Pauliaus sielvartas Azijoje

13, 14. a) Kaip Paulius apibūdina Azijoje patirtų sunkių išbandymų metą? b) Kokį incidentą Paulius galėjo turėti omenyje?

¹³ Toks Korinto susirinkimui tekęs kentėjimas nepalyginamas su daugybe išmėginimų, kuriuos turėjo ištverti Paulius. Todėl jis galėjo priminti jiems: „Mes norime, kad jūs, broliai, sužinotumėte apie Azijoje mus ištikusią negandą, kuri baisiai mus prislėgė tiek viršydama mūsų jėgas, jog nebesitikėjome išliksią gyvi. Mes ir patys širdies gilumoje buvome ištarę sau mirties sprendimą, todėl nebepasitikėjome savimi, o tik Dievu, kuris prikelia mirusius. Tai jis mus išgelbėjo iš mirties nasrų ir tebegelbi“ (2 Korintiečiams 1:8-10).

¹⁴ Kai kurie biblistai mano, jog Paulius turėjo omenyje Efeze kilusį sąmyšį, per kurį galėjo prarasti gyvybę ne tik Paulius, bet ir du jo bendrakeleiviai makedoniečiai, Gajus ir Aristarchas. Tie du krikščionys buvo jėga nuvesti į teatrą, pripildytą minios, kuri „kokias dvi valandas šūkavo: ‛Didi efeziečių [deivė] Artemidė!’“ Galop miesto pareigūnui pavyko nuraminti minią. Ta grėsmė Gajaus ir Aristarcho gyvybėms sukėlė didelį sielvartą Pauliui. Jis net norėjo eiti ir pasikalbėti su fanatiška minia, bet jam neleido taip rizikuoti savo gyvybe (Apaštalų darbai 19:26-41).

15. Kokią nepaprastai sunkią situaciją Paulius galėjo turėti omenyje rašydamas 1 Korintiečiams 15:32?

¹⁵ Tačiau Paulius rašydamas galėjo turėti omenyje situaciją, kuri buvo daug sunkesnė už anksčiau paminėtą incidentą. Savo pirmajame laiške korintiečiams Paulius paklausė: „Jei aš grynai kaip žmogus kovojau Efeze su laukiniais žvėrimis, tai kokia man iš to nauda?“ (1 Korintiečiams 15:32) Tai gali reikšti, kad Pauliaus gyvybei buvo kilusi grėsmė ne tik nuo žvėriškų žmonių, bet ir nuo tikrų laukinių žvėrių Efezo stadione. Kai kada nusikaltėliai būdavo baudžiami priverčiant juos kovoti su laukiniais žvėrimis, o kraujo ištroškusios minios stebėdavo. Jei Paulius tiesiogine prasme kalbėjo apie susidūrimą su laukiniais žvėrimis, tai paskiausiu momentu jis, matyt, buvo stebuklingai apsaugotas nuo žiaurios mirties, lygiai kaip kad Danielius buvo išgelbėtas nuo liūtų nasrų (Danieliaus 6:22).

16. a) Kodėl galima pasakyti, kad daugelis Jehovos Liudytojų yra patyrę panašius į Pauliaus išmėginimus? b) Kuo mes galime būti tikri galvodami apie tuos, kurie mirė dėl savo tikėjimo? c) Koks yra geras poveikis, kai krikščionys netikėtai išvengia žūties?

¹⁶ Daugelis šiuolaikinių krikščionių yra patyrę panašius į Pauliaus išmėginimus (2 Korintiečiams 11:23-27). Šiandieną taip pat krikščionys yra ‛baisiai slegiami virš jų jėgų’ ir daugelis pakliūna į aplinkybes, kuriose jie ‛nebesitiki išliksią gyvi’ (2 Korintiečiams 1:8). Kai kurie žuvo per masines žudynes arba nuo žiaurių persekiotojų rankų. Mes galime būti tikri, kad Dievo paguodžianti jėga įgalino juos ištverti ir kad jie mirė širdimi bei protu tikėdami savo vilties — dangiškosios arba žemiškosios — išsipildymu (1 Korintiečiams 10:13; Filipiečiams 4:13; Apreiškimas 2:10). Kitais atvejais Jehova pertvarkydavo viską taip, kad mūsų broliai būdavo išgelbėti nuo mirties. Be abejo, patyrusieji tokį išgelbėjimą išsiugdė didesnį pasitikėjimą „Dievu, kuris prikelia mirusius“ (2 Korintiečiams 1:9). Po to jie gali dar įtikinamiau kalbėti dalindamiesi Dievo paguodos žinia su kitais (Mato 24:14).