Dievo šviesa išsklaido tamsą!

„Tu, Viešpatie, švieti, kai man tamsu.“ (2 SAMUELIO 22:29)

 1. Kuo svarbi šviesa gyvybei?

„DIEVAS tarė: ‘Tebūna šviesa!’ Ir šviesa pasirodė.“ (Pradžios 1:3) Šie įsimintini žodžiai iš Pradžios knygos eilučių, pasakojančių apie kūrimą, byloja, kad Jehova yra šviesos šaltinis, be kurios žemėje nebūtų gyvybės. Jehova taip pat siunčia dvasinę šviesą — būtiną vadovą gyvenimo kelyje. (Psalmyno 43:4 [43:3, Brb]) Kokia svarbi ši šviesa mūsų gyvybei, nurodė karalius Dovydas: „Tu esi gyvenimo šaltinis, ir tavo šviesoje matome šviesą.“ (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb])

 2. Pasak Pauliaus, nuo ko neatsiejama dvasinė šviesa?

² Praėjus maždaug 1000 metų nuo Dovydo laikų, apaštalas Paulius priminė pasakojimą apie kūrimą. Laiške Korinto susirinkimui jis parašė: „Dievas... prabilo: ‘Iš tamsos teprašvinta šviesa!’“ Toliau apaštalas pridūrė, kad dvasinė šviesa yra neatsiejama nuo Jehovos teikiamo pažinimo: „Jis sušvito mūsų širdyse, kad jas apšviestų pažinimu Dievo šlovės, regimos Kristaus veide.“ (2 Korintiečiams 4:6, Jr) Kaip ši šviesa mus pasiekia?

Biblija — šviesos šaltinis

 3. Kokią šviesą Jehova skleidžia per Bibliją?

³ Dvasinę šviesą Jehova pirmiausia skleidžia per savo įkvėptą Žodį — Bibliją. Studijuodami šią knygą, semiamės žinių iš Dievo ir taip leidžiamės jo apšviečiami. Per Bibliją Jehova nušviečia savo tikslus, moko, kaip vykdyti jo valią. Tai įprasmina gyvenimą ir tenkina mūsų dvasinius poreikius. (Mokytojo 12:1; Mato 5:3, Jr) Kodėl svarbu šių poreikių neignoruoti, Jėzus pabrėžė vienu priminimu iš Mozės įstatymo: „Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.“ (Mato 4:4; Pakartoto Įstatymo 8:3)

 4. Kokia prasme Jėzus yra „pasaulio šviesa“?

⁴ Dvasinė šviesa taip pat sklinda iš Jėzaus. Jis net pavadino save „pasaulio šviesa“ ir pridūrė: „Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą.“ (Jono 8:12) Vadinasi, svarbiausias asmuo, per kurį Jehova žmonijai perduoda tiesos žinią, yra Jėzus. Jei norime išvengti tamsos ir vaikščioti Dievo šviesoje, privalome klausyti visko, ką sako Jėzus, ir kuo uoliau sekti Biblijoje aprašytu jo pavyzdžiu, laikytis jo mokymų.

 5. Ką Jėzaus sekėjai buvo įpareigoti daryti po jo mirties?

⁵ Likus keletui dienų iki mirties, kalbėdamas su mokiniais Jėzus vėl prilygino save šviesai: „Jau nebeilgai šviesa bus tarp jūsų. Vaikščiokite, kol turite šviesą, kad neužkluptų jūsų tamsa. Kas vaikščioja tamsoje, tas nežino, kur eina. Kol turite šviesą, tikėkite ją, kad taptumėte šviesos vaikais.“ (Jono 12:35, 36) Tie, kas tampa šviesos vaikais, išmoksta „sveikų žodžių“, užrašytų Biblijoje. (2 Timotiejui 1:13, 14, Brb) Paskui tais sveikais žodžiais jie patraukia nuoširdžius žmones iš tamsos į Dievo šviesą.

 6. Ką svarbaus sužinome apie šviesą ir tamsą iš 1 Jono 1:5?

⁶ Apaštalas Jonas parašė: „Dievas yra šviesa ir jame nėra jokios tamsybės.“ (1 Jono 1:5) Atkreipk dėmesį, koks čia nurodytas skirtumas tarp šviesos ir tamsos. Jehova yra dvasinės šviesos davėjas, neturįs nieko bendra su dvasine tamsa. Tad kas gi dengia pasaulį tamsa?

