Ar tavyje atsispindi Dievo šlovė?

„Mes vis [...] Viešpaties šlovę atspindėdami daromės panašūs į jo atvaizdą“ (2 KORINTIEČIAMS 3:18).

 1. Ką Mozė regėjo ir kaip tai paveikė jį patį?

TAI buvo kvapą gniaužiantis regėjimas. Mozė, vienas pats užkopęs į Sinajaus kalną, susilaukė atsakymo į savo prašymą. Jam buvo leista išvysti, ko niekas kitas neregėjo, — Jehovos šlovę. Aišku, Mozė Dievo tiesiogiai nematė. Aukščiausiasis toks didis, kad joks žmogus jį išvydęs neliktų gyvas. Todėl praeidamas pro Mozę Jehova, — greičiausiai tai buvo jo siųstas angelas, — uždengė šį vyrą ranka tartum širma. Paskui leido Mozei pažvelgti į savo dieviškosios šlovės atšvaitą. Per angelą Aukščiausiasis dar ir kalbėjo šiam vyrui. Galiausiai, kaip rašoma Biblijoje, „Mozė nusileido nuo Sinajaus kalno. [...] Jo veido oda švytėjo dėl to, kad buvo kalbėjęsis su Dievu“ (Išėjimo 33:18—34:7, 29).

 2. Ką apaštalas Paulius rašė apie šlovę, kurią atspindi krikščionys?

² Įsivaizduok esąs ant to kalno su Moze. Virpėtum iš jaudulio matydamas akinamą Visagalio didybę ir klausydamas jo žodžių! Kokia garbė būtų leistis nuo Sinajaus drauge su Moze — Įstatymo sandoros tarpininku! O ar žinai, kad tikrieji krikščionys kai kuriais atžvilgiais spinduliuoja Dievo šlovę net ryškiau negu Mozė? Šis įdomus dalykas paminėtas viename apaštalo Pauliaus laiške. Jis rašė, kad pateptieji krikščionys ‘atspindi lyg veidrodžiai Jehovos šlovę’ (2 Korintiečiams 3:7, 8, 18; NW). Kiti, kurie puoselėja žemiškąją viltį, tam tikra prasme Dievo šlovę irgi atšviečia.

Kaip krikščionyse atsispindi Dievo šlovė

 3. Kodėl galima sakyti, kad apie Jehovą žinome kur kas daugiau nei Mozė?

³ O kaip mums įmanoma Dievo šlovę atspindėti? Skirtingai nei Mozė, Jehovos niekada neregėjome ir negirdėjome, tačiau apie Aukščiausiąjį žinome kur kas daugiau nei jis. Žemėje Mesijas Jėzus pasirodė tik praėjus pusantro tūkstančio metų po Mozės mirties. Tad šis nesužinojo, kaip Jėzus įvykdė Įstatymą ir mirtimi išpirko žmones iš nuodėmės bei mirties baisios priespaudos (Romiečiams 5:20, 21; Galatams 3:19). Be to, Mozė tik iš dalies galėjo suvokti, koks didingas Jehovos sumanymas — įkurti savo Pateptojo valdomą Karalystę ir per ją paversti žemę rojumi. Išties Dievo šlovę mes regime, tačiau ne tiesiogiai, o Biblijos mokymais grindžiamo tikėjimo akimis. Negana to, girdime ir Jehovos balsą, tik ne iš angelo lūpų, o iš Biblijos, ypač Evangelijų, kuriose taip patraukliai aprašyti Jėzaus mokymai bei tarnystė.

 4. Kaip Dievo šlovę atspindi a) pateptieji krikščionys? b) žemiškąją viltį puoselėjantys krikščionys?

⁴ Nors krikščionių veiduose tiesiogine prasme Dievo šlovė nespinduliuoja, pasakodami kitiems apie Jehovos ir jo sumanymų šlovingumą, jie švyti džiaugsmu. Izaijas apie mūsų dienas išpranašavo, kad Dievo tarnai „paskelbs tautoms [Jehovos] garbę“ (Izaijo 66:19). Taip pat 2 Korintiečiams 4:1, 2 parašyta: „Turėdami šią tarnystę, [...] susilaikome nuo slaptų gėdingų darbų, nesileidžiame į gudravimus ir neklastojame Dievo žodžio, bet atviru tiesos skelbimu prisistatome kiekvieno žmogaus sąžinei Dievo akivaizdoje.“ Paulius čia kalbėjo apie pateptuosius krikščionis — „tarnus Naujosios Sandoros“ (2 Korintiečiams 3:6). Per jų tarnystę gausybė žmonių įgyja amžinojo gyvenimo žemėje viltį. Tiek pateptieji, tiek kiti krikščionys atspindi Jehovos šlovę ne tiktai mokydami Biblijos tiesų, bet ir visada elgdamiesi, kaip pridera Jo tarnams. Kokia garbė ir sykiu atsakomybė savo tarnyboje atspindėti Aukščiausiojo Dievo šlovę!

