Apsiginkluokite visais Dievo ginklais

„Apsiginkluokite visais Dievo ginklais, kad galėtumėte išsilaikyti prieš velnio klastas.“ (EFEZIEČIAMS 6:11)

1, 2. Papasakok savais žodžiais, kokie dvasiniai ginklai būtini krikščioniui.

PIRMAJAME m. e. amžiuje Roma buvo savo stiprybės viršūnėje. Romėnų legionų galia šis miestas valdė didumą tuo laiku žinomo pasaulio. Ta armija, pasak vieno istoriko, buvo „pajėgiausia visų laikų karinė organizacija“. Romėnų kariuomenę sudarė profesionalūs ištreniruoti bei griežtos drausmės išmokyti kareiviai, bet jų sėkmė mūšiuose priklausė ir nuo ginklų. Tokia romėnų kareivio amunicija apaštalas Paulius pailiustravo krikščionių dvasinę ginkluotę, būtiną norint veiksmingai pasipriešinti Velniui.

² Šie dvasiniai ginklai suminėti Efeziečiams 6:14-17. Paulius rašė: „Stovėkite, susijuosę strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais ir apsiavę kojas ryžtu skleisti taikos Evangeliją. Visais atvejais pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas ugningas piktojo strėles. Pasiimkite ir išganymo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį.“ Pauliaus išvardyti ginklai gerai saugojo romėnų kareivį. Pagrindinis iš jų, kaunantis su priešininku, buvo kalavijas.

 3. Kodėl turime paklusti Jėzaus Kristaus nurodymams ir sekti jo pavyzdžiu?

³ Romėnų armijos sėkmę lėmė ne tik ginkluotė bei pasirengimas, bet ir kareivių klusnumas savo vadui. Krikščionys irgi turi paklusti Jėzui Kristui, kuris Biblijoje vadinamas „tautų valdovu“. (Izaijo 55:4) Jis taip pat yra „Bendruomenės galva“. (Efeziečiams 5:23, Jr) Jėzus nurodo, kaip grumtis mūsų dvasinėje kovoje, ir duoda puikų pavyzdį, kaip dėvėti dvasinę ginkluotę. (1 Petro 2:21) Kadangi krikščionies asmenybė labai priklauso nuo to, kokia jo dvasinė ginkluotė, Šventasis Raštas pataria „apsiginkluoti“ Kristaus mintimi. (1 Petro 4:1) Kalbėdami apie kiekvieną mūsų dvasinio arsenalo dalį ir stengdamiesi perprasti jo svarbą bei galią, pavyzdžiu laikysime Jėzų.

Strėnų, krūtinės ir kojų apsauga

 4. Kuo svarbus buvo diržas kario ginkluotėje ir ką tai rodo?

⁴ Susijuosę strėnas tiesa. Bibliniais laikais kariai juosėdavo platų — nuo 5 iki 15 centimetrų — odinį diržą. Jis apsaugodavo kario liemenį, taip pat būdavo patogus segėti kalaviją. Karys apsijuosdavo diržą rengdamasis mūšiui. Paulius paminėjo jį norėdamas parodyti, kiek Šventojo Rašto tiesa turi veikti mūsų gyvenimą. Ja tarsi diržu reikia tvirtai susijuosti, kad gyventume vadovaudamiesi tiesa ir bet kokiu momentu galėtume ja gintis. (Psalmyno 43:4 [43:3, Brb]; 1 Petro 3:15) Todėl būtina kruopščiai studijuoti ir apmąstyti Bibliją. Jėzus Dievo įstatymą ‘turėjo širdyje’. (Psalmyno 40:9 [40:8, Brb]) Priešininkų klausinėjamas jis iš atminties cituodavo Rašto eilutes. (Mato 19:3-6; 22:23-32)

 5. Paaiškink, kaip Rašto patarimai padeda išmėginimų bei gundymų metu.

⁵ Jeigu vadovaujamės Biblijos tiesa, ji apsaugos nuo klaidingo mąstymo ir padės išmintingai apsispręsti. Kai esame gundomi arba mėginami, Biblijos nurodymai sustiprins ryžtą daryti, kas teisinga. Taip tarsi matysime savo Didžiausiąjį Mokytoją, Jehovą, ir girdėsime iš paskos tariamus žodžius: „Štai tikrasis kelias! Juo eikite!“ (Izaijo 30:20, 21)

