„Žmonės dovanos“, skirtos rūpintis Jehovos avimis
„Kildamas aukštyn, nusivedė belaisvius; jis davė žmones dovanas“ (EFEZIEČIAMS 4:8, NW).
1. Ką viena krikščionė pasakė apie savo susirinkimo vyresniuosius?
„DĖKOJU už didelį rūpinimąsi mumis. Jūsų šypsenos, šiluma ir dėmesys tikrai yra nuoširdūs. Jūs visada išklausote ir paguodžiate mūsų dvasią žodžiais iš Biblijos. Meldžiuosi, kad niekada nepritrūkčiau dėkingumo už jūsų rūpinimąsi.“ Taip parašė viena krikščionė sesė savo susirinkimo vyresniesiems. Be abejo, jos širdį džiugino rūpestingų krikščionių ganytojų rodoma meilė (1 Petro 5:2, 3).
2, 3. a) Kaip, pasak Izaijo 32:1, 2, užjaučiantys vyresnieji rūpinasi Jehovos avimis? b) Kada vyresnysis yra kaip dovana?
2 Vyresniuosius Jehova duoda savo avims prižiūrėti (Luko 12:32; Jono 10:16). Jehovai brangios savosios avys — tokios brangios, kad jis pirko jas neįkainojamu Jėzaus krauju. Todėl aišku, kad Jehovai malonu, kai vyresnieji rūpestingi jo kaimenei (Apaštalų darbai 20:28, 29, NTJ). Štai koks pranašiškas tų vyresniųjų, arba „kunigaikščių“, apibūdinimas: „Kiekvienas jų bus pastogė nuo vėjo, prieglobstis nuo audros. Jie bus lyg vandens srovės dykumoje, kaip milžinės uolos šešėlis saulės tviskinamoje šalyje“ (Izaijo 32:1, Brb red.; 32:2). Išties jie saugo, gaivina ir guodžia jo avis. Vyresnieji, gailestingai ganantys kaimenę, ir daro kaip tik tai, ko Dievas tikisi iš jų.
3 Biblijoje tokie vyresnieji vadinami „žmonėmis dovanomis“ (Efeziečiams 4:8, NW). Dovana yra tai, kas patenkina žmogaus poreikį arba suteikia laimės. Dovana gali būti vyresnysis, savo sugebėjimus skiriantis tam, kad kaimenė turėtų reikiamą paramą ir būtų laiminga. Kaip jis gali tai daryti? Atsakyme, Pauliaus duotame Efeziečiams 4:7-16, iškeliamas Jehovos meilingas rūpinimasis savo avimis.
Kas duoda „žmones dovanas“?
4. Kaip, pasak Psalmių 68:18 (NW), Jehova ‛pakilo aukštyn’ ir kas yra „žmonės dovanos“?
4 Kalbėdamas apie „žmones dovanas“, Paulius citavo karalių Dovydą, sakiusį apie Jehovą taip: „Tu pakilai aukštyn, nusivedei belaisvius, pasiėmei žmones dovanas“ (Psalmių 68:18, NW). Praėjus kuriam laikui po izraelitų įsikūrimo Pažadėtojoje žemėje, Jehova tarsi ‛pakėlė’ Siono kalną ir padarė Jeruzalę Izraelio karalystės sostine, kur karaliavo Dovydas. O kas buvo „žmonės dovanos“? Tai buvo per žemės užkariavimą paimti belaisviai. Vėliau kai kurie iš tų belaisvių buvo duoti padėti levitams, triūsiantiems prie padangtės (Ezros 8:20).
5. a) Kaip Paulius nurodo, jog Psalmių 68:18 išsipildo krikščionių susirinkime? b) Kaip Jėzus ‛pakilo aukštyn’?
