Teokratinis vadovavimas krikščioniškoje eroje

„Jis panorėjo... visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo suvienyti Kristuje“ (EFEZIEČIAMS 1:9, 10).

1, 2. a) Kaip nuo 33 m. e. metų vyko rinkimas to, „kas yra danguje“? b) Kaip nuo 1914 metų pateptieji krikščionys parodė Mozės ir Elijo dvasią?

ŠIS to, „kas yra danguje“, rinkimas prasidėjo 33 m. e. metais, kai gimė „Dievo Izraelis“ (Galatams 6:16; Izaijo 43:10; 1 Petro 2:9, 10). Pasibaigus pirmajam m. e. šimtmečiui rinkimas ėmė lėtėti, nes tikruosius krikščionis (Jėzaus pavadintus „kviečiais“) nustelbė Šėtono pasėtos atskalūniškos „raugės“. Bet artėjant „paskutiniesiems laikams“ tikrasis Dievo Izraelis vėl pasirodė ir 1919 metais buvo paskirtas valdyti visų Jėzaus turtųa (Mato 13:24-30, 36-43; 24:45-47; Danieliaus 12:4, ŠvR).

² Per Pirmąjį pasaulinį karą pateptieji krikščionys darė galingus darbus, lygiai kaip Mozė ir Elijasb (Apreiškimas 11:5, 6). Nuo 1919 metų jie drąsiai kaip Elijas skelbė gerąją naujieną priešiškame pasaulyje (Mato 24:9-14). O nuo 1922 metų jie pranešė Jehovos nuosprendžius žmonijai, kaip kad Mozė skelbė negandas nuo Dievo senovės Egiptui (Apreiškimas 15:1; 16:2-17). Šių pateptųjų krikščionių likutis šiandien yra Jehovos Liudytojų naujojo pasaulio visuomenės branduolys.

Vadovaujančioji korporacija darbuojasi

 3. Kokie įvykiai rodo, kad ankstyvasis krikščionių susirinkimas buvo gerai organizuotas?

³ Nuo pat pradžių pateptieji Jėzaus pasekėjai buvo organizuoti. Mokinių skaičiui daugėjant, buvo įkurti vietiniai susirinkimai ir paskirti vyresnieji (Titui 1:5). Po 33 m. e. metų 12 apaštalų darbavosi kaip autoritetinga pagrindinė vadovaujančioji korporacija. Jie ėmė drąsiai vadovauti liudijimo darbui (Apaštalų darbai 4:33, 35, 37; 5:18, 29). Jie organizavo vargstančiųjų aprūpinimą maistu ir pasiuntė Petrą bei Joną į Samariją apsilankyti ten, kur, pagal pranešimus, buvo parodytas susidomėjimas (Apaštalų darbai 6:1-6; 8:6-8, 14-17). Barnabas nusivedė pas juos Paulių, kad būtų patvirtinta, jog šis buvęs persekiotojas dabar yra Jėzaus pasekėjas (Apaštalų darbai 9:27; Galatams 1:18, 19). Paskelbęs Kornelijui bei jo namiškiams, Petras grįžo į Jeruzalę ir paaiškino apaštalams bei kitiems Judėjos broliams, kaip šventoji dvasia šiuo atveju parodė Dievo valią (Apaštalų darbai 11:1-18).

 4. Kaip buvo mėginta nužudyti Petrą, tačiau kaip buvo išgelbėta jo gyvybė?

⁴ Paskui vadovaujančioji korporacija patyrė žiaurų puolimą. Petras buvo įkalintas, ir jo gyvybė buvo išgelbėta tik įsikišus angelui (Apaštalų darbai 12:3-11). Tada pirmą kartą kitas žmogus, ne iš 12 apaštalų, pasirodė turįs atsakingas pareigas Jeruzalėje. Išlaisvintas iš kalėjimo Petras pasakė grupei, susirinkusiai Jono Morkaus namuose: „Praneškite apie tai Jokūbui [Jėzaus įbroliui] ir kitiems broliams“ (Apaštalų darbai 12:17).

