Paklusnumas Dievui religiniu atžvilgiu pasidalijusioje šeimoje

„TAI ŽEIDŽIA daug labiau negu bet koks fizinis smūgis. ... Aš jaučiuosi lyg būčiau visa sumušta, tačiau niekas negali to pastebėti.“ „Kartais aš jaučiu, jog norėčiau nustoti grumtis su gyvenimu... arba išeiti iš namų ir niekada negrįžti.“ „Kartais sunku normaliai mąstyti.“

Šie pilni susijaudinimo žodžiai išreiškia beviltiškumo ir vienišumo jausmą. Juos išsako žmonės, tapę aukomis žodinių įžeidinėjimų — kaltinimų, gąsdinimų, žeminančio pravardžiavimo, nebendravimo ir netgi fizinės žalos, patiriamos iš sutuoktinių ir šeimos narių. Kodėl su tais žmonėmis elgiamasi taip blogai? Vien dėl skirtingų religinių įsitikinimų. Tokiomis aplinkybėmis gyvenimas religiniu atžvilgiu pasidalijusioje šeimoje padaro Jehovos garbinimą tikra kova. Vis dėlto daugelis tokių kenčiančių krikščionių sėkmingai rodo paklusnumą Dievui.

Laimei, toks sielvartas ir įtampa yra ne visuose religiniu atžvilgiu pasidalijusiuose namuose. Vis dėlto yra ir tokių šeimų. Ar tavo šeimai tinka šis apibūdinimas? Tokiu atveju tau gali būti sunku išlaikyti pagarbą savo sutuoktiniui ar savo tėvams. Jeigu tu esi žmona, atsidūrusi tokioje situacijoje, arba vaikas, gyvenantis tokioje aplinkoje, kaip tu gali sėkmingai rodyti paklusnumą Dievui religiniu atžvilgiu pasidalijusiuose namuose? Kokią paramą gali suteikti kiti? Ir pagaliau, kaip Dievas žiūri į šią problemą?

Kodėl taip sunku būti paklusniam?

Įtaką daro pasaulio savanaudiškumas ir nedėkingumas, taip pat tavo netobuli polinkiai ir todėl, norėdamas paklusti Dievui, turi nuolat kovoti. Šėtonas žino tai ir stengiasi palaužti tavo dvasią. Jis dažnai panaudoja šeimos narius, kurie turi mažai ar visai neturi dėkingumo ir pagarbos Dievo normoms. Tavo aukštos dvasinės ir moralinės vertybės dažnai labai skiriasi nuo tavo netikinčių šeimos narių vertybių. Dėl to gali nesiderinti požiūriai į elgesį ir veiklą (1 Petro 4:4). Spaudimas stengiantis nukreipti tave nuo krikščioniškų normų gali būti smarkus, kadangi tu paklusai įsakymui: „Neprisidėkite prie nevaisingų tamsos darbų“ (Efeziečiams 5:11). Jų požiūriu viskas, ką tu bedarytum, nebeteisinga. Dėl visko kalta tavo religija. Viena mama, kurią užklupo rūpesčiai dėl susirgusio vaiko, paprašė savo vyro pagalbos ir išgirdo sarkastišką atsakymą: „Tu turi laiko savo religijai; tau nereikia pagalbos.“ Dėl tokių pastabų dar sunkiau būti paklusniai.

Taip pat būna atvejų, kai tu galbūt nesutinki su dalykais, kurie nėra tiesioginis Rašto pažeidimas. Tačiau tu supranti, kad esi šeimos narys ir todėl turi tam tikrus įsipareigojimus. „Aš labai susijaudinu, kai pagalvoju apie mūsų tėvo elgesį su mumis, nes suprantu, jog jis jaučiasi vienišas, — sako Koni. — Aš turiu dažnai priminti sau, kad neįsižeisčiau dėl savo tėvo priešiškumo. Man reikia sakyti sau, jog yra rimta priežastis, dėl kurios jis atšiauriai reaguoja ar atmeta mūsų poziciją. Šėtonas yra šios daiktų sistemos valdovas.“ Suzana, susituokusi su netikinčiu asmeniu, pasakoja: „Pradžioje aš jaučiau, kad noriu atsiskirti, bet dabar jau nebenoriu. Aš supratau, jog Šėtonas naudoja jį, kad išbandytų mane.“

Šėtono pastangos paskatinti tave jaustis nieko nevertu gali atrodyti beveik žiaurios. Gali praeiti ne viena diena be bendravimo su savo sutuoktiniu. Gyvenimas gali tapti labai vienišas. Tai atima pasitikėjimą bei savigarbą ir išbando tavo paklusnumą Dievui. Vaikai taip pat jaučia fizinį ir emocinį išsekimą. Vienu atveju trys jauni Dievo tarnai ištikimai lankė krikščionių sueigas, nors jų tėvai tam prieštaravo. Vienas iš jų, dabar visalaikis tarnas, pripažino: „Mes jausdavomės priblokšti ir išsekę; mes negalėdavome užmigti; atrodė, kad plyš mūsų širdys.“

Ko Dievas tikisi iš tavęs?