5 Paulius laiške efeziečiams sako, kad krikščionių susirinkime psalmininko žodžiai pildosi platesne prasme. Persakydamas Psalmių 68:18 (NW), Paulius rašo: „Kiekvienam mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos mastą. Todėl jis sako: ‛Kildamas aukštyn, nusivedė belaisvius; jis davė žmones dovanas’“ (Efeziečiams 4:7; 4:8, NW). Tuos psalmės žodžius Paulius taikė Jėzui — Dievo atstovui. Jėzus „nugalėjo pasaulį“ savo ištikimybe Dievui (Jono 16:33). Jis taip pat nugalėjo mirtį ir Šėtoną, nes Dievas prikėlė jį iš mirusių (Apaštalų darbai 2:24; Žydams 2:14). 33 m. e. m. prikeltasis Jėzus iškilo „aukščiau už visus dangus“ — aukščiau nei kitos dangaus būtybės (Efeziečiams 4:9, 10; Filipiečiams 2:9-11). Nugalėtojas Jėzus atėmė „belaisvius“ iš priešo. Kaip?
6. Kaip pakilęs Jėzus nuo 33 m. e. m. Sekminių pradėjo plėšti Šėtono namus ir ką jis daro su „belaisviais“?
6 Būdamas žemėje, Jėzus parodė turįs galią Šėtonui: jis išlaisvindavo žmones iš demonų vergijos. Tai buvo tas pats, lyg kad Jėzus įsiveržtų į Šėtono namus, surištų jį ir pasigrobtų jo turtą (Mato 12:22-29). Tik pagalvok, kiek Jėzus galėjo pasigrobti tuomet, kai buvo prikeltas ir gavo „visą valdžią danguje ir žemėje“! (Mato 28:18) Pakilęs Jėzus, kaip Dievo atstovas, nuo 33 m. e. m. Sekminių pradėjo plėšti Šėtono namus: ‛vestis belaisvius’ — žmones, ilgą laiką buvusius nuodėmės bei mirties vergijoje ir Šėtono valdžioje. Tie „belaisviai“ noriai sutiko būti „Kristaus vergais, iš širdies vykdančiais Dievo valią“ (Efeziečiams 6:6). Jėzus išlaisvino juos iš Šėtono valdžios ir Jehovos vardu davė juos susirinkimui kaip „žmones dovanas“. Pagalvok, koks bejėgiškas įniršis apėmė Šėtoną, kai jam iš panosės buvo pagrobti tie žmonės!
7. a) Kuo tarnauja „žmonės dovanos“ susirinkimuose? b) Kokią galimybę suteikia Jehova kiekvienam, tarnaujančiam vyresniuoju?
7 Ar šiandieną susirinkime turime tokių „žmonių dovanų“? Be abejo! Mes matome juos tarnaujančius vyresniaisiais, uoliai triūsiančius ‛evangelistais, ganytojais ir mokytojais’ daugiau kaip 87000 Dievo tautos susirinkimų visoje žemėje (Efeziečiams 4:11). Šėtonas labai norėtų, kad jie skriaustų kaimenę. Bet Dievas ne dėl to davė juos per Kristų susirinkimui. Juk Jehova skyrė tuos vyrus susirinkimo labui ir jo akyse jie yra atsakingi už jiems patikėtas avis (Žydams 13:17). Jei tarnauji vyresniuoju, Jehova tau suteikė puikią galimybę įrodyti, jog esi dovana, arba palaima, savo broliams. Tu gali tai daryti vykdydamas keturis svarbius įpareigojimus.
Kai reikia ‛pataisyti’
8. Kaip visi mes retsykiais turime būti pataisyti?
8 Pirma, pasak Pauliaus, „žmonės dovanos“ skiriami „šventiesiems pataisyti“ (Efeziečiams 4:12, NW). Graikiškas žodis, išverstas „pataisyti“, reiškia „suderinti“. Būdami netobuli, visi dažnai turime ‛pasitaisyti’, kad mūsų mąstysena, pažiūros ir elgesys būtų „suderinti“ su Dievo mąstysena ir valia. Jehova meilingai parūpino „žmones dovanas“, kad jie padėtų mums pasitaisyti. Kaip jie tai daro?
9. Kaip gali vyresnysis padėti nusidėjusiai aviai pasitaisyti?
9 Kartais vyresnįjį gali pakviesti padėti suklydusiai aviai, kuri galbūt ‛netikėtai pateko į kokią nuodėmę’. Kaip gali padėti vyresnysis? „Pamokykite tokį romiai“, — sakoma Galatams 6:1. Todėl vyresnysis, duodamas patarimus, neturi barti ar šiurkščiai kalbėti su nusižengusiu žmogumi. Patarimais jį reikia paremti, o ne ‛bauginti’ (2 Korintiečiams 10:9; palygink Jobo 33:7). Jam galbūt ir taip jau gėda, tad mylintis vyresnysis stengsis nepalaužti jo dvasios. Kai patarimai ar net rimtas perspėjimas neabejotinai duodami iš meilės, jie tarsi pakeičia suklydusiojo galvoseną bei elgesį ir taip jį atgaivina (2 Timotiejui 4:2).