 6. Kodėl simbolinė širdis turi būti apsaugota ir kaip ją saugo teisumas?

⁶ Teisumo šarvai. Kario šarvai apsaugodavo svarbiausią organą — širdį. Mūsų simbolinei širdžiai, tai yra vidiniam žmogui, reikia ypatingos apsaugos, nes esame linkę į bloga. (Pradžios 8:21) Todėl turime sužinoti ir branginti teisingas Jehovos normas. (Psalmyno 119:97, 105) Jeigu mylėsime teisumą, atmesime pasaulio mąstyseną, ignoruojančią arba menkinančią aiškius Dievo nurodymus. Be to, mylėdami, kas teisu, ir nekęsdami pikto, išvengsime tokių poelgių, kurie gali sugriauti mūsų gyvenimą. (Psalmyno 119:99-101; Amoso 5:15) Čia irgi pavyzdys yra Jėzus, nes apie jį Rašte pasakyta: „Tu pamilai teisumą ir nekentei nedorybės.“ (Hebrajams 1:9)a

 7. Kodėl romėnų kareiviui reikėjo geros avalynės ir ką ji vaizduoja?

⁷ Apsiavę kojas ryžtu skleisti taikos Evangeliją. Romėnų kareiviams reikėdavo patvarios avalynės, nes per žygį kasdien paprastai nukeliaudavo 30 kilometrų ir dėvėdavo bei nešiodavosi apie 30 kilogramų ginkluotės ir kitų reikmenų. Paulius deramai paminėjo apavą kaip įvaizdį mūsų ryžto skelbti Karalystės žinią kiekvienam, kas klausosi. Tai svarbu, nes kaipgi žmonės sužinos apie Jehovą, jei nebūsime pasiruošę ir noriai nusiteikę skelbti šią žinią? (Romiečiams 10:13-15)

 8. Kaip galime sekti Jėzaus, gerosios naujienos skelbėjo, pavyzdžiu?

⁸ Kokia veikla Jėzui buvo svarbiausia? Romėnų valdytojui Poncijui Pilotui jis pasakė: ‘Aš tam ir atėjau į pasaulį, kad liudyčiau tiesą.’ Jėzus skelbdavo tiesą, kur tik rasdavo klausytojų, ir jį ši tarnystė taip džiugino, kad buvo svarbesnė nei fiziniai poreikiai. (Jono 4:5-34; 18:37) Jei ir mes, kaip Jėzus, trokšime pranešti gerąją naujieną, rasime daug progų ja dalintis. Be to, būdami atsidėję šiai veiklai, liksime dvasiškai stiprūs. (Apaštalų darbų 18:5)

Skydas, šalmas ir kalavijas

 9. Nuo ko apgindavo romėnų kareivį didelis skydas?

⁹ Tikėjimo skydas. Graikiškas žodis, čia išverstas „skydas“, nurodo didelį skydą, dengiantį didumą kūno. Jis apsaugodavo nuo ‘ugningų strėlių’, paminėtų Efeziečiams 6:16. Bibliniais laikais kareiviai naudodavo strėles, padarytas iš tuščiavidurės nendrės: joje įtvirtindavo plieninę gilzę, pripildytą degamosios alyvos. Vienas biblistas rašo, kad tokios strėlės buvo „vienos iš pavojingiausių ginklų senovės karuose“. Jei kareivis neapsisaugodavo nuo šių strėlių dideliu skydu, jį galėdavo sunkiai sužeisti arba net nužudyti.

10, 11. a) Kokiomis „ugningomis strėlėmis“ Šėtonas gali sužlugdyti mūsų tikėjimą? b) Kaip Jėzaus pavyzdys rodo tikėjimo svarbą per išmėginimus?

¹⁰ Kokias ugningas strėles laido Šėtonas siekdamas sužlugdyti mūsų tikėjimą? Tai persekiojimas arba priešiškas nusistatymas šeimoje, darbe, mokykloje. Siekis turėti kuo daugiau daiktų bei amorãlios vilionės taip pat pakirto kai kurių krikščionių dvasingumą. Kad apsisaugotume nuo tokių pavojų, ‘visais atvejais privalome pasiimti didelį tikėjimo skydą’. Tikėjimą ugdomės semdamiesi žinių apie Jehovą, nuolat bendraudami su juo maldoje ir mokėdami įžvelgti, kaip jis mus saugo bei laimina. (Jozuės 23:14; Luko 17:5; Romiečiams 10:17)