Kas gaubia pasaulį dvasine tamsa

 7. Kas nugramzdino pasaulį į dvasinę tamsą ir kokią įtaką jis daro?

⁷ Apaštalas Paulius yra paminėjęs „šio pasaulio dievą“. Taip jis pavadino Šėtoną Velnią. Paskui pridūrė, kad Velnias ir yra tas, kuris ‘apakino protus netikintiems, kad jiems nesušvistų Kristaus, kuris yra Dievo atvaizdas, šlovės Evangelijos šviesa’. (2 Korintiečiams 4:4, Brb) Nemažai kas sakosi tikį Dievą, tačiau vis daugėja žmonių, netikinčių, jog yra Velnias. Kodėl? Dėl nenoro pripažinti, kad gali būti bloga, galingesnė už mus būtybė, veikianti žmogaus mąstymą. Tačiau Paulius sako, jog Velnias tikrai yra ir visomis jėgomis stengiasi uždengti mums tiesos šviesą. Šėtono galią paveikti žmogaus mąstyseną patvirtina pranašiški žodžiai, kad jis yra tas, „kuris suvedžioja visą pasaulį“. (Apreiškimo 12:9, Brb) Per jo darbus dabartinė visų Jehovai netarnaujančių žmonių padėtis yra tokia, kokią išpranašavo Izaijas: „Žemę gaubia sutemos ir tautas dengia tamsybės.“ (Izaijo 60:2)

 8. Iš ko matyti, kad dvasinėje tamsoje skendintys žmonės prarado orientaciją?

⁸ Tamsumoje nieko nematydamas bemat paklystum. Dvasinėje tamsoje irgi stinga įžvalgumo ir galima greit prarasti orientaciją — nebeskirti tiesos nuo melo, gera nuo bloga. Apie dvasinėje tamsoje skendinčius žmones pranašas Izaijas pasakė: „Vargas vadinantiems piktą geru, o gerą — piktu, keičiantiems tamsą į šviesą, o šviesą į tamsą, laikantiems karčius dalykus saldžiais, o saldžius dalykus — karčiais!“ (Izaijo 5:20) Jie pateko į tokią padėtį dėl tamsybių dievo, Šėtono Velnio, įtakos ir yra atskirti nuo šviesos ir gyvybės šaltinio. (Efeziečiams 4:17-19)

Ištrūkti iš tamsos į šviesą — nelengva

 9. Paaiškink, kodėl nusidėjėlius traukia tiek tiesioginė, tiek dvasinė tamsa.

⁹ Ištikimasis Jobas pasakė, kodėl tamsa traukia nusidėjėlį: „Svetimautojo akys laukia sutemos: ‘Niekas manęs nematys’, — murma jis, gobtuvu slėpdamas veidą.“ (Jobo 24:15) Be abejo, nuodėmiautojai tūno ir juos užvaldžiusioje dvasinėje tamsoje. Pasak apaštalo Pauliaus, tokioje tamsumoje seksualinis palaidumas, vagystės, gobšumas, girtuoklystė, keiksmai, plėšikavimas yra įprasti dalykai. Tačiau kiekvienas, atėjęs į Dievo Žodžio šviesą, gali pasikeisti. Tai patvirtina Pauliaus žodžiai, parašyti krikščionims korintiečiams. Nors daugelis jų buvo darę tamsos darbus, Paulius pasakė: „Dabar esate nuplauti, pašventinti, išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia.“ (1 Korintiečiams 6:9-11)

10, 11. a) Kokį dėmesingumą Jėzus parodė grąžindamas aklajam regėjimą? b) Kodėl daugeliui šviesa nepatraukli?

¹⁰ Iš tamsybių patekus į šviesą reikia trupučio laiko, kol akys apsipranta. Betsaidoje vienam aklajam Jėzus grąžino regėjimą, bet ne iškart, o pamažėl. „Jis paėmė neregį už rankos ir nusivedė už kaimo. Ten patepė seilėmis jo akis, uždėjo ant jo rankas ir paklausė: ‘Ar ką nors matai?’ Šis apsižvalgęs tarė: ‘Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius.’ Jėzus vėl palietė rankomis jo akis, ir jis visiškai praregėjo — tapo sveikas ir viską ryškiai matė.“ (Morkaus 8:23-25) Jėzus regėjimą grąžino palaipsniui, tikriausiai, kad tas vyras galėtų palengva priprasti prie skaisčios saulės šviesos. Nesunku įsivaizduoti, kaip džiūgavo anas žmogus, išvydęs jį supantį pasaulį.

