Dabar išgelbėjimo diena!
„Štai dabar yra [„ypač“, NW] priimtinas metas, štai dabar išgelbėjimo diena!“ (2 KORINTIEČIAMS 6:2, Brb red.)
1. Ko reikia norint įgyti malonę Dievo ir Kristaus akyse?
JEHOVA nustatė žmonijai teismo dieną (Apaštalų darbai 17:31). Kad tai būtų išgelbėjimo diena mums, turime įgyti malonę jo ir jo paskirto Teisėjo, Jėzaus Kristaus, akyse (Jono 5:22). Tokia padėtis reikalauja Dievo Žodį atitinkančio elgesio bei tikėjimo, skatinančio padėti kitiems tapti tikraisiais Jėzaus mokiniais.
2. Kodėl žmonija nutolo nuo Dievo?
2 Dėl paveldėtos nuodėmės žmonija nutolo nuo Dievo (Romiečiams 5:12; Efeziečiams 4:17, 18). Taigi tie, kuriems skelbiame, gali išsigelbėti tik susitaikę su juo. Apaštalas Paulius tai nušvietė laiške Korinto krikščionims. Patyrinėkime 2 Korintiečiams 5:10—6:10, kad suprastume, ką Paulius kalbėjo apie teismą, susitaikymą su Dievu ir išgelbėjimą.
„Mes stengiamės įtikinti žmones“
3. Kaip Paulius ‛stengėsi įtikinti žmones’ ir kodėl šiandien reikia tai daryti?
3 Paulius teismą susiejo su skelbimu sakydamas: „Mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų, ką jis, gyvendamas kūne, yra daręs — gera ar bloga. Taigi žinodami, kas yra bijoti Viešpaties, mes stengiamės įtikinti žmones“ (2 Korintiečiams 5:10, 11). Apaštalas ‛stengėsi įtikinti žmones’ skelbdamas gerąją naujieną. O mes? Gyvendami šios blogosios daiktų sistemos pabaigoje, turime kiek galėdami įtikinėti kitus imtis būtinų priemonių Jėzaus palankiam nuosprendžiui gauti bei išgelbėjimo Šaltinio, Jehovos Dievo, pritarimui įgyti.
4, 5. a) Kodėl neturime girtis tuo, ką nuveikėme Jehovos tarnyboje? b) Kaip Paulius gyrėsi „Dievui“?
4 Jei Dievas laimina mūsų tarnybą, neturime girtis. Korinte kai kurie didžiavosi savimi ar kitais žmonėmis ir taip skaldė susirinkimą (1 Korintiečiams 1:10-13; 3:3, 4). Turėdamas tai omenyje, Paulius rašė: „Nenorime jums iš naujo prisistatinėti, bet duodame progą pasigirti mumis, kad turėtumėte ką sakyti žmonėms, besigiriantiems savo išore, ne širdimi. Jei mes persistengiame — tai Dievui; jei esame nuosaikūs — tai dėl jūsų“ (2 Korintiečiams 5:12, 13). Išpuikėliams nerūpėjo susirinkimo vienybė ir dvasinė gerovė. Užuot padėję bendratikiams išsiugdyti Dievui tinkamas širdis, jie gyrėsi išoriniais dalykais. Taigi Paulius pabarė susirinkimą ir paskui pasakė: „Kas nori girtis, tesigiria Viešpačiu [„Jehova“, NW]!“ (2 Korintiečiams 10:17)
5 O ar pats Paulius nesigyrė? Kai kurių manymu, kalbėdamas apie save kaip apaštalą, gyrėsi. Bet tai jis darė „Dievui“. Girdamasis apaštalo įgaliojimais, Paulius norėjo paskatinti korintiečius neatmesti Jehovos. Jis taip elgėsi tikėdamasis sugrąžinti juos Dievui, nes netikri apaštalai traukė į klaidingą kelią (2 Korintiečiams 11:16-21; 12:11, 12, 19-21; 13:10). Tačiau Paulius ne visada bandė paveikti kitus savo pasiekimais (Patarlių 21:4, Brb red.).
Ar Kristaus meilė verčia tave?