¹¹ Gyvendamas žemėje Jėzus parodė, koks svarbus tvirtas tikėjimas sunkiu laiku. Jis visiškai pasikliovė savo Tėvo sprendimais ir džiaugėsi vykdydamas jo valią. (Mato 26:42, 53, 54; Jono 6:38) Net ir labai sielvartaudamas Getsemanės sode, Jėzus Tėvui pasakė: „Ne kaip aš noriu, bet kaip tu!“ (Mato 26:39) Jėzus niekada nepamiršdavo, kaip svarbu likti ištikimam savo Tėvui ir džiuginti jo širdį. (Patarlių 27:11) Jeigu mes irgi šitaip pasitikime Jehova, kritika bei priešiškumas nesusilpnins mūsų tikėjimo. Priešingai, jis stiprės, jei pasikliausime Dievu, rodysime jam meilę ir laikysimės jo įsakymų. (Psalmyno 19:8-12 [19:7-11, Brb]; 1 Jono 5:3) Joks materialinis atlygis nei akimirksnio malonumai nelygintini su tomis Jehovos palaimomis, kurios laukia jį mylinčių. (Patarlių 10:22)

12. Ką svarbaus apsaugo simbolinis šalmas ir kodėl tai būtina?

¹² Išganymo šalmas. Šalmas saugodavo kareivio galvą, vadinasi, ir smegenis — intelekto centrą. Mūsų krikščioniška viltis prilyginama šalmui, nes saugo protą. (1 Tesalonikiečiams 5:8) Nors jį pripildėme tikslių žinių iš Dievo Žodžio, esame silpni, netobuli. Mūsų mąstyseną lengva sugadinti. Šio pasaulio siekiai gali atitraukti dėmesį nuo Dievo duotos vilties arba net ją sužlugdyti. (Romiečiams 7:18; 12:2) Velnias tuščiai stengėsi atitraukti Jėzų siūlydamas „viso pasaulio karalystes bei jų didybę“. (Mato 4:8) Jėzus ryžtingai atmetė tokį pasiūlymą ir Paulius apie Jį pasakė: „Dėl jam skirto džiaugsmo [Jėzus] ištvėrė kančių stulpą nepaisydamas gėdos ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje.“ (Hebrajams 12:2, NW)

13. Kaip galime išsaugoti tikėjimą ateities viltimi?

¹³ Pasitikėjimas, kokį turėjo Jėzus, nekyla savaime. Jeigu mes, užuot sutelkę dėmesį į ateities viltį, pripildysime protą šio pasaulio svajonių bei siekių, tikėjimas Dievo pažadais nusilps. Laikui bėgant visai prarasime viltį. O jeigu nuolat apmąstysime Dievo pažadus, nenustosime džiaugęsi jo duota viltimi. (Romiečiams 12:12)

14, 15. a) Kas yra mūsų dvasinis kalavijas ir kaip juo naudotis? b) Pateik pavyzdį, kaip dvasios kalavijas padeda priešintis gundymui.

¹⁴ Dvasios kalavijas. Dievo Žodis, arba žinia, užrašyta Biblijoje, yra kaip aštrus dviašmenis kalavijas, galįs sunaikinti religines melagystes ir dvasiškai išlaisvinti teisios širdies žmones. (Jono 8:32; Hebrajams 4:12) Šiuo dvasios kalaviju ginamės, kai esame gundomi arba kai atskalūnai mėgina sugriauti mūsų tikėjimą. (2 Korintiečiams 10:4, 5) Kokie mes dėkingi, kad ‘visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir parengia kiekvienam geram darbui’! (2 Timotiejui 3:16, 17)

¹⁵ Šėtono gundomas dykumoje Jėzus veiksmingai naudojosi dvasios kalaviju — gynėsi nuo klaidingų samprotavimų bei vilionių. Į kiekvieną Šėtono gundymą jis atsakydavo: „Parašyta.“ (Mato 4:1-11) Deividas, vienas Jehovos liudytojas iš Ispanijos, irgi įsitikino, kad Raštas padeda įveikti gundymus. Kai vaikinas buvo 19-os, patraukli jauna moteris, dirbanti toje pačioje valymo įmonėje, pasiūlė jam „drauge pasilinksminti“. Deividas atmetė jos siūlymą ir paprašė savo vadovo perkelti į kitą vietą, kad situacija nebepasikartotų. „Prisiminiau Juozapo pavyzdį, — pasakoja jaunuolis. — Jis atsisakė amoraliai pasielgti ir tuoj pat pasišalino. Taip padariau ir aš.“ (Pradžios 39:10-12)

