6. a) Kodėl, pasak Pauliaus, patarnavimas broliams yra dievatarnystė? b) Apibūdink, kaip pagalba nukentėjusiems tikėjimo broliams teikiama šiandien. (Prašom žiūrėti papildomą informaciją „Kai ištinka nelaimė“, p. 214.)

⁶ Aiškindamas, kodėl patarnavimas vargų slegiamiems broliams yra dievatarnystė, Paulius korintiečiams dėstė: krikščionys, kurie suteikia pagalbą kitiems, yra „klusnūs savo išpažįstamai Kristaus gerajai naujienai“ (2 Kor 9:13). Kitaip tariant, tikėjimo namiškiams tarnaujame iš noro laikytis Kristaus mokymų. Tokiais gerais darbais iš tikrųjų pasireiškia „neprilygstama Dievo malonė“ (2 Kor 9:14; 1 Pt 4:10). Todėl apie patarnavimą stokojantiems broliams 1975 metų gruodžio 1 dienos Sargybos bokšte buvo rašoma: „Be abejonės, Jehova ir jo Sūnus Jėzus Kristus tokią tarnystę laiko labai svarbia.“ Taigi padėdami nelaimės ištiktiesiems einame dievatarnystę, ir šią veiklą Jehova tikrai vertina (Rom 12:1, 7; 2 Kor 8:7; Hbr 13:16).

7, 8. Koks yra vienas iš tikslų, kurių siekiame patarnaudami nukentėjusiems nuo nelaimių? Paaiškink.

⁷ Kokių tikslų siekiame patarnaudami nukentėjusiems nuo nelaimių? Apie tai Paulius irgi rašė Antrajame laiške korintiečiams. (Perskaityk 2 Korintiečiams 9:11-15.) Šiose eilutėse apaštalas pamini tris pagrindinius „šios viešos tarnystės, šito patarnavimo“, tikslus. Panagrinėkime juos paeiliui.

⁸ Pirma, šloviname Jehovą. Ar pastebėjai, kaip dažnai tose penkiose eilutėse Paulius mini Dievą? Apaštalas kalba, kad dosnumas brolius „paskatina reikšti Dievui padėką“, toliau vėl sako, kad tokia tarnystė „išsilies daugeliu padėkų Dievui“ (11 ir 12 eilutės). Dar tęsia: „Jie šlovins Dievą“ ir priduria, kad paremtieji džiaugsis „neprilygstama Dievo malone“ (13 ir 14 eilutės). Užbaigdamas mintį apie patarnavimą šventiesiems, Paulius vėlgi rašo: „Dėkui Dievui už jo neapsakomą dovaną!“ (15 eilutė; 1 Pt 4:11)