Paklusnumas Dievui visada yra pirmojoje vietoje, taip pat, kaip nurodė Jehova, turi būti santykinis paklusnumas vyro vadovavimui (Apaštalų darbai 5:29). Tai gali būti sunku, tačiau įmanoma. Visada lauk iš Dievo paramos. Jis nori, kad tu ‛šlovintum dvasia ir tiesa’ ir kad klausytum bei paklustum jo vadovavimui (Jono 4:24). Dievo Žodžio teikiamas pažinimas, kai jis pripildo tinkamai nusiteikusią širdį, skatina paklusti noringai. Nors tavo paties aplinkybės gali keistis, Jehova ir jo Žodis nesikeičia (Malachijo 3:6; Jokūbo 1:17). Vadovauti Jehova paskyrė vyrą. Tai galioja nepriklausomai nuo to, ar vyras priima Kristaus vadovavimą, ar ne (1 Korintiečiams 11:3). Nors to laikytis gali būti sunku, jeigu tu susiduri su nuolatiniu įžeidinėjimu ir pažeminimu, tačiau mokinys Jokūbas rašė: „Iš aukštybių kilusi išmintis... klusni“ (Jokūbo 3:17). Norint pripažinti tokį vadovavimą besąlygiškai ir priimti jį, reikalinga Dievo dvasia, ypač vienas jos vaisius — meilė (Galatams 5:22, 23).

Kai tu myli kokį nors asmenį, lengviau parodyti dievobaimingą klusnumą Dievo nustatytai valdžiai. Efeziečiams 5:33 patariama: „Kiekvienas jūsų temyli savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą.“

Pamąstyk apie Jėzų. Jis buvo žodžiais ir fiziškai išniekintas, tačiau pats niekada nieko neįžeidinėjo. Jis išlaikė nepriekaištingą reputaciją (1 Petro 2:22, 23). Kad Jėzus galėtų iškęsti tokius didelius įžeidinėjimus, jam reikėjo didžiulės drąsos ir stiprios meilės savo Tėvui, Jehovai. Nes meilė „visa pakelia“ (1 Korintiečiams 13:4-8).

Paulius priminė savo bendradarbiui Timotiejui ir primena mums, gyvenantiems šiandien: „Dievas gi mums davė ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir protingumo Dvasią“ (2 Timotiejui 1:7). Stipri meilė Jehovai ir Jėzui Kristui gali tave paskatinti klausyti Dievo, kai situacija atrodo nepakeliama. Blaivus mąstymas padės tau išlaikyti nuosaikų požiūrį ir išlikti susikoncentravusiam į savo santykius su Jehova ir Jėzumi Kristumi. (Palygink Filipiečiams 3:8-11.)

Sutuoktiniai, kurie sėkmingai rodo paklusnumą Dievui

Kartais tu turi laukti ilgai, kad pamatytum, kaip Jehova pasirūpins tavo problemomis. Tačiau jo ranka niekada nebūna per trumpa. „Visada daryk dalykus, kuriuos daryti Jehova tau suteikia teisę ir privilegiją, — garbinti jį sueigose ir asamblėjose, studijuoti, eiti į tarnybą ir melstis“, — pataria viena moteris, kuri sėkmingai rodo paklusnumą Dievui. Jehova laimina tavo pastangas, ne tik pasiekimus. Antrame Korintiečiams 4:17 (ŠvR) apaštalas Paulius parašė, kad ‛sielvartas yra laikinas, bet jis suteikia mums amžiną šlovę’. Mąstyk apie tai. Tai bus stiprinantis tave veiksnys. Viena žmona pasakoja: „Mano šeimos gyvenimas negerėja, ir kartais aš galvoju, ar Jehova patenkintas manimi. Bet vienas dalykas, kurį aš laikau jo palaima, yra tas faktas, kad aš pergyvenu tas situacijas lengviau negu mano vyras. Kai žinome, kad mūsų veiksmai patinka Jehovai, visas vargas neatrodo tuščias.“

