Visiškai tinkami būti Dievo Žodžio mokytojais
„[Dievas] padarė mus tinkamus būti tarnais.“ (2 KORINTIEČIAMS 3:5, 6)
1, 2. Kas bando kartais skelbti, tačiau kodėl paprastai nutraukia šį darbą?
KAIP pasijustum, jei tau būtų pavestas darbas, kuriam nesi pasirengęs? Įsivaizduok: priešais tave išdėliotos reikalingos medžiagos, čia pat guli įrankiai, bet tu neišmanai net nuo ko pradėti. O užduotis skubi ir niekas neabejoja, kad tu ją atliksi. Kokia neviltis apimtų!
2 Nemanyk, jog tai grynai išgalvota situacija. Štai viena iš krikščioniškojo pasaulio bažnyčių kartkartėmis siunčia savo tarnus skelbti žmonėms nuo durų prie durų. Tačiau vos po kelių savaičių ar mėnesių tarnyba nutrūksta. Kodėl? Tos bažnyčios nemoko savo sekėjų, kaip dirbti šį darbą. Netgi dvasininkai, ne vienerius metus lavinęsi pasaulietiškose mokyklose bei seminarijose, nėra pasirengę skelbimo veiklai. Kodėl galime tai tvirtinti?
3. Į kokį žodį reikia atkreipti dėmesį 2 Korintiečiams 3:5, 6 ir ką jis reiškia?
3 Dievo Žodyje aiškinama, kas padeda tapti tikru gerosios naujienos skelbėju. Apaštalas Paulius buvo įkvėptas parašyti: „Ne todėl, kad būtume savaime tinkami ką nors sumanyti tartum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo, kuris padarė mus tinkamus būti tarnais.“ (2 Korintiečiams 3:5, 6) Atkreipk dėmesį į tai, kas paminėta ne vieną kartą, — į žodį „tinkami“. Ką jis reiškia? Žodyne Vine’s Expository Dictionary of Biblical Words rašoma: „Kalbant apie dalykus, [šis graikų kalbos žodis] reiškia ‘pakankamas’...; kalbant apie asmenis — ‘gebantis’, ‘vertas’.“ Vadinasi, ‘tinkamas’ žmogus geba ir yra vertas imtis tokios užduoties. Tikrieji gerosios naujienos skelbėjai kaip tik ir yra pasirengę šiam darbui. Jie sugeba skelbti, yra pasiruošę ir verti tai daryti.
4. a) Kaip iš Pauliaus pavyzdžio aišku, jog ne kokie nors išrinktieji yra tinkami krikščioniškai tarnybai? b) Kokius tris dalykus pasitelkęs Jehova ruošia mus būti tinkamais tarnais?
4 Kas lemia tokį tinkamumą? Įgimti talentai, didelis intelektas, specialus išsilavinimas prestižinėse mokyklose? Neabejotina, kad apaštalas Paulius viso to nestokojo. (Apaštalų darbų 22:3; Filipiečiams 3:4, 5) Tačiau jis nuolankiai pripažino, kad jo, kaip tarno, tinkamumas priklauso ne nuo aukšto išsilavinimo, o nuo Jehovos Dievo. Ar šiam darbui tinka tik kai kas, išrinktieji? Korinto susirinkimui Paulius yra parašęs įkvėptus žodžius „mūsų tinkamumas“. Tai liudija, jog Jehova rūpinasi, kad visi ištikimi tarnai būtų tinkami ir sugebėtų dirbti jo paskirtą darbą. Kaip šiandien Jehova tam ruošia tikruosius krikščionis? Pasitelkęs tris dalykus: 1) savo Žodį, 2) šventąją dvasią, 3) savo žemiškąją organizaciją.
Jehovos Žodis padeda mums
5, 6. Kokį poveikį tikriesiems krikščionims turi Šventasis Raštas?
