Kaip nepasiduoti demonų įtakai?
„Tuos angelus, kurie neišlaikė savo prakilnumo, bet paliko savo buveinę, [Dievas] laiko sukaustytus amžinais pančiais tamsybėje didžiosios dienos teismui“ (JUDO 6).
1, 2. Kokių klausimų kyla apie Šėtoną ir demonus?
„BŪKITE blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“, — įspėja apaštalas Petras (1 Petro 5:8). O apaštalas Paulius apie piktąsias dvasias sako: „Aš nenoriu, kad jūs taptumėte demonų bendrininkais. Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite būti Viešpaties vaišių dalyviai ir demonų vaišių dalyviai“ (1 Korintiečiams 10:20, 21).
2 Kas yra Šėtonas ir demonai? Iš kur jie atsirado? Negi juos sukūrė Dievas? Kiek šios dvasios turi galios kenkti žmonėms? Ar įmanoma nuo jų apsisaugoti?
Iš kur Šėtonas ir demonai atsirado?
3. Kaip vienas Dievo angelas virto maištininku?
3 Tai atsitiko pačioje žmonijos istorijos pradžioje, kai pirmieji vyras ir moteris gyveno Edeno sode. Vienas angelas virto maištininku. Kodėl? Kadangi nebepasitenkino vaidmeniu, kurį Jehova jam, kaip savo dangiškajam tarnui, paskyrė. Šis angelas, sukūrus Adomą ir Ievą, panūdo užimti Dievo vietą, kad žmonės jo klausytų ir jį garbintų. Ėmęs maištauti prieš Dievą ir pastūmėjęs pirmąją porą į nuodėmės kelią, angelas tapo Šėtonu. Vėliau ir kitos dvasinės esybės įsivėlė į maištą. Kaip? (Pradžios 3:1-6; Romiečiams 5:12; Apreiškimo 12:9)
4. Ką darė kai kurie maištingi angelai Nojaus laikais?
4 Dievo įkvėptame Žodyje, Šventajame Rašte, pasakojama, kad Nojaus laikais, dar prieš didįjį tvaną, kai kurie angelai ėmė rodyti nederamą susidomėjimą žemės moterimis. Netyrų ketinimų vedamos „dangiškosios būtybės žiūrėjo į jas, matė, kokios jos gražios ir ėmė iš jų sau žmonomis tas, kurios patiko“. Tokie ryšiai buvo nenatūralūs — gimė hibridai, vadinami nefilais (Pradžios 6:2-4; NW). Taip nusisuko nuo Dievo ir prie Šėtono prisidėjo daugiau angelų.
5. Kas atsitiko maištininkams, kai Jehova siuntė didįjį tvaną?
5 Jehovai užliejus žemę tvanu, nefilai ir jų motinos žuvo. O maištingieji angelai buvo priversti išsikūnyti ir sugrįžti į dvasinį pasaulį. Tačiau Dievo akyse jie nebeatgavo buvusio „savo prakilnumo“. Jehova nubloškė juos į „tamsias pasmerktųjų buveinės bedugnes“, vadinamąjį Tartarą (Judo 6; 2 Petro 2:4; NW).
6. Kaip demonai suvedžioja žmones?
6 Blogieji angelai nuo tada, kai pamynė „savo prakilnumą“, tapo Šėtono bendrais, demonais, ir tarnauja jam darydami nedorybes. Šios piktosios dvasios jau nebegali persikūnyti žmonėmis. Tačiau jų gundomi vyrai ir moterys susivilioja visokiais iškrypėliškais santykiais. Be to, demonai patraukia žmones okultizmu — tai gali būti būrimas, žyniavimas, spiritizmas (Pakartoto Įstatymo 18:10-13; 2 Metraščių 33:6). Nupuolusių angelų laukia tas pats galas kaip ir Velnio — amžinoji pražūtis (Mato 25:41; Apreiškimo 20:10). O mes turime tvirtai laikytis ir nepasiduoti jų įtakai. Todėl svarbu žinoti, kokią galią turi Šėtonas ir ką daryti, kad jis ir demonai mūsų neįveiktų.
Kiek Šėtonas galingas?
7. Kokią galią pasaulyje turi Šėtonas?
7 Nuo seniausių laikų Šėtonas įžeidinėja Jehovą (Patarlių 27:11). Taip pat daro poveikį gausybei žmonių. „Visas pasaulis yra piktojo pavergtas“, — rašoma 1 Jono 5:19. Todėl Velnias gundydamas Jėzų ir siūlė jam „viso pasaulio karalysčių“ valdžią bei didybę (Luko 4:5-7). Apie Šėtoną apaštalas Paulius sako: „Jeigu mūsų Evangelija tebėra paslėpta, tai ji paslėpta vien einantiems į pražūtį, netikintiesiems, kuriems šio pasaulio dievaitis apakino protus, kad jie neišvystų Dievo atvaizdo — Kristaus šlovės Evangelijos šviesos“ (2 Korintiečiams 4:3, 4). Velnias yra „melagis ir melo tėvas“, bet apsimeta „šviesos angelu“ (Jono 8:44; 2 Korintiečiams 11:14). Jis galingas ir geba „apakinti protus“ pasaulio vadovams ir jų pavaldiniams. Šėtonas suvedžioja žmones savo propaganda, religiniais mitais bei melagystėmis.
