelaimės zoną (Jok 2:15, 16). Pavyzdžiui, po 2011-aisiais Japoniją užklupusio cunamio Jungtinių Valstijų filialas parašė savo šalies regionų statybų komitetams laišką. Jame teiravosi, ar neatsirastų „keletas kvalifikuotų brolių“, galinčių padėti atstatyti Japonijoje susirinkimų sales. Koks buvo atsakas? Per kelias savaites pasisiūlė beveik 600 savanorių. Jie netgi sutiko skristi į Japoniją savo lėšomis! „Toks atsakas mums buvo netikėtas“, — vėliau rašė JAV filialas. Vienas brolis japonas kartą paklausė užsieniečio darbininko, kodėl šis ryžosi atvykti jiems padėti. „Mūsų broliai Japonijoje yra to paties kūno nariai, — atsakė atvykęs darbininkas. — Kai skauda jiems, skauda ir mums, kai kenčia jie, kenčiame ir mes.“ Kad padėtų nukentėjusiems saviškiams, kai kurie netgi nepabūgsta rizikuoti savo gyvybe (1 Jn 3:16).c

¹¹ Apie šią mūsų tarnybos sritį teigiamai atsiliepia ir kiti žmonės. Pavyzdžiui, 2013-aisiais, po vienos stichinės nelaimės Arkanzaso valstijoje (JAV), apie greitą liudytojų reakciją vietos laikraštyje buvo rašoma: „Jehovos liudytojų savanoriai yra gerai organizuoti, todėl į nelaimes jiems pavyksta sureaguoti greitai ir efektyviai.“ Kaip apaštalas Paulius ir rašė, uoliai stengiamės patenkinti savo brolių reikmes.

12—14. a) Kokį trečią tikslą turime omenyje, kai teikiame pagalbą nukentėjusiesiems, ir kodėl jis svarbus? b) Kokie pasisakymai rodo dvasinės veiklos svarbą?

¹² Trečia, padedame nukentėjusiesiems susigrąžinti dvasinio gyvenimo ritmą. Kodėl tai svarbu? Kaip sakė Paulius, gavusieji pagalbą išlies „daugelį padėkų Dievui“ (2 Kor 9:12b). Geriausias būdas parodyti Jehovai dėkingumą — kuo greičiau grįžti prie dvasinės veiklos įpročių (Fil 1:10). 1945 metais Sargybos bokšte buvo rašoma: „Paulius pritarė aukų rinkimui [...], nes aukos [...] krikščionims padėjo kiek atsitiesti materialiai ir turėti daugiau laiko ir jėgų liudyti apie Jehovą.“ Tokio tikslo siekiame ir šiandien. Juk atsidėję evangelizacijos tarnybai mūsų broliai turės daug progų paguosti ne tik artimą, bet ir save pačius. (Perskaityk 2 Korintiečiams 1:3, 4.)

¹³ Štai ką sako tie, kurie ištikus nelaimei buvo paremti ir sugrįžo į evangelizuotojų gretas. „Mūsų šeimai vėl eiti į tarnybą buvo tikra palaima, — kalbėjo vienas brolis. — Guosdami kitus atitrūkdavome nuo savo rūpesčių.“ Viena sesuo sakė: „Kai susitelkdavau į dvasinę veiklą, pavykdavo pamiršti visą aplinkinę sumaištį. Tam tikra prasme jausdavausi saugi.“ Kita sesuo pasakojo: „Nors daugybė dalykų nuo mūsų valios nepriklauso, tarnyba mano šeimai padėjo nukreipti mintis ten, kur reikia. Kalbėdami su žmonėmis apie būsimą naująjį pasaulį, stiprinome ir savo pačių tikėjimą, kad netrukus visa bus nauja.“

¹⁴ Kita ne mažiau svarbi dvasinės veiklos sritis — krikščionių sueigos. Štai visas sesers Kijoko turtas, likęs po cunamio, tebuvo jos dėvimi rūbai ir avimi sandalai. Seseriai tada buvo beveik 60 metų. „Kaip reikės gyventi?“ — nedavė ramybės mintis. Vienas vyresnysis pranešė, kad savo automobilyje surengs sueigą. Kijoko pasakoja: „Tas vyresnysis, jo žmona, dar viena sesuo ir aš susėdome į mašiną. Sueiga buvo paprasta, bet mintys apie cunamį tiesiog stebuklingai pranyko. Pajaučiau ramybę. Pamačiau, kaip svarbu palaikyti ryšį su krikščionimis.“ Kita sesuo, pergyvenusi stichinę nelaimę, apie sueigas pasakė: „Jos man padėjo ištverti“ (Rom 1:11, 12; 12:12).

