„Dievas myli linksmą davėją“
JEHOVA yra dosnumo įsikūnijimas. Iš tiesų Biblijoje sakoma, kad jis yra „kiekvieno gero davinio ir tobulos dovanos“ Davėjas (Jokūbo 1:17). Pagalvok, pavyzdžiui, apie Dievo kūrybą. Jo sukurtas maistas yra skanus, ne beskonis; gėlės spalvingos, ne pilkos; saulėlydžiai ne blankūs, o įspūdingi. Taip, visa Jehovos kūrinija liudija apie jo meilę bei dosnumą (Psalmių 18:2, 3; 139:14, Brb red.). Be to, Jehova yra linksmas Davėjas. Jis džiaugiasi darydamas gera savo tarnams (Psalmių 83:12; 149:4).
Izraelitams buvo liepiama atspindėti Dievo dosnumą bendraujant tarpusavyje. ‛Neužkietink širdies ir neužgniaužk prieš suvargusį brolį savo rankos’, — pasakė jiems Mozė. „Tu duosi jam ir neliūdėsi duodamas“ (Pakartoto Įstatymo 15:7, 10, Brb red.). Kadangi davimas turėjo būti nuoširdus, izraelitams reikėjo parodyti džiaugsmingą dosnumą.
Krikščionims yra panašiai primenama. Tikrai, Jėzus pasakė, kad „palaiminta duoti“ (Apaštalų darbai 20:35, Brb red.). Jėzaus mokiniai buvo linksmi davėjai ir tuo rodė pavyzdį. Štai Biblijoje pranešama, kad Jeruzalės tikintieji ‛nuosavybę bei turtą parduodavo ir ką gavę padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo’ (Apaštalų darbai 2:44, 45).
Bet tie dosnūs judėjai vėliau pateko į vargą. Biblijoje konkrečiai nesakoma, dėl ko jų padėtis tapo tokia. Kai kurių mokslininkų nuomone, priežastis galėjo būti badas, minimas Apaštalų darbų 11:28, 29. Šiaip ar taip, Judėjos krikščionys atsidūrė dideliame skurde ir Paulius norėjo užtikrinti, kad jų reikmėmis būtų pasirūpinta. Kaip?
Rinkliava stokojantiesiems
Paulius kvietė į pagalbą susirinkimus iki pat Makedonijos ir organizavo rinkliavą skurdo ištiktiems Judėjos krikščionims. Korintiečiams Paulius rašė: „Padarykite taip, kaip aš esu nurodęs Galatijos bažnyčioms. Kas pirmąją savaitės dieną kiekvienas iš jūsų teatideda [„pas save“, NTP] sutaupęs kiek galėdamas“a (1 Korintiečiams 16:1, 2).
Paulius norėjo, kad šios lėšos būtų tuojau pasiųstos Jeruzalės broliams, bet korintiečiai delsė atsiliepti į Pauliaus nurodymus. Kodėl? Ar jų nejaudino Judėjos brolių sunkumai? Ne, nes Paulius žinojo, kad korintiečiai buvo „visa ko pertekę: tikėjimo, žodžio, pažinimo, visokeriopo uolumo“ (2 Korintiečiams 8:7). Tikriausiai jie buvo labai užsiėmę kitais svarbiais dalykais, kuriuos Paulius paminėjo pirmajame laiške. Bet dabar padėtis Jeruzalėje vertė skubėti. Tad Paulius išdėstė tą klausimą savo Antrajame laiške korintiečiams.
Apeliuojama į dosnumą
Pirmiausia Paulius kalbėjo korintiečiams apie makedonus, pavyzdingai atsiliepusius į pagalbos organizavimą. ‛Nors ir dideli vargai juos bandė, — rašė Paulius, — jie pasirodė kupini džiaugsmo ir jų baisus neturtas išsiliejo dosnumo turtais.’ Makedonų nereikėjo raginti. Priešingai, Pauliaus žodžiais, jie „prašyte prašė mus malonės leisti jiems prisidėti“. Džiaugsmingas makedonų dosnumas juo labiau vertas dėmesio pagalvojus, kad jie patys buvo „baisiame neturte“ (2 Korintiečiams 8:2-4).
Ar, girdamas makedonus, Paulius mėgino sužadinti korintiečiams konkurencijos dvasią? Visiškai ne, nes jis žinojo, kad tai nebūtų tinkamas motyvas (Galatams 6:4). Be to, jis žinojo, jog korintiečių nereikia gėdyti, kad jie elgtųsi teisingai. Jis buvo įsitikinęs, jog korintiečiai tikrai myli savo brolius judėjus ir taip pat trokšta pagelbėti. Jis kalbėjo jiems: „Pernai pirmieji pradėjote ne tik veikti, bet ir trokšti“ (2 Korintiečiams 8:10). Iš tikrųjų kai kuriais atžvilgiais, kalbant apie pagalbą, patys korintiečiai rodė pavyzdį. „Žinau jūsų pasiryžimą ir giriuosi jumis makedoniečiams, — pasakė jiems Paulius ir pridūrė: — jūsų uolumas yra daugelį paskatinęs“ (2 Korintiečiams 9:2). Bet dabar korintiečiams reikėjo savo uolumą bei pasiryžimą įgyvendinti.