5 Kaip Dievo Žodis mums padeda būti tinkamais tarnais? Paulius parašė: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas [„visiškai tinkamas“, Jr], pasirengęs kiekvienam geram darbui.“ (2 Timotiejui 3:16, 17) Vadinasi, Šventasis Raštas gali padaryti mus ‘visiškai tinkamus, pasirengusius geram darbui’ — mokyti žmones Dievo Žodžio. O kaip yra su krikščionijos bažnyčių nariais — juk jie irgi turi Bibliją. Kodėl ta pati knyga vieniems padeda tapti tinkamais tarnais, o kitiems ne? Viskas priklauso, kaip mes į ją žiūrime.
6 Daugelis bažnyčios lankytojų, deja, nelaiko Biblijos žinios tuo, ‘kuo ji iš tikro yra, — Dievo žodžiu’. (1 Tesalonikiečiams 2:13, Brb) Apie tokį požiūrį byloja daugelis gėdingų faktų. Ar krikščionijos bažnyčių dvasininkai, keletą metų studijavę teologiją, yra pasirengę būti Dievo Žodžio mokytojais? Tikrai ne. Stodami į seminariją kai kurie neabejoja Biblija, o baigdami mokslus kritiškai vertina šią knygą. Todėl paskui, užuot skelbę Dievo Žodį, kuriuo nemažai dvasininkų jau nebetiki, jie nukreipia savo tarnybą kita linkme: veliasi į politiką, siūlo, kaip spręsti visuomenės problemas, arba savo pamoksluose iškelia žmonių filosofijas. (2 Timotiejui 4:3) Skirtingai nei jie, tikrieji krikščionys seka Jėzaus Kristaus pavyzdžiu.
7, 8. Kuo skyrėsi Jėzaus ir to meto religinių vadovų požiūris į Dievo Žodį?
7 Jėzus neleido savo laikų religiniams vadovams paveikti jo mąstymo. Tiek mokydamas nedaugelį, pavyzdžiui, savo apaštalus, tiek minias žmonių, Jėzus dosniai dalydavosi šventųjų raštų mintimis. (Mato 13:10-17; 15:1-11) Tokiu Rašto panaudojimu Jėzus visiškai skyrėsi nuo anų dienų religinių vadovų. Jie buvo griežtai nusistatę prieš tai, kad paprasti žmonės gilintųsi į Dievo žodžius. Tų laikų mokytojai tiesiog manė, kad kai kurios Biblijos mintys yra per daug sudėtingos aptarinėti, nebent su pačiu artimiausiu mokiniu ir tai tik pašnibždomis, pridengta galva. Anie religiniai vadovai baimindavosi svarstyti tam tikras Rašto eilutes vos ne tiek pat prietaringai, kaip ir ištarti Dievo vardą.
8 Kristus buvo kitoks. Jo požiūriu, ne keletas išrinktųjų, o visi turi apmąstyti „kiekvieną žodį, kuris išeina iš Dievo lūpų“. Jėzus nesiruošė atiduoti Rašto pažinimo rakto vien saujelei žinovų. Savo mokiniams jis pasakė: „Ką jums kalbu tamsoje, sakykite vidury dienos, ir ką šnibždu į ausį, garsiai skelbkite nuo stogų.“ (Mato 4:4; 10:27, kursyvas mūsų) Jėzus karštai troško skleisti Dievo pažinimą kuo plačiau.
9. Kam tikrieji krikščionys naudoja Bibliją?
9 Dievo Žodis turi būti ir mūsų mokymo pagrindas. Pavyzdžiui, Jehovos liudytojų Karalystės salėje sakomoje kalboje paprastai nepakanka tik perskaityti pasirinktas Biblijos eilutes: reikia jas paaiškinti, paįvairinti pavyzdžiais, nurodyti, kaip derinasi su visu kontekstu. Mūsų tikslas — spausdintą Biblijos žinią paversti gyvu žodžiu ir įdiegti jį į klausytojų širdis. (Nehemijo 8:8, 12) Taip pat būtina naudotis Biblija duodant patarimą bei prireikus pataisyti krikščionį. Nors Jehovos tautos žmonės skiriasi kalba, socialine padėtimi, jie visi gerbia knygų knygą — Bibliją.