15, 16. a) Kokią naudą korintiečiai ir kiti krikščionys patyrė teikdami paramą tikėjimo broliams? b) Ką gero šiandien duoda pagalba tikėjimo namiškiams?

¹⁵ Kalbėdamas korintiečiams apie pagalbą tikėjimo broliams Paulius paaiškino, kokios naudos gauna tiek viena, tiek kita pusė. Jis rašė: „Jūsų labui maldaudami, jie [paramą gavę Jeruzalės krikščionys] ilgėsis jūsų dėl jums suteiktos neprilygstamos Dievo malonės“ (2 Kor 9:14). Kaip apaštalas ir sakė, korintiečių dosnumas turėjo paskatinti krikščionis žydus melstis už visus savo brolius korintiečius, įskaitant nežydus, ir dar stipriau juos mylėti.

¹⁶ Apaštalo Pauliaus žodžius apie pagalbos tikėjimo namiškiams naudą 1945 metų gruodžio 1 dienos Sargybos bokšte komentuojama: „Tik pagalvok, kokį teigiamą poveikį Dievo tarnų vienybei daro vienõs Dievui pasišventusių žmonių grupės parama kitai grupei!“ Kad tai tiesa, gali paliudyti ne vienas broliams ir seserims į pagalbą atskubėjęs krikščionis. „Šis darbas suartino su broliais kaip niekad anksčiau“, — sako vyresnysis, padėjęs nukentėjusiems nuo potvynio. O sesuo, kuriai pačiai broliai padėjo, džiaugiasi: „Tokių artimų ryšių, kokie yra mūsų brolijoje, niekur kitur nerasime, iki žemėje bus rojus.“ (Perskaityk Patarlių 17:17, Skv.)d

17. a) Kaip Izaijo 41:13 užrašytas Dievo pažadas išsipildo ištikus stichinei nelaimei? b) Pateik pavyzdžių, kaip pagalba nelaimės ištiktiesiems teikia šlovę Jehovai ir stiprina mūsų vienybę. (Taip pat prašom žiūrėti papildomą informaciją „Padeda savanoriai iš viso pasaulio“.)

¹⁷ Kai į stichinės nelaimės zoną atvažiuoja pagalbininkai, vietiniai broliai patiria, koks teisingas yra Dievo duotas pažadas: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, laikau tavo dešinę. Aš — tas, kuris tau sako: ‘Nebijok, aš tau padėsiu!’“ (Iz 41:13) Stichinę nelaimę pergyvenusi sesuo prisimena: „Iš pradžių buvau visiškai sutrikusi, bet Jehova man ištiesė ranką. Neužtenka žodžių apibūdinti, kokią didelę pagalbą broliai suteikė.“ Po vieno žemės drebėjimo du vyresnieji savo bendruomenių vardu rašė: „Žemės drebėjimas atnešė daug skausmo, bet buvo gera sulaukti pagalbos, kurią Jehova teikia per mūsų brolius. Apie pagalbą nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių mes buvome skaitę, bet dabar viską matėme savo akimis.“

18. Ką turėtum daryti, jei nori padėti nelaimės ištiktiesiems? (Taip pat prašom žiūrėti papildomą informaciją „Jo gyvenimas įgavo aiškią kryptį“.)

¹⁸ Gal ir tu norėtum patirti, kaip gera padėti nelaimės ištiktiesiems? Turėk omenyje, kad į šią tarnybą dažniausiai kviečiami tie, kurie dirba susirinkimų salių statybose. Todėl pasakyk vyresniesiems, kad nori užpildyti atitinkamą paraišką. Beje, vienas vyresnysis, ne kartą dirbęs stichinės nelaimės nusiaubtose vietovėse, primena: „Į nelaimės zoną keliauk tik jeigu gavai oficialų kvietimą iš pagalbos komiteto.“ Jeigu šios tvarkos laikysimės, darbą organizuoti bus lengviau.

19. Kodėl galima sakyti, kad padėdami nelaimės ištiktiesiems parodome, jog tikrai esame Kristaus mokiniai?

¹⁹ Padėdami krikščionims, užkluptiems įvairių nelaimių, vykdome Kristaus priesaką mylėti vieniems kitus. Iš to matyti, kad tikrai esame Kristaus mokiniai (Jn 13:34, 35). Kaip smagu, kad mūsų organizacijoje yra tiek daug savanorių, pasiruošusių atskubėti į pagalbą bet kam iš Dievo Karalystės pavaldinių. Patarnaudami savo broliams ir seserims šie krikščionys teikia šlovę Jehovos vardui.