 5. Apie ką byloja mūsų dvasinis klestėjimas?

⁵ Kaip Jėzaus išpranašauta, šiandien šlovinga geroji naujiena apie Dievo Karalystę skelbiama visoje žemėje (Mato 24:14). Žmonės iš įvairiausių giminių, genčių, tautų bei kalbų entuziastingai priima šią puikią žinią ir savo gyvenimą pakeičia taip, kad galėtų vykdyti Dievo valią (Romiečiams 12:2; Apreiškimo 7:9). Kaip ir pirmieji krikščionys, jie negali nutylėti, ką yra matę ir girdėję (Apaštalų darbų 4:20). Šeši suvirš milijono žmonių — daug kaip niekad — dabar atspindi Dievo šlovę. Ar tu esi toje minioje? Dvasinis Dievo tarnų klestėjimas aiškiai byloja, kad Jehova juos laimina ir saugo. Aukščiausiasis išlieja mums savo dvasios ir tai visiškai akivaizdu žinant, kokios galingos priešininkų jėgos. Pagalvokime, kodėl mums reikia Dievo dvasios.

Dievo tarnai netylės

 6. Kodėl reikia tikėjimo ir drąsos norint palaikyti Jehovos pusę?

⁶ Tarkim, tave pakvietė liudyti teisme prieš nuožmų nusikaltėlį. Žinai, jog šis turi subūręs galingą organizaciją ir griebsis bet ko, kad tik jo nedemaskuotum. Liudyti prieš tokį reikia ne tik drąsos, bet ir garantijos, jog valdžia tave apsaugos. Mūsų padėtis panaši: kalbėdami apie Jehovą bei jo sumanymus, liudijame prieš Šėtoną, kad jis yra galvažudys, melagis ir suvedžioja visą žmoniją (Jono 8:44; Apreiškimo 12:9). Palaikyti Jehovos pusę ir stoti prieš Velnią reikia ir tikėjimo, ir ryžto.

 7. Kokią galią turi Šėtonas ir ką mėgina daryti?

⁷ Žinia, Jehova yra Aukščiausiasis. Su juo Šėtonas negali nė lygintis jėga. Neabejojame, kad Jehova ne tik geba, bet ir trokšta apsaugoti savo ištikimus tarnus (2 Metraščių 16:9). Tačiau Velnias yra demonų ir nuo Dievo nusigręžusių žmonių valdovas (Mato 12:24, 26; Jono 14:30). Dabar jis tegali veikti tik žemėje, tad kupinas „baisaus įniršio“ smarkiai puola Jehovos tarnus ir naudodamasis savo valdomu pasauliu mėgina nutildyti visus, kurie skelbia gerąją naujieną (Apreiškimo 12:7-9, 12, 17). Kaip Velnias tai daro? Mažų mažiausiai — trejopai.

8, 9. Kaip Šėtonas pasinaudoja žmonių pomėgiais ir kodėl krikščionys turi rinktis draugus apdairiai?

⁸ Viena, per ką Šėtonas mėgina mus atitraukti, yra gyvenimo rūpesčiai. Šiomis paskutinėmis dienomis žmonės myli ne Dievą, o pinigus, save bei malonumus (2 Timotiejui 3:1-4). Daugumai žmonių, pasinėrusių į kasdienius reikalus, nerūpi geroji naujiena, kurią jiems skelbiame. Jie tiesiog nenori žinoti Biblijos tiesos (Mato 24:37-39; Vl). Mes irgi galime perimti tokį požiūrį ir pasinerti į dvasinį snaudulį. Jeigu mus ims traukti materialiniai dalykai bei malonumai, meilė Dievui atšals (Mato 24:12).