10. Koks yra įkvėptų Biblijos žodžių poveikis mums?
10 Su tokia pagarba naudodamiesi Biblija, padarome ją veiksmingą. (Hebrajams 4:12) Ji paskatina nemažai žmonių pasikeisti ir atsisakyti Biblijoje smerkiamų darbų: ištvirkavimo, svetimavimo, stabmeldystės, girtuokliavimo, vogimo. Ji padeda nusivilkti seną asmenybę ir tapti nauju žmogumi. (Efeziečiams 4:20-24) Jei gerbiame Bibliją labiau už žmonių nuomonę bei tradicijas ir tvirtai ja remiamės, ši knyga iš tiesų padeda mums būti tinkamais, visiškai pasirengusiais Dievo Žodžio mokytojais.
Jehovos dvasios pagalba
11. Kodėl Jehovos šventoji dvasia taikliai pavadinta „Padėjėju“?
11 Aptarkime, kaip tarnystei mus visiškai parengia Jehovos šventoji dvasia, arba jo veiklioji jėga. Niekada nepamirškime, kad Jehovos dvasia — pati stipriausia jėga. Jehova įgaliojo savo mylimą Sūnų remti šia nepaprasta jėga visus tikruosius krikščionis. Todėl Jėzus taikliai pavadino šventąją dvasią „Padėjėju“. (Jono 16:7, Jr) Jis skatino savo sekėjus prašyti Jehovą tos dvasios ir garantavo, kad Jehova jos dosniai duos. (Luko 11:10-13; Jokūbo 1:17)
12, 13. a) Kodėl svarbu melsti šventosios dvasios, kad ji padėtų mums tarnyboje? b) Iš ko buvo akivaizdu, jog fariziejai neturėjo šventosios dvasios?
12 Mums kasdien reikia prašyti šventosios dvasios, ypač tarnyboje. Kokią įtaką ši veiklioji jėga daro? Ji veikia mūsų mintis bei širdį, padeda keistis, augti dvasiškai, vietoj senos asmenybės apsivilkti nauja. (Kolosiečiams 3:9, 10) Ji padeda ugdytis puikias savybes, būdingas Kristui. Daug kas galime atmintinai pacituoti žodžius iš Galatams 5:22, 23. Ten išvardinti Dievo dvasios vaisiai. Pirmiausia paminėta meilė. Tai būtina savybė mūsų tarnyboje. Kodėl?
13 Meilė yra didžiausia mūsų skatintoja. Tikrieji krikščionys skelbia gerąją naujieną iš meilės Jehovai ir artimui. (Morkaus 12:28-31) Be jos juk nebūtume tinkami Dievo Žodžio mokytojai. Įsižiūrėkime, kuo nuo fariziejų skyrėsi Jėzus. Apie jį Mato 9:36 rašoma: „Matydamas minias, jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti lyg avys be piemens.“ O ką apie paprastus žmones manė fariziejai? Jie sakė: „Šita minia, neišmananti Įstatymo, yra prakeikta.“ (Jono 7:49, kursyvas mūsų) Tie religininkai žiūrėjo į liaudį ne su meile, o su didele panieka. Akivaizdu, jog jie neturėjo Jehovos dvasios.