Jehova pažada, kad jis neleis tau patekti į tokias situacijas, kokių tu negali pakelti. Pasitikėk juo. Jis žino geriau negu tu, ir jis pažįsta tave geriau negu tu pats save (Romiečiams 8:35-39; 11:33; 1 Korintiečiams 10:13). Malda Jehovai padeda atsidūrus sunkiose aplinkybėse. Melsk, kad jo dvasia vestų tave, ypač kai tu nežinai, kokiu keliu eiti ar kaip pasielgti tam tikroje situacijoje (Patarlių 3:5; 1 Petro 3:12). Nuolat jo prašyk kantrybės, susivaldymo ir nuolankumo, kad galėtum paklusti valdžiai savo gyvenime. Psalmininkas pasakė: „Viešpats yra mano uola, mano pilis ir mano gelbėtojas“ (Psalmių 18:2, NTP). Šie žodžiai, jei atsimenami, yra pastiprinanti pagalba tiems, kurie gyvena religiniu atžvilgiu pasidalijusiose šeimose.

Svarbiausia, dėk visas pastangas, kad padarytum savo santuoką laimingą. Taip, Jėzus numatė, kad dėl gerosios naujienos kils pasidalijimai. Tačiau melsk, kad pasidalijimo niekada nesukeltum savo požiūriu ar elgesiu (Mato 10:35, 36). Kai siekiant šio tikslo bendradarbiaujama, sumažinamos santuokinės problemos. Netgi tada, kai tik tu rodai šį tinkamą požiūrį, gali būti žymiai sumažinta galimybė problemoms virsti pernelyg dideliais nesutarimais ir ginčais. Kantrybė ir meilė yra tokios svarbios. Būk ‛malonus’ ir „pakenčiąs bloga“ (2 Timotiejui 2:24a; 2:24b, NTP).

Apaštalas Paulius tapo „visiems... viskuo“ (1 Korintiečiams 9:22). Panašiai ir tu, nors nedarydamas kompromisų krikščioniškų pareigų atžvilgiu, galbūt kartais turėsi pakeisti savo tvarkaraštį, kad galėtum daugiau laiko praleisti su savo sutuoktiniu ir šeima. Skirk kuo daugiau laiko asmeniui, su kuriuo nusprendei sujungti savo gyvenimą. Rodyk krikščionišką dėmesingumą. Tai yra paklusnumo Dievui išraiška.

Dievo bijančiai ir paklusniai žmonai, kuri rodo lankstumą ir užuojautą, lengviau paklusti Dievui (Efeziečiams 5:22, 23). Malonūs, ‛druska pasūdyti’ žodžiai padeda sumažinti galimų nesutarimų skaičių (Kolosiečiams 4:6; Patarlių 15:1).

Dievo išmintis pataria tau nesutarimus išspręsti greitai ir atnaujinti taiką ugdančiais žodžiais, o ne nueiti miegoti ‛rūstybėje’ (Efeziečiams 4:26, 29, 31). Tai reikalauja nuolankumo. Visiškai pasitikėk, kad Jehova suteiks jėgos. Viena krikščionė žmona kukliai pripažino: „Po karštos maldos aš pajutau, kad Jehovos dvasia kelia mano ranką apkabinti savo sutuoktinį.“ Dievo Žodis pataria: ‛Niekam neatmokėkite piktu už pikta. ... Nugalėkite pikta gerumu’ (Romiečiams 12:17-21). Tai yra išmintingas patarimas ir paklusnumo Dievui kelias.

Vaikai, kurie rodo paklusnumą Dievui

Jehovos patarimas jums, religiniu atžvilgiu pasidalijusių šeimų vaikai, yra toks: „Visuose dalykuose klausykite savo tėvų, nes toks klusnumas patinka Viešpačiui“ (Kolosiečiams 3:20). Atkreipk dėmesį, kad čia paminėtas Viešpats Jėzus Kristus. Todėl paklusnumas tėvams nėra absoliutus. Tam tikra prasme patarimas „Dievo... klausyti labiau negu žmonių“, esantis Apaštalų darbų 5:29, galioja ir krikščionims jaunuoliams. Bus atvejų, kai tu turėsi nuspręsti, ką daryti, remdamasis tuo, ką žinai esant teisinga pagal Raštą. Tai gali baigtis kokia nors bausme už atsisakymą dalyvauti atliekant kokį nors klaidingo garbinimo veiksmą. Nors tai nemaloni perspektyva, tu gali rasti paguodą ir netgi džiaugtis, jog kenti dėl to, kad darai, kas teisu Dievo akyse (1 Petro 2:19, 20).