6. Kaip turėtų mus veikti Kristaus meilė?
6 Kaip tikrasis apaštalas, Paulius mokė kitus apie Jėzaus išperkamąją auką. Ši auka turėjo didelį poveikį Pauliaus gyvenime, nes jis rašė: „Kristaus meilė valdo [„verčia“, ŠvR] mus, įsitikinusius, kad jei vienas mirė už visus, tai ir visi yra mirę. Jis yra miręs už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų, bet tam, kuris už juos numirė ir buvo prikeltas“ (2 Korintiečiams 5:14, 15). Atiduodamas už mus savo gyvybę, Jėzus parodė nepaprastą meilę! Tai, be abejo, turėtų būti varomoji mūsų gyvenimo jėga. Dėkingumas Jėzui už jo paaukotą gyvybę mūsų labui turėtų paskatinti mus uoliai skelbti gerąją naujieną apie išgelbėjimą, kuriuo Jehova pasirūpino per savo mylimąjį Sūnų (Jono 3:16; palygink Psalmių 95:2). Ar „Kristaus meilė“ verčia tave uoliai dalyvauti Karalystės skelbimo bei mokinių ruošimo darbe? (Mato 28:19, 20)
7. Ką reiškia ‛nepažinti nė vieno kūno požiūriu’?
7 Visu savo gyvenimu parodydami dėkingumą už tai, ką Kristus padarė dėl jų, pateptieji ‛nebe sau gyvena, bet jam’. „Todėl, — pasakė Paulius, — nuo šiol mes nebenorime nė vieno pažinti kūno požiūriu. Jei mes ir buvome pažinę Kristų kūno požiūriu, tai dabar mes taip jo nebepažįstame“ (2 Korintiečiams 5:16). Krikščionys neturi vertinti žmonių kūno požiūriu — galbūt labiau palaikyti žydus negu nežydus ar turtuolius labiau negu vargšus. Pateptieji ‛nebenori nė vieno pažinti kūno požiūriu’, nes dvasinis ryšys su bendratikiais jiems yra pats svarbiausias. ‛Pažinojusieji Kristų kūno požiūriu’ — tai ne tik mačiusieji Jėzų fizinėmis akimis. Netgi jei kai kurie laukę Mesijo kadaise laikė Kristų tik žmogumi, jie turėjo pakeisti savo požiūrį. Jis atidavė savo kūną kaip išpirką ir buvo prikeltas gyvybę teikiančia dvasia. Kiti, prikeliami dangiškajam gyvenimui, palieka savo fizinius kūnus taip niekada ir nematę Jėzaus Kristaus kūne (1 Korintiečiams 15:45, 50; 2 Korintiečiams 5:1-5).
8. Ką kai kuriems reiškia būti „Kristuje“?
8 Tebesikreipdamas į pateptuosius, Paulius priduria: „Kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena — praėjo, štai atsirado nauja“ (2 Korintiečiams 5:17). Būti „Kristuje“ reiškia būti vieningam su juo (Jono 17:21). Toks ryšys atsiranda Jehovai patraukus asmenį prie savo Sūnaus ir atgimdžius jį šventąja dvasia. Kaip dvasia pagimdytas Dievo sūnus, jis yra „naujas kūrinys“ ir įgyja viltį gyventi su Kristumi dangiškoje Karalystėje (Jono 3:3-8; 6:44; Galatams 4:6, 7). Tokiems pateptiesiems krikščionims suteikiama didinga tarnybos privilegija.
„Susitaikinkite su Dievu!“
9. Kaip Dievas atvėrė kelią susitaikyti su juo?
9 Kaip Jehova parodė prielankumą „naujam kūriniui“? Paulius sako: „Visa tai iš Dievo, kuris mus per Kristų sutaikino su savimi ir davė mums sutaikinimo tarnystę. Juk tai Dievas Kristuje sutaikino su savimi pasaulį, nebeįskaito žmonėms nusikaltimų ir patikėjo mums sutaikinimo žinią“ (2 Korintiečiams 5:18, 19). Adomui nusidėjus, žmonija nutolo nuo Dievo. Tačiau Jehova meilingai ėmėsi iniciatyvos ir atvėrė kelią susitaikyti per Jėzaus auką (Romiečiams 5:6-12).