14. Kaip mus turėtų skatinti Jėzaus, rodžiusio meilę tarnyboje, pavyzdys?
14 Jėzus gailėjosi žmonių, suprato jų skausmą, matė, kad jie buvo skriaudžiami, suvargę ir apleisti lyg avys be piemens. Jono 2:25 rašoma, jog Jėzus „žinojo, kas yra žmogaus viduje“. Jėzus, talkininkavęs Jehovai kūrimo darbe, puikiai išmanė žmogaus prigimtį. (Patarlių 8:30, 31) Tai dar labiau stiprino jo meilę. Tegu ir mus skelbti visada skatina meilė! Jei manome, kad tokia paskata turėtų būti didesnė, melskime Jehovą šventosios dvasios ir ugdykimės, ko prašome. Jehova išklausys ir atsiųs tą neįveikiamą jėgą, kad taptume kuo panašesni į Kristų, kuris buvo puikiai pasiruošęs skelbti gerąją naujieną.
15. Kaip Izaijo 61:1-3 užrašyta pranašystė rodo, jog Jėzus buvo pasirengęs ją įgyvendinti, o Rašto aiškintojai bei fariziejai tam netiko?
15 Kas padėjo Jėzui būti tinkamu mokyti žmones? „Jehovos dvasia ant manęs“, — sakė jis. (Luko 4:17-21; NW) Taip, pats Jehova per šventąją dvasią paskyrė Jėzų vykdyti šią užduotį. Jėzui nereikėjo kitokių rekomendacijų. O jo dienų religiniai vadovai ar buvo paskirti tokiam darbui per šventąją dvasią? Ne. Tad jie nebuvo pasirengę įgyvendinti Izaijo 61:1-3 užrašytos pranašystės, kurią Jėzus balsiai perskaitęs pritaikė sau. Įsiklausyk į šias eilutes ir suprasi, kad tie žodžiai nėmaž netiko veidmainiams Rašto aiškintojams bei fariziejams. Jie negalėjo pranešti vargdieniams jokios geros naujienos. Kaip skelbti belaisviams išvadavimą ir akliesiems regėjimą, jei patys buvo dvasine prasme akli ir pavergti žmonių tradicijų? O mes ar esame pasiruošę mokyti žmones?
16. Kodėl Jehovos žmonės neabejoja, kad yra tinkami būti jo tarnais?
16 Mes nesimokėme krikščionijos bažnyčių aukštosiose mokyklose ir neturime teologijos seminarijos įgaliojimo būti mokytojais. Ar tai reiškia, kad netinkame mokyti? Jokiu būdu! Jehova mus paskyrė būti savo liudytojais. (Izaijo 43:10-12) Jei meldžiame jį dvasios ir leidžiamės jos vadovaujami, esame tinkamiausiai pasirengę. Žinoma, dėl netobulumo nepajėgiame visiškai tiksliai sekti Jėzaus — Didžiojo Mokytojo pavyzdžiu. Vis dėlto argi nejaučiame dėkingumo Jehovai, padedančiam per savo šventąją dvasią būti tinkamais ir pasirengusiais jo Žodžio mokytojais?
Jehovos organizacijos parama
17—19. Kaip penkiose savaitinėse Jehovos organizacijos sueigose esame ruošiami tarnybai?
17 Dabar atkreipkime dėmesį į Jehovos žemiškąjį susirinkimą, arba organizaciją, kuri parengia mus tarnybai — būti jo Žodžio mokytojais. Kaip ji tai daro? Tik pagalvok, kiek esame mokomi! Paprastai per savaitę dalyvaujame penkiose krikščionių sueigose. (Hebrajams 10:24, 25) Grupelėmis renkamės į Susirinkimo knygos studijas ir nuodugniai nagrinėjame Bibliją pasitelkę kurį nors Jehovos organizacijos išleistą vadovėlį. Klausydamiesi ir atsakinėdami mokome, taip pat stipriname vieni kitus. Be to, prižiūrėtojas individualiai pamoko savo studijų grupės narius, jais pasirūpina. Per viešąją sueigą bei Sargybos bokšto studijas taip pat sotinamės gausybe stipraus dvasinio peno.