 5. Kaip buvo pakeista vadovaujančiosios korporacijos sudėtis po Jokūbo nužudymo?

⁵ Anksčiau, nusižudžius išdavikui apaštalui Judui Iskarijotui, buvo suvokta būtinybė „jo [kaip apaštalo] tarnystę“ perduoti kam nors, kas vaikščiojo drauge su Jėzumi jo tarnybos metu ir buvo jo mirties bei prisikėlimo liudininkas. Tačiau kai Jono broliui Jokūbui buvo įvykdyta mirties bausmė, niekas nepakeitė jo kaip vieno iš 12-os (Apaštalų darbai 1:20-26; 12:1, 2). Bet toliau Rašte kalbant apie vadovaujančiąją korporaciją, matoma, kad ji buvo padidinta. Kai iškilo ginčas, ar nežydai, kurie sekė Jėzumi, turi paklusti Mozės įstatymui, tas dalykas buvo pateiktas svarstyti „Jeruzalės apaštalams bei vyresniesiems“ (Apaštalų darbai 15:2, 6, 20, 22, 23; 16:4). Kodėl „vyresnieji“ dabar, matyt, buvo vadovaujančiojoje korporacijoje? Biblija nesako, bet nauda buvo akivaizdi. Jokūbo mirtis ir Petro įkalinimas parodė, kad vieną dieną apaštalai gali būti įkalinti arba nužudyti. Tokiu atveju kiti tinkami vyresnieji, patyrę vadovaujančiosios korporacijos reikaluose, galėtų deramai imtis tolesnės priežiūros.

 6. Kaip vadovaujančioji korporacija tęsė savo veiklą Jeruzalėje net tada, kai pirmųjų jos narių nebebuvo tame mieste?

⁶ Atvykęs į Jeruzalę apie 56 m. e. metus, Paulius viską pranešė Jokūbui ir, kaip sako Biblija, ‛susirinkusiems visiems vyresniesiems’ (Apaštalų darbai 21:18). Kodėl nepaminėta apie apaštalų dalyvavimą šioje sueigoje? Biblija vėlgi nesako. Tačiau istorikas Eusebijas vėliau rašė, kad tam tikrą laiką prieš 66 m. e. metus „likusieji apaštalai dėl nuolatinės grėsmės būti nužudyti turėjo pasitraukti iš Judėjos. Bet mokyti savo žinios jie Kristaus galia keliaudavo į visus kraštus“ (Eusebijas, Knyga III, V, t. 2). Tiesa, Eusebijo žodžiai nepriklauso įkvėptam pranešimui, bet atitinka jį. Pavyzdžiui, 62 m. e. metais Petras buvo Babilone — toli nuo Jeruzalės (1 Petro 5:13). Tačiau 56 m. e. metais ir, matyt, iki pat 66 m. e. metų vadovaujančioji korporacija Jeruzalėje tikrai veikė.

Vadovavimas šiais laikais

 7. Koks didelis skirtumas yra šiuolaikinės Vadovaujančiosios korporacijos sudėtyje, palyginus su pirmojo šimtmečio vadovaujančiąja korporacija?

⁷ Nuo 33 m. e. metų iki Jeruzalę užgriuvusios nelaimės vadovaujančiąją korporaciją, matyt, sudarė krikščionys žydai. Lankydamasis 56 m. e. metais, Paulius sužinojo, kad daug Jeruzalės žydų krikščionių, nors ir ‛turėdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus tikėjimą’, vis dar ‛uoliai laikėsi [Mozės] Įstatymo’c (Jokūbo 2:1, Brb red.; Apaštalų darbai 21:20-25). Tiems žydams galbūt buvo sunku įsivaizduoti vadovaujančiosios korporacijos narį nežydą. Tačiau mūsų laikais šios korporacijos sudėtis yra kitokia. Šiandien ji sudaryta vien iš pateptųjų krikščionių nežydų, ir Jehova didžiai laimina jų priežiūros darbą (Efeziečiams 2:11-15).

8, 9. Kokie pokyčiai vyko šių laikų Vadovaujančiojoje korporacijoje?

⁸ Nuo 1884 metų, kai Pensilvanijos Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų bendrija buvo įregistruota, iki 1972 metų Bendrijos prezidentas Jehovos organizacijoje turėjo dideles teises, o Vadovaujančioji korporacija artimai bendradarbiavo su Bendrijos direktorių taryba. Palaimos, patirtos tais metais, buvo įrodymas, kad Jehova pripažino tokią tvarką. 1972—1975 metais Vadovaujančioji korporacija buvo padidinta iki 18 narių. Buvo priartėta prie pirmojo šimtmečio pavyzdžio suteikus didesnius įgaliojimus šiai padidėjusiai korporacijai, kurios kai kurie nariai buvo Pensilvanijos Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų bendrijos direktoriais.