Todėl Paulius jiems kalbėjo: „Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją“ (2 Korintiečiams 9:7). Taigi Paulius nesistengė daryti spaudimo korintiečiams, nes verčiamas žmogus negali būti linksmas davėjas. Matyt, Paulius manė, kad jie jau buvo teisingai nusiteikę, kad kiekvienas buvo jau nusprendęs duoti. Paulius dar kalbėjo jiems: „Kai esama tikro troškimo, girtinas, kas duoda kiek gali, o ne kiek negali“ (2 Korintiečiams 8:12). Taip, kai būna noras, tai yra asmenį skatina meilė, jo auka bus priimtina Dievui, kad ir kokia maža ji atrodytų. (Palygink Luko 21:1-4.)
Džiaugsmingi davėjai šiandien
Pagalba Judėjos krikščionims yra puikus pavyzdys mums, gyvenantiems šiandien. Jehovos Liudytojai vykdo pasaulinę skelbimo kampaniją, maitindami milijonus dvasiškai badaujančių žmonių (Izaijo 65:13, 14). Jie taip elgiasi paklusdami Jėzaus įsakymui: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos..., mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ (Mato 28:19, 20).
Atlikti šią užduotį nėra lengva. Tai liečia misionierių namų ir daugiau nei šimto filialų visame pasaulyje išlaikymą. Tai susiję ir su Karalystės salių bei Asamblėjų salių statyba, kad Jehovos garbintojai turėtų patogias vietas rinktis ir drąsinti vienas kitą (Žydams 10:24, 25). Kartais Jehovos Liudytojai pagelbsti ten, kur įvyksta niokojančios stichinės nelaimės.
Pagalvok ir apie milžiniškas spausdinimo išlaidas. Kas savaitę vidutiniškai išspausdinama per 22000000 Sargybos bokšto ir maždaug 20000000 Atsibuskite! žurnalų. Be šio reguliaraus dvasinio maisto, kasmet išleidžiama milijonai knygų, brošiūrų, garso kasečių ir vaizdajuosčių.
Kaip palaikomas visas šis darbas? Savanoriškomis aukomis. Jos duodamos ne dėl reklamos ar iš savanaudiškų paskatų, bet siekiant plėsti teisingą garbinimą. Tai teikia laimę davėjui, ir jį laimina Dievas (Malachijo 3:10; Mato 6:1-4). Net Jehovos Liudytojų vaikai pasirodo esą dosnūs, linksmi davėjai. Pavyzdžiui, išgirdusi apie niokojančio uragano padarinius vienoje Jungtinių Valstijų dalyje, keturmetė Alison paaukojo 2 dolerius. „Tai visi pinigai iš mano taupyklės, — rašė ji. — Žinau, kad vaikai prarado savo žaislus, knygas ir lėles. Gal galite už šiuos pinigus nupirkti knygą mano amžiaus mergaitei.“ Aštuonerių metų Makleinas rašė džiaugiąsis, kad niekas iš brolių per audrą nežuvo. Jis dar pridūrė: „Aš uždirbau 17 dolerių pardavinėdamas su tėčiu stebulės gaubtus. Už savo pinigus norėjau ką nors nusipirkti, bet tada pagalvojau apie brolius.“ (Žiūrėk taip pat aukščiau esantį rėmelį.)
Išties Jehovos širdis džiaugiasi, kai ir jauni, ir seni jo Karalystės interesams skiria pirmąją vietą ‛pagerbdami jį savo turtu’ (Patarlių 3:9, 10, Brb red.). Žinoma, nė vienas negali iš tikrųjų praturtinti Jehovos, nes visa yra jo (1 Kronikų 29:14-17). Bet remti tą darbą yra privilegija, suteikianti progą garbintojui parodyti meilę Jehovai. Mes dėkojame visiems, kurių širdis skatina juos duoti.
[Išnaša]
a Nors Paulius buvo „nurodęs“, tai nereiškė, jog jis kėlė savavališkus, privalomus reikalavimus. Ne, Paulius tiesiog prižiūrėjo rinkliavą, vykdomą keliuose susirinkimuose. Be to, Paulius pasakė, kad kiekvienas „pas save“ atidėtų „kiek galėdamas“. Kitaip tariant, visos aukos turėjo būti duodamos asmeniškai ir savanoriškai. Niekas nebuvo verčiamas.