10. Ką reiškia pataisyti kitus?
10 Siųsdamas „žmones dovanas“ mus pataisyti, Jehova turėjo tikslą, kad vyresnieji būtų dvasinė atgaiva ir pavyzdžiai jo tautai (1 Korintiečiams 16:17, 18; Filipiečiams 3:17). Pataisyti kitus — tai ne tik parvesti juos iš klystkelio, bet ir padėti dievobaimingiems žmonėms laikytis teisingos krypties.a Šiandieną sunkumai stumia žmones į neviltį ir daugeliui reikia padrąsinimo. Kai kuriems galbūt reikia padėti suderinti savo mąstyseną su Dievo mintimis. Pavyzdžiui, kai kurie Dievui ištikimi krikščionys kovoja su bevertiškumo jausmu. Tokie „liūdintieji“ gali manyti, jog Jehova niekada nemylės jų ir jie nebus priimtini jam, kad ir kiek stengtųsi tarnauti Dievui (1 Tesalonikiečiams 5:14, Brb red.). Tačiau tokia mąstysena nesiderina su tikraisiais Dievo jausmais savo garbintojams.
11. Kaip gali vyresnieji padėti tiems, kurie kovoja su bevertiškumo jausmu?
11 Vyresnieji, kaip jūs galite padėti tokiems žmonėms? Maloniai pateikite jiems Rašto įrodymus, kad Jehova rūpinasi kiekvienu savo tarnu, ir dar kartą patikinkite juos, jog tos Biblijos eilutės taikomos jiems asmeniškai (Luko 12:6, 7, 24). Padėkite jiems suprasti, kad Jehova ‛patraukė’ juos savo tarnybon, tad tikrai įžvelgia jų vertę (Jono 6:44). Įtikinkite, kad ne tik jie, bet ir daugelis kitų ištikimų Jehovos tarnų jautė tą patį. Pranašas Elijas sykį buvo tiek prislėgtas, jog norėjo mirti (1 Karalių 19:1-4). Kai kurių pirmojo amžiaus pateptųjų krikščionių širdys ‛smerkė’ juos pačius (1 Jono 3:20). Kokia paguoda žinoti, kad ir Biblijos laikų ištikimieji turėjo „tokius pat jausmus kaip ir mes“ (Jokūbo 5:17, NW). Be to, drauge su nusiminusiu žmogumi tu gali peržiūrėti padrąsinančius straipsnius žurnaluose Sargybos bokštas ir Atsibuskite! Tavo meilingos pastangos padėti tokiems žmonėms atgauti pasitikėjimą neliks nepastebėtos Dievo, siuntusio tave kaip vieną iš „žmonių dovanų“ (Žydams 6:10).
Kaimenės „ugdymas“
12. Ką reiškia žodžiai ‛Kristaus kūno statymas’ ir koks yra kaimenės ugdymo pagrindas?
12 Antra, „žmonės dovanos“ duoti „Kristaus kūno ugdymui [‛statymui’, Naujasis Testamentas ir Psalmai, vertė A. Jurėnas]“ (Efeziečiams 4:12). Čia Paulius vartoja stilistinę priemonę. Žodis „statyti“ nurodo statybinę veiklą, o „Kristaus kūnas“ — žmones, pateptojo krikščionių susirinkimo narius (1 Korintiečiams 12:27; Efeziečiams 5:23, 29, 30). Vyresnieji turi padėti savo broliams augti dvasiškai. Jų tikslas yra ‛ugdyti, o ne griauti’ (2 Korintiečiams 10:8). Kaimenės ugdymo pagrindas yra meilė, nes „meilė ugdo“ (1 Korintiečiams 8:1).