Kadangi mąstydamas vadovaujiesi Biblijos principais, tu galbūt nesutari su savo tėvais dėl tam tikrų dalykų. Dėl to jie neturi būti tavo priešai. Net jeigu jie nėra pasiaukoję Jehovos tarnai, jie nusipelno tinkamos pagarbos (Efeziečiams 6:2). Saliamonas pasakė: „Klausyk savo tėvo, kuriam tu gimei, ir neniekink savo... motinos“ (Patarlių 23:22). Stenkis suprasti, kokį skausmą jie jaučia dėl to, kad tu laikaisi tikėjimo, kuris jiems atrodo svetimas. Bendrauk su jais, ir „tavo supratingumas tebūna žinomas“ (Filipiečiams 4:5, NW). Pasakok apie savo jausmus ir rūpesčius. Tvirtai laikykis Dievo principų, tačiau ‛kiek galima ir kiek nuo tavęs priklauso, gyvenk taikoje su visais žmonėmis’ (Romiečiams 12:18). Tas faktas, jog tu paklūsti tėvų vadovavimui dabar, parodo Jehovai, kad trokšti toliau likti klusnus kaip Karalystės pavaldinys.

Kaip gali padėti kiti

Krikščionims, gyvenantiems religiniu atžvilgiu pasidalijusiose šeimose, reikia bendragarbintojų paramos ir supratingumo. Tai matoma iš vienos moters žodžių: „Aš jaučiuosi visiškai nusivylusi ir bejėgė, kadangi niekas nieko negali padaryti ir aš nieko negaliu padaryti, kad tai pasikeistų. Aš viliuosi, kad Jehova įvykdys savo valią mūsų šeimoje, kokia ji bebūtų.“

Bendravimas su dvasiniais broliais ir seserimis krikščionių sueigose yra priebėga. Ta pati moteris apibūdino savo gyvenimą „kaip du skirtingus pasaulius“. „Viename aš turiu būti, o kitame man patinka būti“, — pasakė ji. Būtent brolių meilė įgalina tuos kenčiančius asmenis ištverti ir tarnauti bet kokiomis aplinkybėmis. Minėk juos savo maldose (Efeziečiams 1:16, ŠvR). Reguliariai, kiekvienu atveju, kalbėk jiems padrąsinančius, teigiamus, paguodžiančius žodžius (1 Tesalonikiečiams 5:14). Kada naudinga ir tinkama, įtrauk juos į savo teokratinę ir visuomeninę veiklą.

Paklusnumo Dievui palaimos ir nauda

Kasdien mąstyk apie gaunamas palaimas ir naudą, kai rodomas paklusnumas Dievui religiniu atžvilgiu pasidalijusiuose namuose. Nuolat stenkis būti paklusnus. ‛Nepailsk’ (Galatams 6:9). Tai, kad ištveriamos nepalankios aplinkybės ir neteisybė „Dievo akivaizdoje dėl savo sąžinės..., yra... malonė [„nuopelnas“, ŠR]“ Dievo akyse (1 Petro 2:19, 20, ŠvR). Būk paklusnus tol, kol nereikia eiti į kompromisą teisių Jehovos principų ir įstatymų atžvilgiu. Tai parodo tavo ištikimybę Jehovos nustatytai tvarkai. Tavo dievobaimingas elgesys gali netgi išgelbėti tavo sutuoktinio, vaikų ar tėvų gyvybes (1 Korintiečiams 7:16; 1 Petro 3:1).

Kai stengiesi prisiderinti prie religiniu atžvilgiu pasidalijusios šeimos reikalavimų ir lūkesčių, atmink, kaip svarbu laikytis nekaltumo prieš Jehovą Dievą ir Jėzų Kristų. Tu gali nusileisti daugeliu atžvilgių, bet prarasti nekaltumą reiškia prarasti viską, įskaitant pačią gyvybę. Apaštalas Paulius pasakė: „Dievas... dienų pabaigoje... prabilo į mus per Sūnų, kurį paskyrė visatos paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius.“ Pripažindamas šį „tokį didį išganymą“, gausi jėgų būti paklusnus (Žydams 1:1, 2; 2:3).

Tavo bekompromisiškas paklusnumas ir tvirtumas teisingų moralės normų ir vertybių atžvilgiu yra gera apsauga tau ir tavo netikinčiam sutuoktiniui. Ištikimybė ugdo tvirtus šeimos ryšius. Patarlių 31:11 sakoma apie gabią ir ištikimą žmoną: „Ja pasitiki jos vyro širdis.“ Tavo skaistus elgesys ir didelė pagarba gali atverti tavo netikinčiam vyrui akis. Tai gali paskatinti jį priimti Dievo tiesą.

Paklusnumas Dievui iš tikrųjų yra brangus ir gyvybę gelbstintis. Melsk, kad jis būtų taikomas tavo šeimyniniame gyvenime. Juo pasiekiama dvasios ramybė ir teikiama šlovė Jehovai.