¹¹ Dar didesnis džiaugsmas apima tuos, kurie žingsnis po žingsnio išeina iš dvasinės tamsos į tiesos šviesą. Matydami jų laimingus veidus, galbūt stebimės, kodėl tokia šviesa netraukia kitų žmonių. Jėzus paaiškina priežastį: „Teismo nuosprendis yra toks: šviesa atėjo į pasaulį, bet žmonės labiau pamilo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas, kuris daro bloga, neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai nebūtų atskleisti.“ (Jono 3:19, 20, Brb) Daug kas išties mėgsta daryti bloga — palaidai elgtis, engti, meluoti, apgaudinėti, vogti, — todėl Šėtono dvasinė tamsa jiems visiškai tinka įnoriams tenkinti.

Ženkime vis daugiau į šviesą

12. Ką laimėjome atėję į šviesą?

¹² Kaip mus pakeitė šviesos pažinimas? Kai kada dera pažiūrėti atgal ir įvertinti savo dvasinę pažangą. Kokių blogų įpročių atsikratėme? Kokius sunkumus įveikėme? Kaip pasikeitė mūsų ateities planai? Jehovos stiprinami ir jo šventosios dvasios palaikomi, galime toliau keisti savo asmenybę bei mąstyseną, kad būtų akivaizdu, jog mėgstame šviesą. (Efeziečiams 4:23, 24) Apie tai Paulius sakė: „Kadaise jūs buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje. Tad elkitės kaip šviesos vaikai. O šviesos vaisiai reiškiasi visokeriopu gerumu, teisumu ir tiesa.“ (Efeziečiams 5:8, 9) Jehovos šviesos vedami įgyjame viltį bei tikslą, suteikiame džiaugsmo kitiems žmonėms. Kaip tokiu pasikeitusiu mūsų gyvenimu gėrisi Jehova! (Patarlių 27:11)

13. Kaip galime parodyti dėkingumą už Jehovos šviesą ir ko tam reikia?

¹³ Dėkingumą už laimingesnį gyvenimą rodome atspindėdami Jehovos šviesą — dalydamiesi Biblijos tiesa su namiškiais, draugais, kaimynais. (Mato 5:12-16; 24:14) Tiems, kas nenori nė girdėti šios žinios, mūsų skelbimo veikla bei krikščioniška gyvensena yra lyg priekaištas. Paulius sako: „Ištirkite, kas patinka Viešpačiui, ir neprisidėkite prie nevaisingų tamsos darbų, o verčiau atskleiskite juos.“ (Efeziečiams 5:10, 11) Būkime drąsūs, jei norime padėti žmonėms atsisakyti tamsos ir rinktis šviesą. Svarbiausia — nestokokime gailestingumo, rūpinkimės kitais, trokškime dalytis tiesos šviesa jų amžinai gerovei. (Mato 28:19, 20)

Nesusiviliokite apgaulinga šviesa!

14. Kokio įspėjimo dėl šviesos reikia klausyti?

¹⁴ Jūroje tamsią naktį keliautojas nudžiunga išvydęs bet kokią šviesą. Seniau ant Anglijos pakrančių uolų degdavo laužai, rodantys, kur galima prisiglausti per audrą, ir jūreiviai būdavo dėkingi, kad ta ugnis padeda rasti saugų prieglobstį. Tačiau būdavo tokių, kurie uždegdavo laužus norėdami suklaidinti keliauninkus ir laivui sudužus uolingoje pakrantėje pasigrobdavo krovinį. Apgaulės kupiname pasaulyje mums irgi reikia būti apdairiems — nesusivilioti žiburiais, kurie nukreiptų į dvasinį žlugimą. „Pats šėtonas geba apsimesti šviesos angelu“, — sakoma mums. Jo sėbrai, tarp jų ir atskalūnai, irgi yra „klastingi darbininkai“, ‘apsimetantys teisumo tarnais’. Jei mus patrauks jų klaidingi samprotavimai, pasitikėjimas Jehovos tiesos Žodžiu, Biblija, gali susilpnėti, o mūsų tikėjimas — žlugti. (2 Korintiečiams 11:13-15; 1 Timotiejui 1:19)

15. Kas mums padės likti kelyje į gyvenimą?

¹⁵ Psalmininkas rašė: „Tavo žodis — žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui.“ (Psalmyno 119:105) Taip, „siaurą kelią į gyvenimą“ yra aiškiai apšvietęs mūsų mylintis Dievas Jehova, trokštantis, kad „visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą“. (Mato 7:14; 1 Timotiejui 2:4, Brb) Taikydami Biblijos principus, neišklysime iš to siauro kelio į tamsos takus. Paulius parašė: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui.“ (2 Timotiejui 3:16) Kad stiprėtume dvasiškai, turime mokytis iš Dievo Žodžio. Jo Žodžio šviesa padeda mums patiems pasitaisyti arba prireikus būti pataisytiems rūpestingų susirinkimo ganytojų. Taip pat galime atmesti, kas netinkama, ir nuolankiai leistis sudrausminami, kad elgtumės teisingai ir liktume kelyje į gyvenimą.