13. Ką reiškia būti užjaučiančiam ir kodėl vyresniesiems svarbu rodyti atjautą?
13 Vienas meilės bruožų, padedančių ugdyti kaimenę, yra atjauta. Būti užjaučiančiam reiškia įsijausti į kitų padėtį: įsivaizduoti jų mąstyseną, jausmus, suprasti jų ribotumus (1 Petro 3:8). Kodėl vyresniesiems svarbu užjausti? Be kita ko, todėl, kad Jehova, „žmonių dovanų“ siuntėjas, yra užuojautos Dievas. Jei jo tarnai kenčia ir sielvartauja, jis išgyvena dėl jų (Išėjimo 3:7; Izaijo 63:9). Jis žino jų ribotumus (Psalmių 103:14). Tad kaip vyresnieji gali parodyti atjautą?
14. Kaip vyresnieji gali užjausti bendratikius?
14 Kai į juos kreipiasi prislėgtas žmogus, jie išklauso ir įsigilina į jo jausmus. Jie stengiasi suprasti savo brolių praeitį, asmenybę bei padėtį. Avims lengviau priimti ugdančią, Raštu pagrįstą paramą iš vyresniųjų, jei ganytojai tikrai jas supranta ir rūpinasi (Patarlių 16:23). Atjauta taip pat skatina vyresniuosius suprasti kitų ribotumus, dėl kurių kyla tam tikri jausmai. Pavyzdžiui, kai kurie jautrios sąžinės krikščionys gali jaustis kalti nepajėgdami daugiau nuveikti Dievo tarnyboje dėl senyvo amžiaus ar silpnos sveikatos. O kitus galbūt reikia paraginti uoliau tarnauti (Žydams 5:12; 6:1). Atjauta skatins vyresniuosius rasti „malonių pasakymų“, kurie ugdytų bendratikius (Ekleziasto 12:10, ŠR). Ugdant ir skatinant Jehovos avis, meilė Dievui padės joms tarnauti iš visų jėgų!
Žmonės, saugantys vienybę
15. Ką reiškia pasakymas „tikėjimo vienybė“?
15 Trečia, „žmonės dovanos“ siųsti tam, kad ‛mes visi pasiektume tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą’ (Efeziečiams 4:13, Brb red.). Frazė „tikėjimo vienybė“ reiškia ne tik tikėjimo, bet ir tikinčiųjų vienybę. Dievas duoda „žmones dovanas“ ir dėl to, kad šie skatintų jo tautą gyventi vienybėje. Kaip jie tai daro?
16. Kodėl vyresniesiems svarbu išlaikyti tarpusavio vienybę?
16 Pirmiausia jie patys turi būti vieningi. Jei ganytojai susiskaldę, avys gali būti apleistos ir brangus laikas skirtas ne ganytojiškam rūpinimuisi kaimene, o ilgoms sueigoms bei ginčams dėl nesvarbių dalykų (1 Timotiejui 2:8). Vyresniųjų nuomonė galbūt nebus savaime vieninga kiekvienu atveju, nes jų asmenybės labai skiriasi. Jeigu jie turės skirtingą nuomonę ir net santūriai išreikš ją per atvirą pokalbį, vienybė nenukentės. Vyresnieji palaiko vienybę, jei pagarbiai išklauso vienas kitą nenusistatę laikytis savos nuomonės. Jei Biblijos principai nėra pažeidžiami, kiekvienas turėtų noriai nusileisti ir palaikyti galutinį vyresniųjų tarybos sprendimą. Nuolaidi dvasia parodo, kad jie vadovaujasi „iš aukštybių kilusia išmintimi“, kuri yra „taikinga, maloninga“ (Jokūbo 3:17, 18).