⁹ Nuo 1975 metų daugelis iš šių 18 asmenų baigė savo žemiškąjį kelią. Jie nugalėjo pasaulį ir ‛atsisėdo šalia Jėzaus jo dangiškajame soste’ (Apreiškimas 3:21). Dėl šios ir kitų priežasčių Vadovaujančiojoje korporacijoje dabar yra dešimt narių, įskaitant vieną, prisidėjusį 1994 metais. Dauguma jų gana seno amžiaus. Tačiau šie pateptieji broliai gauna didelę pagalbą atlikdami savo sunkias pareigas. Iš kur ta pagalba? Žvilgsnis į šiuolaikinę Dievo tautos raidą atsako į tą klausimą.

Pagalba Dievo Izraeliui

10. Kas prisidėjo prie pateptųjų Jehovos tarnyboje šiomis paskutinėmis dienomis ir kaip tai buvo išpranašauta?

¹⁰ 1884 metais beveik visi, bendravusieji su Dievo Izraeliu, buvo pateptieji krikščionys. Tačiau pamažu pradėjo pasirodyti kita grupė, ir 1935 metais suprasta, kad ši grupė yra „milžiniška minia“, minima Apreiškimo 7 skyriuje. Turintys žemišką viltį jos nariai yra tie, ‛kas žemėje’, kuriuos Jehova nori suvienyti Kristuje (Efeziečiams 1:10). Jie yra „kitos avys“, minimos Jėzaus palyginime apie avides (Jono 10:16). Nuo 1935 metų kitos avys plaukia į Jehovos organizaciją. Jos „skrenda kaip debesys ir kaip karveliai į savo langus“ (Izaijo 60:8). Kadangi milžiniška minia gausėja, o pateptųjų klasė dėl daugelio jos narių mirties mažėja, tinkamos kitos avys imasi vis didesnio vaidmens krikščioniškoje veikloje. Kaip?

11. Kokios privilegijos, iš pradžių suteiktos tik pateptiesiems krikščionims, buvo duotos kitoms avims?

¹¹ Išskirtinė Dievo „šventosios tautos“ pareiga visada buvo plačiai skelbti apie puikias Jehovos savybes. Paulius kalbėjo apie tai kaip apie šventyklos auką, o tiems, kurie bus „karališkoji kunigystė“, Jėzus liepė skelbti ir mokyti (Išėjimo 19:5, 6; 1 Petro 2:4, 9; Mato 24:14; 28:19, 20; Žydams 13:15, 16). Tačiau 1932 m. rugpjūčio 1 d. Sargybos bokšto straipsnis ypač skatino imtis šios veiklos asmenis, kurių įvaizdis buvo Jonadabas. Iš tiesų daugelis tų kitų avių jau darė tai. Šiandien beveik visą skelbimo darbą atlieka kitos avys; tai yra pagrindinė dalis jų ‛tarnavimo [Dievui] dieną naktį jo šventovėje’ (Apreiškimas 7:15). Ankstyvojoje šių laikų Jehovos tautos istorijoje susirinkimo vyresnieji buvo pateptieji krikščionys, „žvaigždės“ dešinėje Jėzaus Kristaus rankoje (Apreiškimas 1:16, 20). Bet 1937 m. gegužės 1 d. Sargybos bokšto numeryje buvo paskelbta, kad ir tinkamos kitos avys gali būti susirinkimo tarnai (pirmininkaujantieji prižiūrėtojai). Net jei ir būdavo pateptųjų vyrų, kitos avys galėjo būti paskirtos, jeigu pateptieji nebepajėgdavo imtis šių pareigų. Šiandien beveik visi susirinkimų vyresnieji yra iš kitų avių.

12. Kaip Šventasis Raštas pateisina, kad tinkamos kitos avys gautų atsakingas organizacines pareigas?

¹² Ar nedera tokias sunkias pareigas skirti kitoms avims? Dera, tam yra istorinis pavyzdys. Kai kurie svetimšaliai prozelitai (ateiviai) ėjo atsakingas pareigas senovės Izraelyje (2 Samuelio 23:37, 39; Jeremijo 38:7-9). Grįžus iš Babilono tremties, tinkamiems natiniečiams (šventyklos tarnams neizraelitams) buvo suteiktos tarnybos šventykloje privilegijos, kurias anksčiau turėjo tik levitai (Ezdro 8:15-20; Nehemijo 7:60). Be to, Mozė, kuris buvo matomas su Jėzumi persimainymo regėjime, priėmė madianiečio Jetro duotą gerą patarimą. Vėliau jis prašė Jetro sūnaus Hobabo vesti juos per dykumą (Išėjimo 18:5, 17-24; Skaičių 10:29).