8. Kas Biblijoje sakoma apie Šėtono įtaką?
8 Apie Šėtono galią ir įtaką akivaizdžiai byloja pranašo Danieliaus laikų įvykiai, klostęsi šeštajame šimtmetyje prieš mūsų erą. Angelui, kurį Jehova siuntė padrąsinti Danieliaus, priešinosi „Persijos karalystės didžiūnas“, tai yra demonas. Dievo pasiuntiniui teko dvidešimt vieną dieną laikytis įtempus jėgas, kol „Mykolas, vienas iš vyriausių didžiūnų“, atėjo jam į pagalbą. Toliau paminėtas ir „Graikijos didžiūnas“ (Danieliaus 10:12, 13, 20). O Apreiškimo 13:1, 2 pasakyta, kad Šėtonas, čia vadinamas slibinu, atiduoda „žvėriui“, tai yra politinėms jėgoms, „savo galybę, savo sostą ir didelę valdžią“.
9. Su kuo grumiasi krikščionys?
9 Tad nenuostabu, kodėl Paulius rašė: „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose“ (Efeziečiams 6:12, kursyvas mūsų). Šiandien Šėtono vedami demonų pulkai irgi daro įtaką pasaulio galingiesiems ir visai žmonijai kurstydami baisiausią žiaurumą — genocidą, terorizmą, žudynes. Pakalbėkime, kaip priešintis toms galingoms dvasių ordoms.
Kuo turime apsiginkluoti?
10, 11. Kaip pasipriešinti Šėtonui ir nedoriesiems angelams?
10 Pasipriešinti Šėtonui ir nedoriesiems angelams savo jėgomis neįstengsime. Paulius pataria: „Būkite tvirti Viešpatyje ir jo galybės jėga.“ Pagalbos turime prašyti Dievą. Paulius tęsia: „Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas. [...] Imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktąją dieną pasipriešinti ir visa nugalėję, išsilaikyti“ (Efeziečiams 6:10, 11, 13).
11 Apaštalas dusyk ragina bendratikius imtis „visų Dievo ginklų“. Žodis „visų“ rodo, kad atremti demonų puldinėjimų nesugebėsime lengva ranka. Tad kokiais dvasiniais ginklais krikščionims būtina nedelsiant apsiginkluoti kovoje su demonais?
Tvirtai laikykimės
12. Kaip krikščionys gali susijuosti tiesa?
12 Paulius drąsina: „Tad [„tvirtai laikykitės“, NW], susijuosę strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais“ (Efeziečiams 6:14). Čia jis kalba apie du ginkluotės reikmenis — diržą strėnoms susijuosti ir šarvus. Kareivis privalėdavo segėti standų diržą, saugantį klubus, kirkšnis, pilvą; be to, diržas turėjo būti pakankamai tvirtas, kad išlaikytų kalavijo svorį. Mums irgi reikia, vaizdžiai tariant, standžiai susijuosti Biblijos tiesa, tai yra nenukrypstamai jos laikytis. Pavyzdžiui, ar kasdien skaitome Bibliją susidarę parankų tvarkaraštį? Ar tokie pat kruopštūs visi šeimos nariai? Ar tyrinėjame ir tai, kas aiškinama „ištikimo ir protingo vergo“ leidiniuose, pavyzdžiui, kas rytą su šeima aptariame dienos citatą? (Mato 24:45, Jr) Jeigu taip, vadinasi, klausome Pauliaus patarimo. Be to, turime vaizdajuostėse ir DVD diskuose įrašytų filmų, kurie moko vadovautis Šventuoju Raštu. Jei tvirtai laikysimės, visuomet elgsimės išmintingai ir nepasuksime į klystkelį.
13. Kaip apsaugosime savo simbolinę širdį?
13 Šarvai saugodavo kareivio krūtinę, širdį, kitus svarbius organus. Mes galime apsaugoti savo simbolinę širdį — krikščionišką asmenybę — ugdydamiesi meilę teisumui ir laikydamiesi teisingų Jehovos normų. Dėvėdami simbolinius šarvus, niekada nenuvertinsime Dievo Žodžio. Jeigu išmokome ‘nekęsti pikta ir mylėti gera’, nekelsime kojos į „jokį nedorą kelią“ (Amoso 5:15; Psalmyno 119:101).
14. Ką reiškia žodžiai „apsiavę kojas ryžtu skleisti taikos Evangeliją“?
14 Romėnų kareivis paprastai avėdavo patogią avalynę, nes leisdavosi į ilgus žygius — šimtus mylių keliaudavo imperijos keliais keleliais. O ką krikščionims reiškia žodžiai „apsiavę kojas ryžtu skleisti taikos Evangeliją“? (Efeziečiams 6:15) Tuo pasakoma, jog turime būti visuomet pasirengę. Kiekviena tinkama proga kalbėkime kitiems apie Dievo Karalystę (Romiečiams 10:13-15). Būdami užimti Jehovos paskirtu darbu, neduosime Velniui progos savo klastomis mūsų suvedžioti (Efeziečiams 6:11).