Dėkingi vaikščiokime šviesoje

16. Kaip galime rodyti dėkingumą už nuostabią Jehovos šviesą?

¹⁶ Kaip galime rodyti dėkingumą už puikią Jehovos dovaną — šviesą? Devintame Jono Evangelijos skyriuje pasakojama, koks dėkingas buvo vyras, kuriam Jėzus grąžino regėjimą. Jis parodė tikįs, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, ir prie visų pavadino jį pranašu. Be to, šis žmogus be baimės atrėmė tų, kurie stengėsi nuvertinti Jėzaus stebuklą, šnekas. (Jono 9:17, 30-34) Apaštalas Petras krikščionių susirinkimo pateptuosius vadina „ypatingais žmonėmis“. Kodėl? Todėl, kad jie yra tokie dėkingi kaip anas apsigimęs neregys, kuris buvo išgydytas. Šie krikščionys rodo dėkingumą savo Geradariui, Jehovai, ‘skelbdami dorybes To, kuris pašaukė juos iš tamsybių į savo nuostabią šviesą’. (1 Petro 2:9, Brb; Kolosiečiams 1:13) Žemiškąją viltį puoselėjantys krikščionys taip pat yra kupini dėkingos dvasios ir padeda savo pateptiesiems broliams viešai skelbti Jehovos dorybes. Kokia tai didelė Dievo malonė mums, netobuliems žmonėms!

17, 18. a) Ką mes visi privalome ugdytis? b) Ko turi vengti kiekvienas krikščionis sekdamas Timotiejaus pavyzdžiu?

¹⁷ Nuoširdus dėkingumas už tiesos šviesą tiesiog būtinas. Nepamirškime, jog nė vienas negimėme su tiesos žiniomis. Kai kurie sužinojome ją jau suaugę ir tuojau supratome, kiek šviesa pranašesnė už tamsą. Kitiems atiteko didelė dovana — būti išauklėtiems dievobaimingų tėvų; tokiems žmonėms šviesa galbūt atrodo įprastas dalykas. Viena liudytoja, kurios tėvai jau tarnavo Jehovai prieš jai gimstant, sako, kiek daug reikėjo laiko ir pastangų, kad gerai suvoktų nuo vaikystės žinomos tiesos esmę bei svarbą. (2 Timotiejui 3:15) Kiekvienas mūsų — jaunas ir senas — privalome ugdytis didelį dėkingumą už Jehovos atskleistą tiesą.

¹⁸ Jaunasis Timotiejus „šventųjų Raštų“ buvo mokomas nuo kūdikystės, tačiau tik įsitraukęs į tarnybą tapo subrendusiu krikščionimi. (2 Timotiejui 3:15) Vėliau jaunuolis talkino apaštalui Pauliui ir šis jį ragino: „Uoliai stenkis pasirodyti Dievui tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, tiksliai perteikiančiu tiesos žodį.“ Mes kaip ir Timotiejus privalome vengti visko, dėl ko apsigėdintume patys arba užtrauktume gėdą Jehovai. (2 Timotiejui 2:15, Brb)

19. a) Kokiems Dovydo žodžiams turėtume pritarti? b) Apie ką bus kalbama kitame straipsnyje?

¹⁹ Už daug ką galime girti Jehovą, siunčiantį mums tiesos šviesą. Mes pritariame karaliaus Dovydo žodžiams: „Esi man žiburys, Viešpatie; tu, Viešpatie, švieti, kai man tamsu.“ (2 Samuelio 22:29) Vis dėlto pernelyg nepasitikime savimi, nes tai galėtų vėl nugramzdinti į tamsą, iš kurios išsivadavome. Kitas straipsnis padės apmąstyti, kiek mums svarbi Dievo tiesa.

Ką sužinojai?

• Per ką Jehova apšviečia dvasiškai?

• Kuo grėsminga mus supanti dvasinė tamsa?

• Kokių pavojų turime vengti?

• Kaip galime rodyti dėkingumą už tiesos šviesą?

[Iliustracija 8 puslapyje]

Jehova yra tiek gamtinės, tiek dvasinės šviesos šaltinis

[Iliustracija 10 puslapyje]

Kaip vienam aklajam Jėzus grąžino regėjimą palaipsniui, taip ir mums padeda išeiti iš dvasinės tamsos

[Iliustracija 11 puslapyje]

Žmogus, suviliotas apgaulingų Šėtono šviesų, dvasiškai žlunga