⁹ Todėl krikščionys draugus renkasi apdairiai. „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas, — rašė karalius Saliamonas, — o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą“ (Patarlių 13:20). Bendraukime su tais, kuriuose atsispindi Dievo šlovė. Juk tokia draugija išties maloni. Kai susiburiame su dvasiniais broliais ir seserimis draugėn per sueigas bei kitu laiku, jų meilė, tikėjimas, džiaugsmas, išmintis mums tikra atgaiva. Šitokia bendrystė stiprina ryžtą toliau tarnauti Dievui.

10. Kaip Šėtonas patyčiomis bando trukdyti tiems, kurie atspindi Dievo šlovę?

¹⁰ Antra, kaip Šėtonas bando sutrukdyti krikščionims atspindėti Dievo šlovę, — patyčios. Nereikia stebėtis tokia taktika. Juk ir Jėzų išjuokdavo: niekino, užgauliojo, net apspjaudydavo (Morkaus 5:40; Luko 16:14; 18:32). Iš pirmųjų krikščionių irgi šaipėsi (Apaštalų darbų 2:13; 17:32). Dabar tokios pajuokos susilaukia Jehovos tarnai. Jie, kaip galime suprasti iš apaštalo Petro žodžių, laikomi netikrais pranašais. „Paskutinėmis dienomis — sakė Petras, — pasirodys šaipūnai, kupini pajuokos. Jie gyvens savo geiduliais ir kalbės: ‘Kur jo pažadėtas atėjimas? Juk [...] visa pasilieka kaip buvę nuo sutvėrimo pradžios’“ (2 Petro 3:3, 4). Iš Dievo tarnų juokiamasi, esą jie prasilenkia su tikrove. Biblijos moralinės normos laikomos pasenusiomis. Mūsų skelbiama žinia daugeliui atrodo kvailystė (1 Korintiečiams 1:18, 19). Iš krikščionių tyčiojasi mokykloje, darbe, kartais net šeimoje. Bet mūsų tai neatbaido — nepaliaujamai atspindime Jehovos šlovę skelbdami jo Žodį, nes, kaip ir Jėzus, žinome, kad Dievo Žodis yra tiesa (Jono 17:17).

11. Kaip Šėtonas persekiojimais mėgina nutildyti krikščionis?

¹¹ Trečia, kaip Velnias mėgina mus nutildyti, — priešiškumas ir persekiojimai. Savo sekėjams Jėzus kalbėjo: „Jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite dėl manęs visų tautų nekenčiami“ (Mato 24:9). Mus, Jehovos liudytojus, daug kur išties nuožmiai persekioja. Žinome, kad Jehova dar nuo seno išpranašavo neapykantą, arba priešiškumą, kilsiantį tarp Dievo garbintojų ir Šėtono tarnų (Pradžios 3:15). Taip pat suvokiame, jog per mėginimus likdami ištikimi liudijame apie Jehovos valdymo teisėtumą. Tai padeda ištverti net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Jokie persekiojimai neprivers visiškai nutilti, jeigu esame pasiryžę atspindėti Dievo šlovę.

12. Kodėl galime džiūgauti, jei Šėtono persekiojami liekame Dievui ištikimi?

¹² Ar priešiniesi pasaulio vilionėms ir, nepaisydamas pajuokos bei priešiškumo, lieki Dievui ištikimas? Jei taip, tikrai gali džiaugtis. Jėzus savo sekėjus patikino: „Palaiminti jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise buvo persekiojami ir pranašai“ (Mato 5:11, 12). Tavo ištvermė byloja, kad iš Jehovos gauni galybės — šventosios dvasios, nes antraip tavyje neatsispindėtų Dievo šlovė (2 Korintiečiams 12:9).

Ištverti padeda Jehova

13. Koks mūsų pagrindinis motyvas, padedantis nepaliaujamai darbuotis krikščioniškoje tarnyboje?

¹³ Svarbiausias motyvas, padedantis nepaliaujamai tarnauti, — mūsų meilė Jehovai ir džiaugsmas atspindėti jo šlovę. Žmonės lygiuojasi į tuos, kuriuos myli bei gerbia. O juk nė vienas nėra didesnis už Jehovą Dievą. Juo tikrai verta sekti. Dėl savo didžios meilės jis atsiuntė į žemę Sūnų liudyti tiesą ir išpirkti žmonių, kurie klauso Aukščiausiojo įsakymų (Jono 3:16; 18:37). Kaip ir Dievas, trokštame, kad visokie žmonės atgailautų ir išsigelbėtų, todėl jiems ir skelbiame tiesą (2 Petro 3:9). Šis troškimas ir ryžtas sekti Dievu skatina mus visada ištvermingai atspindėti jo šlovę savo tarnyboje.