15. a) Kas byloja, jog didelis tikėjimo skydas yra labai svarbus ginkluotėje? b) Kokios „liepsnojančios strėlės“ gali pakirsti mūsų tikėjimą?
15 Paulius toliau sako: „Svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas liepsnojančias piktojo strėles“ (Efeziečiams 6:16, Brb). Pasiimti tikėjimo skydą, pasak Pauliaus, yra „svarbiausia“, taigi jis ginkluotėje būtinas. Nevalia pristigti tikėjimo. Jis tarsi didžiulis skydas saugo nuo Šėtono liepsnojančių strėlių. Kokios tos strėlės? Pavyzdžiui, skaudūs užgauliojimai, iškraipyti faktai ar tiesmukas melas ir kitokia taktika, kurios griebiasi priešininkai ir atskalūnai mėgindami susilpninti mūsų tikėjimą. Šios „strėlės“ — tai ir gundymas materialiniais dalykais: rūpintis turėti visko kuo daugiau, net lenktyniauti su tais, kurie puikuojasi prašmatniu namu ar automobiliu, demonstruoja savo brangius papuošalus, madingiausius drabužius. Užuot lyginęsi su kitais, stiprinkime savo tikėjimą, kad mūsų nesužeistų „liepsnojančios piktojo strėlės“. Kaip ugdytis ir išsaugoti tvirtą tikėjimą? (1 Petro 3:3-5; 1 Jono 2:15-17)
16. Kaip galime ugdytis tvirtą tikėjimą?
16 Puoselėkime artimą draugystę su Dievu — vis gilinkimės į Bibliją ir karštai melskimės. Prašykime Jehovą sustiprinti tikėjimą ir patys dėkime pastangas. Pavyzdžiui, ar stropiai ruošiamės kas savaitę Sargybos bokšto studijoms apmąstydami, kokiomis mintimis sueigoje galėtume pasidalyti su bendratikiais? Mūsų tikėjimas bus nepajudinamas, jeigu studijuosime Bibliją ir ją aiškinančius leidinius (Hebrajams 10:38, 39; 11:6).
17. Ką reiškia ‘pasiimti išganymo šalmą’?
17 Pabaigoje Paulius pasako, kas dar įeina į dvasinę ginkluotę: „Pasiimkite ir išganymo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį“ (Efeziečiams 6:17). Šalmas saugodavo kareivio galvą, kad nebūtų sužalotas gyvybiškai svarbus organas — smegenys. Taip ir mūsų krikščioniška viltis apsaugo protą (1 Tesalonikiečiams 5:8). Užuot pripildę jį pasaulietiškų siekių bei materialistinių troškimų, sekime Jėzaus pavyzdžiu — sutelkime dėmesį į Dievo duotą viltį (Hebrajams 12:2).
18. Kodėl turime reguliariai skaityti Bibliją?
18 Paskutinis iš Pauliaus paminėtų ginklų, sergstinčių mus nuo Šėtono ir demonų, — Dievo žodžiai, užrašyti Biblijoje. Tai dar viena paskata reguliariai skaityti Šventąjį Raštą. Gerai išmanydami Dievo Žodį apsisaugosime nuo Šėtono melo bei demonų mokslų, taip pat nuo atskalūnų pagiežingų kalbų.
„Kiekvienu metu melskitės“
19, 20. a) Kas laukia Šėtono ir demonų? b) Kas padeda stiprinti dvasingumą?
19 Netrukus Dievas nubaus nedorėlius mirtimi, o Velniui ir demonams nebeleis daugiau kenkti. Šėtonas žino „mažai beturįs laiko“. Jis įniršęs kaunasi su tais, „kurie laikosi Dievo įsakymų ir saugoja Jėzaus liudijimą“ (Apreiškimo 12:12, 17). Būtina pasipriešinti Šėtonui ir demonams.
20 Kokie dėkingi esame už paraginimą apsiginkluoti visais Dievo ginklais! Savo patarimus Paulius baigia taip: „Kiekvienu metu melskitės Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymais. Be paliovos budėkite, malda užtardami visus šventuosius“ (Efeziečiams 6:18). Malda gali sustiprinti mūsų dvasingumą ir padėti išlikti budriems. Dėkimės širdin apaštalo žodžius ir nepaliaukime melstis, nes tik taip atsilaikysime prieš Šėtoną ir jo bendrininkus demonus.
Ką sužinojai?
• Iš kur atsirado Šėtonas ir demonai?
• Kiek Velnias galingas?
• Kuo galime apsiginkluoti prieš Šėtoną ir demonus?
• Kaip apsiginkluoti visa Dievo ginkluote?
[Iliustracijos 26 puslapyje]
„Dangiškosios būtybės žiūrėjo į jas“
[Iliustracija 28 puslapyje]
Ar gali išvardinti ir apibūdinti visas šešias dvasinės ginkluotės dalis?
[Iliustracijos 29 puslapyje]
Kaip visa tai padeda gintis nuo Šėtono ir demonų?