Jehova „jo ieškantiems atsilygina“

„Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad jis yra ir jo ieškantiems atsilygina“ (HEBRAJAMS 11:6).

1, 2. Kodėl kai kuriuos Jehovos tarnus kamuoja liūdnos mintys?

„BEVEIK 30 metų esu Jehovos liudytoja, tačiau niekada nesijaučiu verta vadintis šiuo vardu, nors tarnauju pioniere ir atlieku daug kitų svarbių teokratinių užduočių“, — prisipažįsta Barbara.a Kyt, dar viena mūsų sesė, kalba panašiai: „Kartais jaučiuosi neverta tarnauti Jehovai — juk ši tarnystė turėtų teikti daug laimės, o aš jos nepatiriu. Dėl to nuolat save kaltinu ir man darosi net blogiau.“

² Ir praėjusiais laikais daugelį ištikimų Jehovos liudytojų slėgdavo tokie jausmai. Gal jie kankina ir tave? Gal viena po kitos užgriūva bėdos, o bendratikiai, atrodo, gyvena be rūpesčių — džiugūs, laimingi. Todėl jautiesi nevertas Jehovos pritarimo bei dėmesio. Neskubėk daryti tokią išvadą. Biblija mus patikina: „[Dievas] nepaniekino ir neatmetė vargšo maldavimo, jis nenusuko nuo jo savo veido, bet išgirdo, kai varguolis šaukėsi“ (Psalmyno 22:25 [22:24, Brb]). Šie pranašiški žodžiai apie Mesiją rodo, kad Jehova ne tik girdi savo ištikimųjų šauksmą, bet ir atsilygina jiems.

 3. Kodėl nesame apsaugoti nuo šios sugedusios santvarkos sunkumų?

³ Visi, net ir Jehovos tarnai, negali išvengti šios sugedusios santvarkos sunkumų. Gyvename pasaulyje, kurį valdo senasis Jehovos priešas Šėtonas (2 Korintiečiams 4:4; 1 Jono 5:19). Mes, Jehovos tarnai, nesame stebuklingai apsaugoti, priešingai, — tampame pagrindiniu Šėtono taikiniu (Jobo 1:7-12; Apreiškimo 2:10). Todėl iki Dievo paskirto laiko būkime „kantrūs varge“ ir „ištvermingi maldoje“ visiškai pasitikėdami, kad Jehova mumis rūpinasi (Romiečiams 12:12). Negalime leisti sau suabejoti, ar Jehova Dievas mus myli.

Dievo tarnų ištvermė senovėje

 4. Pateik pavyzdžių, kokie ištikimi Jehovos tarnai kentė sielvartą.

⁴ Nemažai Jehovos tarnų senovėje kentė sielvartą. Štai Ona buvo „pilna kartėlio“, nes neturėjo vaikų ir manė, jog Dievas ją užmiršo (1 Samuelio 1:9-11). Kai Eliją persekiojo kraugerė karalienė Jezabelė, šis nusigando. „Gana! — šaukė jis, — imk Viešpatie, imk mano gyvastį, nes aš nesu geresnis už savo protėvius“ (1 Karalių 19:4). Apaštalas Paulius dėl savo trūkumų tikriausiai irgi sielojosi. Jis sakė: „Kai trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga.“ Ir pridūrė: „Vargšas aš žmogus!“ (Romiečiams 7:21-24).

 5. a) Kaip buvo atlyginta Onai, Elijui ir Pauliui? b) Kaip mus gali paguosti Dievo Žodis, kai kovojame su slegiančiomis mintimis?

⁵ Žinia, Ona, Elijas, Paulius ištvėrė visus vargus ir sulaukė Jehovos dosnaus atlygio (1 Samuelio 1:20; 2:21; 1 Karalių 19:5-18; 2 Timotiejui 4:8). Vis dėlto jiems teko kovoti su įvairiausiais jausmais: liūdesiu, neviltimi, baime. Tad nesistebėkime, jog sykiais apninka slogios mintys. Tačiau ką daryti, kai dėl rūpesčių naštos suabejojame, ar Dievas tikrai mus myli? Tave paguos Dievo Žodis. Pavyzdžiui, pirmajame straipsnyje aptarėme Jėzaus tvirtinimą, kad mūsų „net visi galvos plaukai suskaityti“ (Mato 10:30). Toks padrąsinimas rodo, jog Dievui labai rūpi kiekvienas jo tarnas. Prisimink ir Jėzaus palyginimą apie žvirblius. Jeigu toks paukštelis nekrinta žemėn Jehovos nepastebėtas, nejau Jis nusisuktų nuo tavo bėdos?