13. Kieno geru pavyzdžiu seka pateptieji nuolankiai pavesdami pareigas kitoms kvalifikuotoms avims?

¹³ Baigiantis 40 metų klajonėms po dykumą, Mozė, žinodamas neįeisiąs į Pažadėtąją žemę, meldė Jehovos duoti įpėdinį (Skaičių 27:15-17). Jehova visos tautos akivaizdoje liepė paskirti Jozuę, ir Mozė padarė tai, nors pats dar buvo fiziškai stiprus ir tuojau pat nenustojo tarnauti Izraeliui (Pakartoto Įstatymo 3:28; 34:5-7, 9). Su tokia pat nuolankumo dvasia pateptieji jau suteikia didesnes privilegijas kvalifikuotiems vyrams iš kitų avių.

14. Kokios pranašystės kalba apie didėjantį organizacinį kitų avių vaidmenį?

¹⁴ Didėjantis organizacinis kitų avių vaidmuo taip pat yra pagrįstas pranašyste. Zacharijas pranašavo, kad neizraelitas filistinas bus „kaip vadas [„šeichas“, NW] Jude“ (Zacharijo 9:6, 7). Šeichai buvo genčių vadai, todėl Zacharijas pasakė, kad buvęs Izraelio priešas ims teisingai garbinti ir pasidarys kaip genties vadas Pažadėtojoje žemėje. Be to, Dievo Izraeliui Jehova pasakė: „Svetimieji stovės tenai ir ganys jūsų bandas; ir svetimųjų sūnūs bus jūsų artojai ir vynuogynų darbininkai. O jūs būsite vadinami Viešpaties kunigais; apie jus bus sakoma: Mūsų Dievo tarnai“ (Izaijo 61:5, 6). „Svetimieji“ ir „svetimųjų sūnūs“ yra kitos avys. Jiems yra pavedamos atsakingesnės pareigos, kad galima būtų atlikti vis daugiau darbo, kai senstantys pateptųjų likučio nariai baigia savo žemišką kelią ir tikrąja prasme išeina tarnauti dangiškais „Viešpaties kunigais“ apie Jehovos didybės sostą kaip „mūsų Dievo tarnai“ (1 Korintiečiams 15:50-57; Apreiškimas 4:4, 9-11; 5:9, 10).

‛Būsimoji karta’

15. Kokia krikščionių grupė šiuo pabaigos metu yra sulaukusi „senatvės“ ir kokia grupė atstovauja ‛būsimajai kartai’?

¹⁵ Pateptasis likutis noriai moko kitas avis atlikti didesnes pareigas. Psalmių 70:18 sakoma: „Senatvėje ir senyvame amžiuje, Dieve, nepalik manęs, kolei skelbsiu tavo petį šitai kartai, visiems būsimiems tavo galingumą.“ Komentuojant tą eilutę, 1948 m. gruodžio 15 d. Sargybos bokšte (anglų k.) buvo nurodyta, kad pateptųjų krikščionių susirinkimas tikrai sulaukė senyvo amžiaus. Toliau buvo pasakyta, kad pateptieji džiugiai „galvoja apie ateitį žvelgdami į Biblijos pranašystę ir mato naują kartą“. Ypač kas čia turima omeny? Sargybos bokšte buvo pasakyta: „Jėzus kalbėjo apie juos kaip jo ‛kitas avis’.“ ‛Būsimoji karta’ yra žmonės, kurie gyvens vadovaujami naujos žemės administracijos valdant Karalystei iš dangaus.