18 Teokratinės tarnybos mokykla lavina, kaip mokyti kitus. Ruošdami užduotis, įgundame naudotis Dievo Žodžiu taip, kad galėtume perteikti jo mokymus įvairiausiais klausimais. (1 Petro 3:15) Ar nėra buvę, kad sėdęs ruoštis užduočiai gerai žinoma tema įžvelgei kažką nauja? Taip būna dažnai, nes labiausiai perprantame kokį nors dalyką mokydami jo kitus. Mokymo įgūdžius tobuliname ne vien atlikdami, bet ir stebėdami užduotis, įsidėmėdami gerus kitų sugebėjimus, kad patys juos ugdytumės.
19 Tarnybos sueigoje mes irgi esame rengiami būti Dievo Žodžio mokytojais. Joje kas savaitę girdime aktualius pranešimus, aptarimus, stebime įvairias skelbimo darbe pasitaikančias situacijas. Kaip pradėsime pokalbį su žmogumi? Kaip elgsimės iškilus keblumui tarnyboje? Kokių dar yra neišnaudotų galimybių skelbti? Kaip būti veiksmingesniais mokytojais lankantis pakartotinai, vedant Biblijos studijas? (1 Korintiečiams 9:19-22) Visa tai nuodugniai aptariama Tarnybos sueigoje. Daugelis joje svarstomų temų yra išdėstyta Mūsų Karalystės tarnyboje — leidinyje, kuris irgi priklauso komplektui įrankių, skirtų mūsų svarbiam darbui.
20. Kaip galime pasisemti kuo daugiau naudos iš sueigų, asamblėjų, kongresų?
20 Būti mokytojais puikiai lavinamės ruošdamiesi sueigoms, dalyvaudami jose ir taikydami gautas žinias. Bet tai dar ne viskas. Vyksta ir didesnės sueigos — asamblėjos bei kongresai, — padedančios mums būti Dievo Žodžio mokytojais. Kaip laukiame jų ir dėmesingai klausomės, kad pasinaudotume siūlomais patarimais! (Luko 8:18)
21. Kas liudija, jog esame veiksmingai mokomi, ir kieno tai nuopelnas?
21 Ar Jehovos mums teikiamas mokymas veiksmingas? Pasidomėkime, ką liudija faktai. Kasmet šimtai tūkstančių žmonių sužino pagrindinius Biblijos mokymus ir ima gyventi, kaip reikalauja Dievas. Liudytojų gretos gausėja, tačiau tai ne mūsų pačių nuopelnas. Į viso šito darbo vaisius turime žiūrėti Jėzaus akimis. Jis pasakė: „Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia.“ Dauguma mūsų, kaip ir apaštalai anais laikais, esame ne itin išsilavinę, paprasti žmonės. (Jono 6:44; Apaštalų darbų 4:13) Mūsų sėkmė priklauso nuo Jehovos, patraukiančio nuoširdžius žmones prie tiesos. Apie tai gražiai pasakė Paulius: „Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino.“ (1 Korintiečiams 3:6)
22. Kodėl niekada nereikia nusivilti savimi krikščioniškoje tarnyboje?
22 Jehova Dievas išties labai rūpestingai ruošia mus būti jo Žodžio mokytojais. Kai manome nesą tinkami tam darbui, prisiminkime, kad žmones prie savęs ir savo Sūnaus patraukia Jehova. Per savo Žodį, šventąją dvasią ir savo žemiškąją organizaciją Jehova lavina mus padėti tokiems naujiems žmonėms. Klausykime Jehovos mokymo — panaudokime kiekvieną gerą davinį, kurį jis mums siunčia, kad būtume visiškai tinkami Dievo Žodžio mokytojai!
Kaip atsakytum?
• Kaip skelbimo darbe mums padeda Biblija?
• Kaip mus parengia tarnybai šventoji dvasia?
• Kaip mums padeda būti tinkamais gerosios naujienos skelbėjais žemiškoji Jehovos organizacija?
• Kodėl turime skelbti su pasitikėjimu?
[Iliustracija 25 puslapyje]
Mokydamas Dievo Žodžio Jėzus rodė žmonėms meilę