 6. Kaip Biblija paguodžia tuos, kurie kovoja su slegiančiais jausmais?

⁶ Ar tikrai netobulas žmogus gali būti brangus visagaliam Kūrėjui Jehovai? Taip! Daugybę kartų Biblija tai patvirtina. Apmąstydami tuos tvirtinimus įsitikiname, kokie teisingi psalmininko žodžiai: „Kai būnu neramus ir susirūpinęs, tu paguodi mane ir pralinksmini“ (Psalmyno 94:19). Aptarkime keletą guodžiančių Dievo Žodžio eilučių, kurios padeda geriau suvokti, kad Kūrėjas mus vertina ir atlygins, jei be perstojo vykdysime jo valią.

Jehovos „ypatingas paveldas“

 7. Kokią džiugią pranašystę Jehova pasakė per Malachiją savo sugedusiai tautai?

⁷ Penktajame amžiuje prieš mūsų erą žydų moralinė būklė buvo apgailėtina. Kunigai priimdavo aukoti nesveikus gyvulius ir juos atnašaudavo ant aukuro tarsi šventą dovaną Jehovai. Teisėjai būdavo šališki. Plačiai kerojo burtininkavimas, melagystės, apgaulė, svetimavimas (Malachijo 1:8; 2:9; 3:5). Bet šiai visiškai sugedusiai tautai Malachijas pasakė nuostabią pranašystę. Atėjus metui Jehova vėl padarys savo tautą tyrą. Štai jo pažadas: „Jie bus mano, — sako Galybių Viešpats, — ypatingas mano paveldas tą dieną, kurią aš veiksiu. Pasigailėsiu jų, kaip pasigaili tėvai vaikų, kurie jiems tarnauja“ (Malachijo 3:17).

 8. Kodėl pranašystė iš Malachijo 3:17 gali būti taikoma ir milžiniškai miniai?

⁸ Dabartiniais laikais Malachijo pranašystė išsipildo dvasia pateptiems krikščionims — dvasinei 144000 asmenų tautai. Ji yra Jehovos „ypatingas paveldas“, arba „įsigytoji liaudis“ (1 Petro 2:9). Malachijo pranašyste džiaugiasi ir „milžiniška minia“, kurios nariai stovi „priešais sostą ir Avinėlio akivaizdoje, apsisiautę baltais drabužiais“ (Apreiškimo 7:4, 9). Jie kartu su pateptaisiais sudaro vieną kaimenę, prižiūrimą vieno Ganytojo Jėzaus Kristaus (Jono 10:16).

 9. Kodėl Jehovos tarnai yra jam ypatingas paveldas?

⁹ Koks Jehovos požiūris į tuos, kurie nusprendžia jam tarnauti? Toks pat, anot Malachijo 3:17, kaip rūpestingo tėvo į savo sūnų. Atkreipk dėmesį, kaip Dievas brangina savo tarnus: sako, kad jie — „ypatingas mano paveldas“. Kituose vertimuose rašoma „ypatinga nuosavybė“, „brangenybės“. Kodėl Jehova taip juos vertina? Viena, kad yra dėkingas Dievas (Hebrajams 6:10). Jehova arti tų, kurie jam tarnauja iš širdies, ir laiko juos ypatingais žmonėmis.

10. Kaip Jehova apsaugo savo tarnus?

¹⁰ Ar turi ką nors brangaus, ką pavadintum ypatingu paveldu? Jeigu taip, argi jo nesaugai? Jehova irgi saugo ypatingą savo paveldą. Tiesa, jis neišvaduoja savo tarnų iš visų mėginimų ir bėdų (Mokytojo 9:11). Bet gali apsaugoti ir apsaugos ištikimųjų dvasingumą. Jehova suteikia jiems stiprybės, būtinos ištverti bet kokį išbandymą (1 Korintiečiams 10:13). Todėl Dievo tautai, senovės izraelitams, Mozė pasakė: „Būkite stiprūs ir ryžtingi! [...] Viešpats, tavo Dievas, eina su tavimi; jis nepaliks tavęs vieno ir nepasitrauks nuo tavęs“ (Pakartoto Įstatymo 31:6). Jehova nešykšti nieko savo tarnams. Šie žmonės jam yra ypatingas paveldas.