16. Kokių palaimų nekantriai laukia ‛būsimoji karta’?

¹⁶ Biblija konkrečiai nepasako, kada visi pateptieji krikščionys paliks šios ‛būsimosios kartos’ savo brolius ir bus pašlovinti kartu su Jėzumi Kristumi. Bet tie pateptieji yra įsitikinę, kad tas laikas artėja. Įvykiai, išpranašauti didžiojoje Jėzaus pranašystėje apie „paskutiniuosius laikus“, vyksta nuo 1914 metų ir tai parodo, kad šio pasaulio sunaikinimas arti (Danieliaus 12:4, ŠvR; Mato 24:3-14; Morkaus 13:4-20; Luko 21:7-24). Netrukus Jehova paskelbs naująjį pasaulį, kuriame ‛būsimoji karta’ ‛paveldės nuo pasaulio sukūrimo jai paruoštą karalystę [žemiškąją sritį]’ (Mato 25:34). Ji nekantriai laukia Rojaus atkūrimo ir milijonų mirusiųjų prikėlimo iš hado (Apreiškimas 20:13). Ar pateptieji bus ten, kad sutiktų tuos prikeltuosius? 1925 m. gegužės 1 d. Sargybos bokšte (anglų k.) buvo pasakyta: „Mes negalime griežtai sakyti, ką Dievas padarys ar ko nepadarys. ... [Bet] esame priversti prieiti išvadą, kad Bažnyčios [pateptųjų krikščionių] nariai bus pašlovinti dar neprisikėlus senovėje nusipelniusiems [ištikimiems ikikrikščioniškųjų laikų liudytojams].“ Taip pat svarstant, ar kai kurie pateptieji bus likę ir sutiks prikeltuosius, 1989 m. rugsėjo 1 d. Sargybos bokšte (anglų k.) buvo pasakyta: „Tai nebūtų būtina.“d

17. Kokiomis puikiomis privilegijomis dalysis pateptieji kaip grupė su pasodintu į sostą Karaliumi Jėzumi Kristumi?

¹⁷ Iš tiesų mes nežinome, kaip bus su kiekvienu pateptuoju krikščioniu. Bet Mozės ir Elijo buvimas su Jėzumi persimainymo regėjime rodo, kad prikelti pateptieji krikščionys tikriausiai bus su Jėzumi, kai jis ateis šlovėje ‛atlyginti kiekvienam pagal jo darbus’ ir padaryti bei įvykdyti nuosprendį. Be to, mes prisimename Jėzaus pažadą, kad ‛nugalėję’ pateptieji krikščionys su juo ‛ganys tautas geležine lazda’ per Armagedoną. Kai Jėzus ateis šlovėje, jie sėdės su juo ir ‛teis dvylika Izraelio giminių’. Kartu su Jėzumi jie ‛sutryps šėtoną po savo kojomis’ (Mato 16:27—17:9; 19:28; Apreiškimas 2:26, 27; 16:14, 16; Romiečiams 16:20; Pradžios 3:15; Psalmių 2:9; 2 Tesalonikiečiams 1:9, 10).

18. a) Kokia yra padėtis kalbant apie to, ‛kas yra danguje, suvienijimą su Kristumi’? b) Ką mes galime pasakyti apie to, ‛kas yra žemėje, suvienijimą su Kristumi’?

¹⁸ Tinkamai vadovaudamas, Jehova palaipsniui imasi ‛visa iš naujo suvienyti Kristuje’. To, „kas yra danguje“, atžvilgiu jo tikslas beveik įvykdytas. Jėzaus susivienijimas su visais 144000 danguje „Avinėlio vestuvėse“ jau arti. Taigi vis daugiau ilgai tarnaujančių, subrendusių brolių iš kitų avių, atstovaujančių tiems, ‛kas žemėje’, gauna atsakingesnes pareigas, kad padėtų savo pateptiesiems broliams. Kokiu nepaprastu laiku mes gyvename! Kaip nuostabu matyti, kad Jehovos tikslas greitai išsipildys! (Efeziečiams 1:9, 10; 3:10-12; Apreiškimas 14:1; 19:7, 9) Ir kaip džiaugiasi kitos avys galėdamos padėti savo pateptiesiems broliams, kai abi grupės tarnauja kartu kaip „viena kaimenė“ vadovaujama „vieno ganytojo“, pavaldi Karaliui Jėzui Kristui didžiojo visatos Suvereno Jehovos Dievo šlovei! (Jono 10:16; Filipiečiams 2:9-11)

[Išnašos]

Ar gali paaiškinti?

◻ Kaip Dievo organizacija žengė į priekį pirmajame šimtmetyje?

◻ Kaip formavosi Vadovaujančioji korporacija šiuolaikinėje Jehovos Liudytojų istorijoje?

◻ Kokie Rašto tekstai pateisina įgaliojimų suteikimą kitoms avims Jehovos organizacijoje?

◻ Kaip „visa, kas yra danguje ir žemėje“, suvienijama Kristuje?

[Iliustracija 16 puslapyje]

Net tada, kai pirmųjų vadovaujančiosios korporacijos narių nebebuvo Jeruzalėje, ji tęsė ten savo veiklą

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Subrendę pateptieji krikščionys yra palaima Jehovos tautai

Č. T. Raselas (1884—1916)

Dž. F. Rezerfordas (1916—1942)

N. H. Noras (1942—1977)

F. V. Frencas (1977—1992)

M. Dž. Henšelis (1992—)