10. Kam Jehova pavedė sutaikinimo tarnystę ir ką jie daro dėl to?
10 Sutaikinimo tarnystę Jehova pavedė pateptiesiems, todėl Paulius galėjo pasakyti: „Taigi Kristaus vietoj einame pasiuntinių pareigas, tarsi pats Dievas ragintų per mus. Kristaus vardu maldaujame: ‛Susitaikinkite su Dievu!’“ (2 Korintiečiams 5:20) Senovės laikais pasiuntiniai dažniausiai būdavo siunčiami kilus priešiškumui; jie tardavosi, kaip išvengti karo (Luko 14:31, 32). Kadangi nuodėminga žmonija nutolo nuo Dievo, jis siunčia savo pateptuosius atstovus pranešti žmonėms apie susitaikymo sąlygas. Kaip Kristaus atstovai, pateptieji maldauja: „Susitaikinkite su Dievu!“ Šis maldavimas yra nuoširdus raginimas siekti taikos su Dievu ir priimti išgelbėjimą, jo teikiamą per Kristų.
11. Kas, tikėdami išpirka, galiausiai įgyja teisią padėtį Dievo akyse?
11 Visi išpirka tikintys žmonės gali būti sutaikyti su Dievu (Jono 3:36). Paulius sako: „Tą [Jėzų], kuris nepažino nuodėmės, jis [Jehova] dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes jame taptume Dievo teisumu“ (2 Korintiečiams 5:21). Tobulas žmogus Jėzus, kaip auka už visų Adomo palikuonių nuodėmes, išlaisvina juos nuo paveldėto nuodėmingumo. Taip per Jėzų jie tampa „Dievo teisumu“. Šį teisumą, arba teisią padėtį Dievo akyse, pirmieji įgyja 144000 Kristaus bendrapaveldžių. Jo Tūkstantmečio valdymo metu teisią padėtį kaip tobuli žmonės įgis žemiškieji Amžinojo Tėvo, Jėzaus Kristaus, vaikai. Jis išteisins juos — padarys tobulus ir jie galės įrodyti ištikimybę Dievui bei gauti amžinojo gyvenimo dovaną (Izaijo 9:6, Brb red.; Apreiškimas 14:1; 20:4-6, 11-15).
„Ypač priimtinas metas“
12. Kokią svarbią tarnybą atlieka Jehovos atstovai bei pasiuntiniai?
12 Norėdami išsigelbėti, turime veikti pagal Pauliaus žodžius: „Būdami Jo [Jehovos] bendradarbiai, jūsų taip pat prašome, kad nepriimtumėte Dievo malonės veltui! Nes Jis sako: ‛Aš išklausiau tave priimtinu metu ir išgelbėjimo dieną Aš padėjau tau.’ Štai dabar yra [„ypač“, NW] priimtinas metas, štai dabar išgelbėjimo diena!“ (2 Korintiečiams 6:1, 2, Brb red.) Jehovos pateptieji atstovai bei jo pasiuntiniai, „kitos avys“, nepriima savo dangiškojo Tėvo neužtarnauto gerumo veltui (Jono 10:16). Teisiai elgdamiesi ir uoliai tarnaudami šiuo „priimtinu metu“, jie siekia Dievo palankumo ir praneša žemės gyventojams, kad dabar yra „išgelbėjimo diena“.
13. Kokia Izaijo 49:8 žodžių esmė ir kada jie išsipildė pirmą kartą?
13 Paulius citavo Izaijo 49:8 (Brb red.) žodžius: „Taip sako Viešpats: ‛Tinkamu metu išklausiau tave ir išgelbėjimo dieną padėjau tau; padarysiu tave sandora tautai, kad atkurtum šalį ir apgyvendintum apleistą nuosavybę.’“ Ši pranašystė pirmą kartą išsipildė, kai Izraelio tauta buvo išlaisvinta iš Babilono ir vėliau sugrįžo į savo apleistą tėvynę (Izaijo 49:3, 9).