Jehova — Atlygintojas

11, 12. Kodėl mums lengviau įveikti visas dvejones, jeigu pažįstame Jehovą kaip Atlygintoją?

¹¹ Jehova dar ir tuo įrodo branginąs savo tarnus, kad jiems atsilygina. Jis kreipėsi į izraelitus: „Mane išmėginkite, — sako Galybių Viešpats. — Aš tikrai atidarysiu jums dangaus langus ir pilte apipilsiu jus visokeriopa palaima“ (Malachijo 3:10). Galiausiai Jehova apdovanos dievobaiminguosius amžinuoju gyvenimu (Jono 5:24; Apreiškimo 21:4). Šis neįkainojamas atlygis rodo, kad Dievo meilei bei dosnumui nėra ribų ir kad jis tikrai laimina savo ištikimuosius. Žiūrėdami į Jehovą kaip į dosnų Atlygintoją, išsklaidysime visas abejones dėl savo santykių su juo. Pats Jehova skatina mus laikyti jį Atlygintoju. Paulius rašė: „Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad jis yra ir jo ieškantiems atsilygina“ (Hebrajams 11:6).

¹² Žinoma, tarnaujame Jehovai ne vien dėl pažadėto atlygio, o iš meilės. Vis dėlto atlygio iš Dievo dera tikėtis; tai nėra savanaudiška (Kolosiečiams 3:23, 24). Kadangi Jehova myli ir brangina tuos, kurie uoliai jo ieško, pirmasis ištiesia jiems ranką ir dosniai apdovanoja.

13. Kodėl išpirka yra didžiausias Jehovos meilės įrodymas?

¹³ Kad Jehova brangina žmones, geriausiai liudija išpirka. Apaštalas Jonas rašė: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16). Jėzaus Kristaus išperkamoji auka išsklaido net menkiausią abejonę neva Jehovai esame nieko verti ir jo nemylimi. Jeigu Jehova sumokėjo už žmoniją tokią didelę kainą — paaukojo viengimį Sūnų, — vadinasi, labai mus myli.

14. Koks buvo Pauliaus požiūris į išpirką?

¹⁴ Tad jeigu užvaldo liūdnos mintys, jog esi bevertis, pamąstyk apie išpirką. Kaip ir apaštalas Paulius, laikyk ją Jehovos dovana. Prisimink, ką šis vyras sakė: „Vargšas aš žmogus!“ Bet paskui pridūrė: „Dėkui Dievui — per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų“, kuris „pamilo mane ir paaukojo save už mane“ (Romiečiams 7:24, 25; Galatams 2:20, kursyvas mūsų). Tai ne egoistinis Pauliaus požiūris, o įsitikinimas, kad ir jis yra Jehovos mylimas. Sek apaštalo pavyzdžiu ir neabejok, kad išpirka atiduota ir už tave. Jehova — ne tik galingas Gelbėtojas, bet ir rūpestingas Atlygintojas.

Saugokis Šėtono klastų

15—17. a) Kodėl Velniui patinka, kai mus slegia blogos mintys? b) Kaip mus padrąsina atsitikimas su Jobu?

¹⁵ Vis dėlto patikėti, kad įkvėpti paguodos žodžiai iš Dievo Žodžio skirti ir tau, gali būti nelengva. Gal nepalieka mintis, jog kiti bus apdovanoti amžinu gyvenimu naujajame Dievo pasaulyje, o tu jo nevertas. Jei tai neduoda ramybės, ką daryti?

¹⁶ Tikriausiai žinai Pauliaus patarimą efeziečiams: „Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas“ (Efeziečiams 6:11). Kai susimąstome apie Šėtono spąstus, pirmiausia turbūt į galvą ateina tokie dalykai kaip materializmas bei amoralumas. Taip ir yra: šiomis pagundomis susiviliojo nemažai Dievo tarnų tiek senovėje, tiek dabar. Bet nepamirškime: Šėtonas randa ir kitokių pinklių — jis mėgina įtikinti žmones, kad Jehova Dievas jų nemyli.