14. Kaip Jehova sustiprina, kad galėtume nepaliaujamai jam tarnauti?

¹⁴ O labiausiai krikščioniškoje tarnyboje mus stiprina Jehova. Jis palaiko ir suteikia jėgų per šventąją dvasią, organizaciją ir savo Žodį, Bibliją. Dievas duoda ištvermės tiems, kas nori atspindėti jo šlovę. Jis išklauso mūsų maldas ir suteikia išminties atlaikyti mėginimus (Romiečiams 15:5; Jokūbo 1:5). Svarbiausia, Jehova neleidžia, kad būtume bandomi virš savo jėgų. Jei pasitikime Dievu, jis padės ir toliau spinduliuoti jo šlovę (1 Korintiečiams 10:13).

15. Kodėl tarnyboje išliekame tvirti?

¹⁵ Ištvermė tarnyboje liudija, kad turime Dievo dvasios. Štai pavyzdys: sakykim, tavęs paprašė nemokamai išdalyti per namus tam tikros rūšies duonos laisvu laiku ir už savo lėšas. Greit įsitikini, jog mažai kas nori tokios duonos, kai kurie net priekaištauja, kam ją dalini. Ar tęstum šitą darbą mėnuo po mėnesio, metai iš metų? Tikriausiai ne. O juk gerąją naujieną skelbi skirdamas savo laiką bei lėšas jau daugelį metų, gal net dešimtmečių. Kodėl? Argi ne todėl, kad myli Jehovą ir kad jis padeda ištverti siųsdamas savo dvasios? Žinoma!

Darbas, kuris nebus užmirštas

16. Kokie yra ištvermingos krikščioniškos tarnybos vaisiai tau ir tiems, kurie tavęs klauso?

¹⁶ Naujosios sandoros pagrindu duota tarnystė — neprilygstama dovana (2 Korintiečiams 4:7). Tokia pat brangi ir krikščioniška tarnyba, kurią visoje žemėje atlieka kitos avys. Jei nepaliauji ištvermingai triūsti lauko tarnyboje, tu, pasak Pauliaus žodžių Timotiejui, gelbsti save ir savo klausytojus (1 Timotiejui 4:16, Brb). Tik pagalvok: skelbi gerąją naujieną, suteikiančią žmonėms galimybę pasirinkti amžinąjį gyvenimą. Gali užmegzti su jais tvirtą draugystę. Kaip džiugu bus visą amžinybę gyventi rojuje su tais, kuriems padėjai sužinoti apie Dievą! Jie tikrai niekada nepamirš tavo paramos. Kaip tau bus malonu!

17. Kuo mūsų laikotarpis ypatingas istorijoje?

¹⁷ Gyveni nepaprastu istorijos laikotarpiu. Geroji naujiena daugiau niekad nebebus skelbiama nuo Dievo nusigręžusiam pasauliui. Panašiomis aplinkybėmis gyveno Nojus ir matė, kaip praėjo anas pasaulis. Kaip jis turėjo džiaugtis, kad ištikimai vykdydamas Dievo valią — pasistatęs laivą — išsigelbėjo su visa šeima! (Hebrajams 11:7) Tavęs irgi laukia toks džiaugsmas. Pagalvok, kaip jausiesi naujajame pasaulyje prisimindamas savo veiklą paskutinėmis dienomis ir žinodamas, kad padarei viską, ką gebėjai, Karalystės labui.

18. Kokiais žodžiais Jehova patikina ir padrąsina savo tarnus?

¹⁸ Atspindėkime Dievo šlovę ir toliau. Tai visam laikui liks atmintyje. Jehova irgi atmins mūsų darbus. Biblija patikina: „Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems. Todėl mes trokštame, kad kiekvienas iš jūsų rodytų ankstesnį uolumą, idant ištobulintų viltį iki galo, kad neaptingtumėte, bet būtumėte sekėjai tų, kurie tikėjimu ir ištverme paveldi pažadus“ (Hebrajams 6:10-12).

Ar gali paaiškinti?

• Kaip krikščionyse atsispindi Dievo šlovė?

• Kokia taktika naudojasi Šėtonas norėdamas nutildyti Dievo tarnus?

• Kas rodo, kad turime Dievo dvasios?

[Iliustracija 15 puslapyje]

Mozės veidas švytėjo Dievo šlove

[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]

Mes atspindime Dievo šlovę jam tarnaudami