14. Kaip Izaijo 49:8 žodžiai išsipildė Jėzui?
14 Izaijo pranašystė pildėsi toliau, kai Jehova siuntė savo „tarną“ Jėzų kaip ‛šviesą pagonims, kad [Dievo] išgelbėjimas būtų iki žemės pakraščių’ (Izaijo 49:6, 8, Brb red.; palygink Izaijo 42:1-4, 6, 7; Mato 12:18-21). Žodžiai „malonės metas“ (ŠR), arba „priimtinas metas“, be abejo, taikomi Jėzui, kai jis dar gyveno žemėje. Jis meldėsi ir Dievas ‛išklausė’ jį. Tai buvo „išgelbėjimo diena“ Jėzui, nes jis išlaikė tobulą dorumą ir „tapo amžinojo išgelbėjimo priežastimi visiems, kurie Jam paklūsta“ (Žydams 5:7, 9, Brb red.; Jono 12:27, 28).
15. Nuo kada dvasiniai izraelitai stengėsi įrodyti esą verti neužtarnauto Dievo gerumo ir kodėl?
15 Paulius taiko Izaijo 49:8 pateptiesiems krikščionims, maldaudamas juos ‛nepriimti Dievo malonės veltui’, neieškant jo palankumo „priimtinu metu“, arba jo paskirtą „išgelbėjimo dieną“. Paulius priduria: „Štai dabar yra [„ypač“, NW] priimtinas metas, štai dabar išgelbėjimo diena!“ (2 Korintiečiams 6:2, Brb red.) Nuo 33 m. e. m. Sekminių dvasiniai izraelitai stengėsi įrodyti esą verti Dievo neužtarnauto gerumo, kad „priimtinas metas“ taptų jiems „išgelbėjimo diena“.
„Pasirodome Dievo tarnai“
16. Kokiomis sunkiomis aplinkybėmis Paulius pasirodė esąs Dievo tarnas?
16 Kai kurie Korinto krikščionių susirinkimo nariai nevertino neužtarnauto Dievo gerumo. Jie šmeižė Paulių mėgindami sugriauti jo kaip apaštalo autoritetą, nors jis ir vengė ‛duoti akstiną nupulti’. Jis tikrai pasirodė esąs Dievo tarnas, ‛didžiai kantrus sielvartuose, negandose, suspaudimuose, plakimuose, kalėjimuose, sąmyšiuose, sunkiuose darbuose, budėjimuose, badavimuose’ (2 Korintiečiams 6:3-5). Vėliau Paulius samprotavo, kad jeigu jo priešininkai buvo tarnai, tai jis „juo labiau“, nes daug daugiau kalėjo, iškentė daugiau plakimų, patyrė pavojų bei nepriteklių (2 Korintiečiams 11:23-27).
17. a) Kokios savybės būtinos norint pasirodyti Dievo tarnais? b) Kas yra „teisumo ginklai“?
17 Mes, kaip ir Paulius bei jo draugai, galime pasirodyti esą Dievo tarnai. Kaip? „Tyrumu“, arba skaistumu, ir elgdamiesi pagal tikslų Biblijos pažinimą. Galime pasirodyti „pakantumu“, kantriai iškęsdami blogį ar provokacijas, bei „gerumu“, naudingai padėdami kitiems. Be to, galime pasirodyti Dievo tarnai laikydamiesi jo dvasios vadovavimo, rodydami „neveidmainingą meilę“, kalbėdami tiesą bei pasitikėdami, kad jis suteiks jėgų atlikti tarnybą. Įdomu, kad Paulius įrodė esąs tarnas „teisumo ginklais iš dešinės ir iš kairės“. Senovės karys dešiniąja ranka paprastai valdydavo kardą, o kairėje laikydavo skydą. Dvasinėje kovoje su klaidingais mokytojais Paulius nesinaudojo nuodėmingo kūno ginklais — klasta, apgaule, melu (2 Korintiečiams 6:6, 7; 11:12-14; Patarlių 3:32). Jis naudojosi teisingumo „ginklais“, arba priemonėmis tikrajam garbinimui plėsti. Ir mes turėtume taip elgtis.