16. Paaiškink, kaip turime lavintis, kad ‘be iškraipymų skelbtume tiesos žodį’.

¹⁶ Jėzus taip pat naudojo dvasios kalaviją padėti kitiems išsivaduoti iš Šėtono valdžios. „Mano mokslas ne mano, — pasakė Jėzus, — bet to, kuris yra mane siuntęs.“ (Jono 7:16) Kad galėtume mokyti taip sumaniai kaip Jėzus, turime lavintis. Apie romėnų kareivius žydų istorikas Juozapas Flavijus rašė: „Visi kariai kasdien treniruojasi labai uoliai, tarsi dalyvautų kautynėse, todėl lengvai atlaiko alinančius mūšius.“ Savo dvasinėje kovoje turime naudotis Biblija. Negana to, reikia ‘stengtis Dievui pasirodyti tinkamais darbininkais, neturinčiais ko gėdytis, be iškraipymų skelbiančiais tiesos žodį’. (2 Timotiejui 2:15) O kokį didelį pasitenkinimą jaučiame, kai iš Rašto atsakome susidomėjusiam žmogui į nuoširdžius klausimus!

Melskis kiekvienu metu

17, 18. a) Kaip malda padeda priešintis Šėtonui? b) Pateik pavyzdį, rodantį maldos galią.

¹⁷ Suminėjęs visą dvasinę ginkluotę, Paulius duoda dar vieną svarbų patarimą. Priešindamiesi Šėtonui, krikščionys turi ‘melstis visokeriopomis maldomis ir prašymais’. Ar dažnai? „Kiekvienu metu melskitės Dvasioje“, — rašė Paulius. (Efeziečiams 6:18) Kai esame gundomi, mėginami, nusivylę, malda gali nepaprastai sustiprinti. (Mato 26:41) Jėzus „garsiai šaukdamas ir liedamas ašaras, ... siuntė prašymus bei maldavimus tam, kuris galėjo jį išgelbėti nuo mirties, ir buvo išklausytas dėl savo pagarbios baimės“. (Hebrajams 5:7)

¹⁸ Milagros, daugiau kaip 15 metų prižiūrinti lėtine liga sergantį sutuoktinį, pasakoja: „Kai būnu prislėgta, kreipiuosi į Jehovą malda. Niekas negali man padėti labiau negu jis. Tiesa, būna momentų, kai, atrodo, nebeištversiu. Vėl pasimeldžiu Jehovai ir pajuntu atgavusi jėgas, sutvirtėjusi dvasia.“

19, 20. Ko mums reikia, kad laimėtume kovą su Šėtonu?

¹⁹ Velnias žino, kad jo laikas trumpas ir iš visų jėgų stengiasi mus įveikti. (Apreiškimo 12:12, 17) Turime gintis nuo šio galingo priešo ir ‘kovoti gerąją tikėjimo kovą’. (1 Timotiejui 6:12) Tam reikia galybės gausos. (2 Korintiečiams 4:7) Mums būtina ir Dievo šventosios dvasios parama, todėl turime jos melsti. Jėzus pasakė: „Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo.“ (Luko 11:13)

²⁰ Akivaizdu, jog būtina apsiginkluoti visa Jehovos teikiama ginkluote. Vadinasi, reikia ugdytis tokias dieviškąsias savybes kaip tikėjimas bei teisumas. Taip pat turime mylėti tiesą it vaikščiotume ja susijuosę, kad būtume pasirengę skelbti gerąją naujieną kiekviena proga ir aiškiai turėtume omenyje ateities viltį. Privalome išmokti sumaniai naudotis dvasios kalaviju. Dėvėdami visą Dievo ginkluotę, galime nugalėti grumtynėse su dvasinėmis blogio jėgomis ir pašlovinti šventą Jehovos vardą. (Romiečiams 8:37-39)

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kas geriausiai parodo, kaip dėvėti dvasinę ginkluotę, ir kodėl turime šį pavyzdį kruopščiai ištyrinėti?

• Kaip galime apsaugoti savo protą ir simbolinę širdį?

• Kaip galime sumaniai naudotis dvasios kalaviju?

• Kodėl turime melstis kiekviena proga?

[Iliustracijos 17 puslapyje]

Uolus Biblijos studijavimas gali skatinti mus skelbti gerąją naujieną kiekviena proga

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Mūsų tikra viltis padeda atlaikyti išmėginimus

[Iliustracijos 19 puslapyje]

Ar tu naudojiesi „dvasios kalaviju“ tarnyboje?