17. Kaip vyresnieji gali sergėti susirinkimo vienybę?
17 Vyresnieji budriai sergi ir susirinkimo vienybę. Jei tokios skaldančios priežastys kaip užgaulios apkalbos, polinkis primesti kitiems blogus motyvus ir vaidinga dvasia gali suardyti taiką, vyresnieji pasiruošę patarti (Filipiečiams 2:2, 3). Pavyzdžiui, vyresnieji sužino, jog kas nors yra pernelyg kritiškas arba linkęs visur lįsti, kištis į kitų reikalus (1 Timotiejui 5:13; 1 Petro 4:15, Brb red.). Vyresnieji stengsis padėti jam suprasti, jog toks elgesys prieštarauja Dievo mokymui ir kad kiekvienam reikia „nešioti savo naštą“ (Galatams 6:5, 7; 1 Tesalonikiečiams 4:9-12). Remdamiesi Raštu, jie paaiškins, kad Jehova daug ką palieka nuspręsti pačiam žmogui ir dėl tokių dalykų nė vienas negalime teisti kito (Mato 7:1, 2; Jokūbo 4:10-12). Jei norime, kad visi tarnautų vienybėje, susirinkime turi vyrauti pasitikėjimas ir pagarba. Duodami Raštu pagrįstą patarimą, kai to prireikia, „žmonės dovanos“ sergsti mūsų taiką ir vienybę (Romiečiams 14:19).
Kaimenės apsauga
18, 19. a) Nuo ko saugo mus „žmonės dovanos“? b) Nuo kokių kitų pavojų reikia sergėti avis ir kaip vyresnieji tai daro?
18 Ketvirta, Jehova parūpina „žmones dovanas“ apsaugoti mus nuo „bet kokio mokymo vėjelio, žmonių apgaulės, jų gudrumo, vedančio į klystkelius“ (Efeziečiams 4:14). Originalo kalboje žodis, išverstas „apgaulė“, reiškia „sukčiauti lošiant kauliukais“, arba „mokėti klastoti [taip] lošiant“. Ar tai neprimena mums, kaip veikia gudrūs atskalūnai? Jie, pasitelkę suktus argumentus, manipuliuoja Raštu, kad atitrauktų tikruosius krikščionis nuo jų tikėjimo. Vyresnieji turi saugoti nuo tokių „žiaurių vilkų“! (Apaštalų darbai 20:29, 30)
19 Jehovos avis reikia sergėti ir nuo kitų pavojų. Senovės laikų piemuo Dovydas drąsiai gynė savo tėvo kaimenę nuo plėšrūnų (1 Samuelio 17:34-36). Ir šiandieną gali susiklostyti tokios aplinkybės, kai rūpestingiems krikščionių ganytojams reikės parodyti drąsą ir apginti kaimenę nuo tų, kurie imtų skriausti ar engti Jehovos avis, ypač jautresnes. Vyresnieji turi nedelsdami pašalinti iš susirinkimo tuos nuodėmiautojus, kurie sąmoningai apgaudinėja, klaidina ir intriguoja užkrėsdami blogiub (1 Korintiečiams 5:9-13; palygink Psalmių 101:7).
20. Kodėl mes galime jaustis saugiai turėdami rūpestingus „žmones dovanas“?
20 Kokie dėkingi esame už „žmones dovanas“! Savo maloningu rūpinimusi jie padeda jaustis mums saugiai: švelniai pataiso, meilingai ugdo, visada saugo mūsų vienybę ir drąsiai mus gina. O kaip „žmonės dovanos“ turi žiūrėti į savo vaidmenį susirinkime? Ir kaip mes galime parodyti, jog vertiname juos? Tie klausimai bus aptarti kitame straipsnyje.
[Išnašos]
a Graikiškajame Septuagintos vertime tas pats veiksmažodis, išverstas „pataisyti“, pavartotas Psalmių 17[16]:5, kur ištikimasis Dovydas meldė, kad jis galėtų tvirtai laikytis Jehovos takų.
b Pavyzdžiui, žiūrėk Sargybos bokšto 1979 m. lapkričio 15 d. numeryje (anglų k.), puslapiai 31—32, skyrelį „Skaitytojų klausimai“ ir 1997 m. sausio 1 d. numeryje, puslapiai 26—29, straipsnį „Bjaurėkimės tuo, kas bloga“.
Ar tu prisimeni?
◻ Kas yra „žmonės dovanos“ ir kodėl Dievas davė juos per Kristų susirinkimui?
◻ Kaip vyresnieji padeda pasitaisyti kaimenei?
◻ Kaip vyresnieji gali ugdyti savo bendratikius?
◻ Kaip vyresnieji gali išsaugoti susirinkimo vienybę?
[Iliustracija 10 puslapyje]
Atjauta padeda vyresniesiems drąsinti tuos, kurie prislėgti
[Iliustracija 10 puslapyje]
Vyresniųjų vienybe palaikoma susirinkimo vienybė