18. Kaip elgsimės būdami Dievo tarnai?
18 Jeigu esame Dievo tarnai, stengsimės būti kaip Paulius ir jo bendradarbiai. Elgsimės kaip krikščionys, ar mus gerbtų, ar niekintų. Blogos kalbos apie mus nesustabdys mūsų skelbimo darbo, o dėl palankių atsiliepimų neišpuiksime. Kalbėsime tiesą ir už dievobaimingus darbus galbūt būsime pripažinti. Atsidūrę mirtiname pavojuje, pasitikėsime Jehova. Dėkingai priimsime drausminimą (2 Korintiečiams 6:8, 9).
19. Kaip įmanoma dvasiškai ‛praturtinti daugelį’?
19 Baigdamas aptarti sutaikinimo tarnystę, Paulius sakė, kad jis ir jo draugai ‛liūdi — ir visą laiką yra linksmi, yra beturčiai, bet praturtina daugelį, nieko neturi — ir viską turi’ (2 Korintiečiams 6:10). Nors tiems tarnams ir reikėjo liūdėti dėl savo vargų, jie širdyje džiaugėsi. Jie buvo materialiai neturtingi, tačiau ‛daugelį praturtino’ dvasiškai. Iš tiesų jie ‛turėjo viską’, nes jų tikėjimas teikė jiems dvasinių turtų — net galimybę tapti Dievo dangiškaisiais sūnumis. Be to, jų, kaip krikščionių, gyvenimas buvo patenkinantis ir laimingas (Apaštalų darbai 20:35). Mes irgi galime ‛praturtinti daugelį’ dalyvaudami sutaikinimo tarnyboje būtent dabar — išgelbėjimo dieną!
Pasitikėk Jehovos išgelbėjimu
20. a) Koks buvo didžiausias Pauliaus troškimas ir kodėl nebuvo galima delsti? b) Kas rodo, jog mes dabar gyvename išgelbėjimo dieną?
20 Kai Paulius apie 55 m. e. m. rašė savo Antrąjį laišką korintiečiams, iki žydų daiktų sistemos pabaigos buvo likę vos 15 metų. Apaštalas nuoširdžiai troško, kad žydai ir nežydai susitaikytų su Dievu per Kristų. Tai buvo išgelbėjimo diena ir laiko gaišti nebuvo galima. Nuo 1914 metų mes gyvename panašiu laikotarpiu — daiktų sistemos pabaigoje. Visame pasaulyje vykdomas Karalystės skelbimo darbas rodo, jog dabar yra išgelbėjimo diena.
21. a) Kokia citata parinkta 1999 metams? b) Kuo turime užsiimti šią išgelbėjimo dieną?
21 Visų tautų žmonėms reikia išgirsti apie Dievo išgelbėjimo priemonę per Jėzų Kristų. Delsti nėra kada. Paulius rašė: „Štai dabar išgelbėjimo diena!“ Šie žodžiai iš 2 Korintiečiams 6:2 (Brb red.) bus Jehovos Liudytojų 1999 metų citata. Tai tinkami žodžiai, nes mūsų laukia daug baisesni įvykiai negu Jeruzalės ir jos šventyklos sunaikinimas! Šios visos daiktų sistemos galas čia pat, ir tai liečia kiekvieną žemės gyventoją. Laikas veikti dabar — ne rytoj. Jei tikime, kad išgelbėjimas priklauso nuo Jehovos, jei mylime jį ir jei vertiname amžinąjį gyvenimą, nepriimsime neužtarnauto Dievo gerumo veltui. Nuoširdžiai trokšdami girti Jehovą, žodžiais ir darbais įrodysime, jog neabejojame sakydami: „Štai dabar išgelbėjimo diena!“
Kaip atsakytum?
◻ Kodėl taip svarbu susitaikyti su Dievu?
◻ Kas yra Dievo atstovai ir pasiuntiniai, užsiėmę sutaikinimo tarnyste?
◻ Kaip galime pasirodyti esą Dievo tarnai?
◻ Kokią reikšmę tau turi Jehovos Liudytojų 1999 metų citata?
[Iliustracijos 17 puslapyje]
Ar tu, kaip Paulius, uoliai skelbi ir padedi kitiems susitaikyti su Dievu?
Jungtinės Valstijos
Prancūzija
Dramblio Kaulo Krantas
[Iliustracija 18 puslapyje]
Ar šią išgelbėjimo dieną tu esi minioje tų, kurie susitaikė su Jehova Dievu?