¹⁷ Jeigu mums sukasi tokios mintys, labai paranku Velniui, besistengiančiam atitraukti žmones nuo Dievo. Prisiminkime Bildado žodžius Jobui: „Kaip gali žmogus būti teisus Dievo akivaizdoje? Kaip gali gimusis iš moters būti tyras? Štai net mėnulis nėra šviesus ir žvaigždės nėra tyros jo akyse. Tad ką sakyti apie kirminą žmogų, apie kirmį žmogaus sūnų!“ (Jobo 25:4-6; Jono 8:44). Ar įsivaizduoji, kokie aštrūs turėjo būti tie žodžiai? Tad nesileisk Šėtono pribloškiamas. Bet sykiu saugokis jo kėslų, kad nepritrūktum ryžto daryti, kas teisinga (2 Korintiečiams 2:11). O Jobui, kad ir teko būti pataisytam, Jehova atlygino už ištvermę duodamas dvigubai visko, ką šis prarado (Jobo 42:10).

Jehova „didesnis už mūsų širdį“

18, 19. Ką reiškia, kad Dievas „didesnis už mūsų širdį“ ir „viską pažįsta“?

¹⁸ Grumtis su slogiomis mintimis dar sunkiau, jeigu jos jau giliai įleidusios šaknis. Bet Jehovos dvasia padeda palaipsniui sugriauti net tvirtoves — tai, kas „sukyla prieš Dievo pažinimą“ (2 Korintiečiams 10:4, 5). Jeigu graužia tokios mintys, įsiklausyk, ką sako apaštalas Jonas: „Tuo mes pažinsime, jog esame iš tiesos, ir jo akivaizdoje nuraminsime savo širdį, jei mūsų širdis imtų mus smerkti: Dievas didesnis už mūsų širdį ir viską pažįsta“ (1 Jono 3:19, 20).

¹⁹ Ką reiškia žodžiai „Dievas didesnis už mūsų širdį“? Kartais, ypač kada skaudu dėl savo pačių netobulumo bei trūkumų, širdis gali mus smerkti. O gal dėl praeities esame linkę pernelyg menkinti save tarsi visa, ką darome, Jehovai nepriimtina. Apaštalo Jono žodžiai patikina, kad Dievas už visa tai didesnis. Jis ne skaičiuoja mūsų klaidas, o žvelgia į priekį — kokiais puikiais žmonėmis galime tapti. Be to, jam aiškūs mūsų motyvai ir norai. Dovydas rašė: „Jis žino, kokie mes padarai, atsimena, kad mes esame dulkės“ (Psalmyno 103:14). Tikrai, Jehova pažįsta mus geriau nei mes patys.

„Puošni karūna“ ir „karališka diadema“

20. Kokį Jehovos požiūrį į savo tarnus rodo Izaijo pranašystė apie teisingo garbinimo atkūrimą?

²⁰ Senovėje savo tautai Jehova per pranašą Izaiją kalbėjo apie teisingo garbinimo atkūrimą. Šie guodžiantys, drąsinantys žodžiai buvo kaip tik tai, ko reikėjo į Babiloną ištremtiems, prislėgtiems izraelitams. Turėdamas omenyje tą metą, kai jie sugrįš į gimtinę, Jehova sakė: „Tu būsi puošni karūna Viešpaties rankoje, karališka diadema savo Dievo dešinėje“ (Izaijo 62:3). Tokiais žodžiais Jehova tarsi išdabino savo tautą garbe ir grožiu. Taip jis padarė ir šiandien savo dvasiniam Izraeliui. Dievas tartum iškėlė jį visų pasigėrėjimui.

21. Kodėl gali būti tikras, kad Jehova atsilygins už ištikimybę ir ištvermę?

²¹ Nors ši pranašystė pirmiausia išsipildo pateptiesiems, sykiu primena, kokiais oriais Jehova laiko visus savo tarnus. Todėl kai prislegia abejonės, nepamiršk: nors ir netobulas, esi brangus Jehovai kaip „puošni karūna“, kaip „karališka diadema“. Tad nepaliauk džiuginti Dievo: uoliai vykdyk jo valią (Patarlių 27:11). Ir būk tikras, kad už ištikimybę ir ištvermę Jehova atsilygins!

[Išnaša]

Ar atsimeni?

• Kokia prasme esame Jehovos „ypatingas paveldas“?

• Kodėl svarbu žiūrėti į Jehovą kaip į Atlygintoją?

• Kokios Šėtono klastos turime saugotis?

• Kokia prasme Dievas „didesnis už mūsų širdį“?

[Iliustracija 26 puslapyje]

Paulius

[Iliustracija 26 puslapyje]

Elijas

[Iliustracija 26 puslapyje]

Ona

[Iliustracija 28 puslapyje]

Dievo Žodyje yra daug guodžiančių minčių