[Rėmelis 26, 27 puslapiuose]
Kaip kai kurie laisva valia aukoja pasaulinei veiklai
Daugelis atideda arba numato tam tikrą sumą, kurią dės į aukų dėžutę su užrašu „Aukos Bendrijos pasaulinei veiklai remti (Mato 24:14)“. Kas mėnesį susirinkimai nusiunčia tuos pinigus vietiniam filialui.
Savanoriškos piniginės dovanos taip pat gali būti siunčiamos Bendrijos biurui, kuris rūpinasi jūsų šalimi. Gali būti dovanojami ir juvelyriniai dirbiniai ar kitos brangenybės. Aukojant būtina pridėti trumpą laišką su nurodymu, kad tai besąlyginė dovana.
Aukos su tam tikra sąlyga
Pinigai gali būti patikėti Jehovos Liudytojų religinei bendrijai su tam tikra sąlyga, kad, prireikus davėjui pinigų, jie bus jam grąžinti.
Planuojamasis davimas
Be besąlyginių piniginių aukų ir pinigų dovanojimo su tam tikra sąlyga, pasaulinę Karalystės veiklą galima paremti ir kitaip. Pavyzdžiui:
Draudimas. Jehovos Liudytojų religinė bendrija gali būti paskirta gyvybės draudimo gavėja.
Banko sąskaitos. Banko sąskaitos, indėliai ar asmens pensijos sąskaitos gali būti patikėtos Jehovos Liudytojų religinei bendrijai arba jai gali būti išmokėti pinigai asmens mirties atveju, atliekant tai pagal vietinio banko reikalavimus.
Akcijos ir obligacijos. Akcijos ir obligacijos gali būti dovanojamos Jehovos Liudytojų religinei bendrijai kaip besąlyginė dovana arba pagal susitarimą, kuriuo pajamos tebemokamos davėjui.
Nekilnojamasis turtas. Perkamąją vertę turintis nekilnojamasis turtas gali būti besąlygiškai dovanojamas Jehovos Liudytojų religinei bendrijai arba užrašomas jai, paliekant davėjui teisę naudotis turtu: jis gali toliau ten gyventi iki savo gyvenimo pabaigos. Asmuo turi susisiekti su Bendrija prieš perduodamas jai bet kokį nekilnojamąjį turtą.
Testamentai. Turtas arba pinigai gali būti palikti Jehovos Liudytojų religinei bendrijai teisiškai įformintu testamentu.
Pati sąvoka „planuojamasis davimas“ nurodo, kad, norėdamas aukoti vienu iš paminėtų būdų, davėjas paprastai turi planuoti. Tie, kurie domisi planuojamuoju davimu, turėtų paskambinti į Lietuvos Jehovos Liudytojų religinės bendrijos biurą telefonu (27) 53–74–92 arba parašyti žemiau nurodytu adresu.
JEHOVOS LIUDYTOJŲ RELIGINĖ BENDRIJA
Ievų gatvė 8, Giraitė
LT-4319 Kauno rajonas
Lietuva
[Rėmelis 28 puslapyje]
Ir vaikai yra linksmi davėjai!
Noriu paaukoti jums šiuos pinigus, kad pagamintumėte mums daugiau knygų. Juos sutaupiau padėdama savo tėčiui. Labai dėkoju už jūsų uolų darbą (Pamela, septynerių metų).
Siunčiu jums 6,85 dolerio, kad būtų pastatyta daugiau Karalystės salių. Uždirbau juos šią vasarą pardavinėdama kioske limonadą (Selena, šešerių metų).
Auginau vištą, kuri išperėjo gaidį ir dar vieną vištą. Pastarąją paskyriau Jehovai. Galiausiai ji davė gyvybę trims vištoms ir tas aš pardaviau. Įdedu tuos pinigus Jehovos darbui remti (Tijeris, aštuonerių metų).
Tai visi mano pinigai! Prašau panaudoti juos išmintingai. Jie sunkiai sutaupyti. Čia yra 21 doleris (Sara, dešimties metų).
Aš laimėjau pirmąją vietą atlikusi mokyklos užduotį, todėl turėjau vykti į apygardą dalyvauti konkurse. Ten irgi buvau pirma, o srities finalinėse varžybose laimėjau antrąją vietą. Už visa tai gavau pinigų. Dalį jų noriu skirti Bendrijai. Manau, jog šias premijas galėjau laimėti todėl, kad lankau Teokratinės tarnybos mokyklą. Atsakinėdama prieš komisiją, jaučiausi pasitikinti savimi (Amber, šešta klasė).
Norėčiau paaukoti jums pinigų dėl Jehovos. Paklauskite jo, ką daryti su jais. Jis žino viską (Karen, šešerių metų).
[Iliustracijos 25 puslapyje]
Jehovos Liudytojų veikla remiama savanoriškomis aukomis