‛Teisingai pateikti tiesos žodį’
DIEVO Žodis yra labai svarbių mūsų sėkmingam gyvenimui principų lobynas. Jis padeda tarną mokyti, barti ir taisyti (2 Timotiejui 3:16, 17). Tačiau kad turėtume visapusišką naudą iš šio dieviškojo vadovo, mes privalome laikytis apaštalo Pauliaus patarimo Timotiejui: „Uoliai stenkis pasirodyti Dievui tinkamas, neturįs gėdytis darbininkas, teisingai pateikiąs tiesos žodį“ (2 Timotiejui 2:15, NTP).
Dievo Žodis, be kita ko, yra palygintas su maistingu pienu, stipriu valgiu, gaivinančiu ir apvalančiu vandeniu, veidrodžiu ir aštriu kalaviju. Supratęs, ką reiškia šie posakiai, tarnas sumaniai naudosis Biblija.
Dievo Žodžio pieno dalijimas
Pienas — tai tas maistas, kurio reikia naujagimiams. Kūdikiui augant, jo racionas palaipsniui papildomas kietu maistu, bet iš pradžių jis gali suvirškinti tik pieną. Daugeliu atžvilgių tie, kuriems mažai žinomas Dievo Žodis, yra kaip kūdikiai. Nesvarbu, ar žmogus neseniai domisi Dievo Žodžiu, ar jau kuris laikas kaip susipažinęs su juo, jeigu jo supratimas, kas sakoma Biblijoje, yra tik elementarus, dvasine prasme jis yra kūdikis, kuriam reikia lengvai virškinamo maisto — dvasinio „pieno“. Jis dar negali suvirškinti „stipraus valgio“ — Dievo Žodžio gelmių (Žydams 5:12).
Tokia padėtis buvo naujai sudarytame korintiečių susirinkime, kai Paulius rašė jiems: „Maitinau jus pienu, o ne kietu maistu, kurio jūs dar negalėjote priimti“ (1 Korintiečiams 3:2). Korintiečiams pirmiausia reikėjo išmokti „Dievo žodžių pradinių pagrindų“ (Žydams 5:12, NTP). Pagal savo išlavėjimo lygį jie dar negalėjo suvirškinti to, kas yra „Dievo gelmės“ (1 Korintiečiams 2:10).
Panašiai kaip Paulius, krikščioniškieji tarnai šiandieną rūpinasi dvasiniais kūdikiais duodami jiems „pieno“, tai yra padėdami įgyti tvirtą svarbiausių krikščioniškų mokymų pagrindą. Jie skatina tokius naujus ar nesubrendusius asmenis ‛trokšti dvasinio, neatmiešto pieno’ (1 Petro 2:2). Apaštalas Paulius parodė suprantąs, kad naujiems žmonėms reikia specialaus dėmesio, kai rašė: „Kiekvienas, kas minta pienu, dar neišmano teisumo mokslo, nes tebėra kūdikis“ (Žydams 5:13). Iš Dievo tarnų reikalaujama, kad jie būtų kantrūs, atidūs, supratingi ir švelnūs, kai dalijasi grynu Žodžio pienu su naujais ir nepatyrusiais asmenimis per Biblijos studijas namuose bei susirinkime.
Tiekti kietą Dievo Žodžio maistą
Krikščioniui, norinčiam augti, kad būtų išgelbėtas, reikia daugiau negu „pieno“. Jei jis aiškiai suprato pagrindines Biblijos tiesas ir jas priėmė, tai yra pasiruošęs toliau pereiti prie ‛stipraus maisto, deramo subrendusiems’ (Žydams 5:14). Kaip jis gali tai padaryti? Daugiausia laikydamasis reguliarių asmeninių studijų tvarkaraščio ir lankydamasis krikščionių sueigose. Tokie geri įpročiai padės krikščioniui būti dvasiškai stipriam, subrendusiam ir veiksmingai tarnauti (2 Petro 1:8). Neužmirškime, kad prie dvasinio maisto, be pažinimo, priklauso dar ir Jehovos valios vykdymas (Jono 4:34).
Šiandieną „ištikimas bei protingas vergas“ yra paskirtas aprūpinti Dievo tarnus maistu deramu laiku ir padėti jiems suprasti „daugeriopą Dievo išmintį“. Jehova per savo dvasią atskleidžia Rašto tiesų gelmes panaudodamas šį lojalų vergą, kuris ištikimai spausdina dvasinį „maistą tinkamu laiku“ (Mato 24:45-47, NW; Efeziečiams 3:10, 11; palygink Apreiškimo 1:1, 2). Kiekvienas krikščionis yra įpareigotas pasisemti kuo daugiausia naudos iš to spausdinto maisto (Apreiškimas 1:3).
Žinoma, Biblijoje yra kai kurių „sunkiai suprantamų dalykų“ net subrendusiems krikščionims (2 Petro 3:16). Joje esama mįslingų posakių, pranašysčių bei palyginimų, kuriuos norint suprasti reikia daug studijuoti ir apmąstyti. Todėl asmeniškai studijuoti reiškia kastis į Dievo Žodį (Patarlių 1:5, 6; 2:1-5). Šiuo atžvilgiu ypatinga atsakomybė tenka vyresniesiems, kai jie moko susirinkimą. Vyresnieji, ar jie vestų Susirinkimo knygos studiją arba Sargybos bokšto studiją, ar sakytų viešąsias kalbas, ar atliktų bet kokią kitą mokymo programos tarnybą, turi gerai žinoti visą savo medžiagą ir būti pasiruošę atkreipti dėmesį į savo „mokymo meną“, nes jie tiekia kietą dvasinį maistą susirinkimui (2 Timotiejui 4:2, NW).
Vanduo, kuris apvalo ir atgaivina
Jėzus pasakė samarietei prie šulinio, kad jis duos jai gerti kažką tokio, kas taps joje „versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą“ (Jono 4:13, 14; 17:3). Šis gyvybę teikiantis vanduo yra visos Dievo priemonės, skirtos įgyti gyvenimą per Dievo Avinėlį, ir jos nurodytos Biblijoje. Kaip asmenys, trokštantys šio „vandens“, mes priimame dvasios ir Kristaus sužadėtinės kvietimą ‛semtis dovanai̇̃ gyvybės vandens’ (Apreiškimas 22:17). Geriant šį vandenį galima gauti amžinąjį gyvenimą.
Be to, Biblija nustato moralines bei dvasines normas tikriesiems krikščionims. Taikydami šias Dievo nustatytas normas, mes esame apvalyti Jehovos Žodžiu, „nuplauti“ nuo visų įpročių, kurių nekenčia Jehova Dievas (1 Korintiečiams 6:9-11). Dėl šios priežasties tiesa, esanti įkvėptame Žodyje, vadinama „vandens baseinu“ (Efeziečiams 5:26, NW). Jei mes neleidžiame Dievo tiesai apvalyti mus tokiu būdu, mūsų garbinimas jam bus nepriimtinas.
Įdomu, kad vyresnieji, kurie ‛teisingai pateikia tiesos žodį’, taip pat palyginami su vandeniu. Izaijas sako, kad jie yra „kaip vandens versmės sausoje vietoje“ (Izaijo 32:1, 2, ŠvR). Mylintiems vyresniesiems tinka šis apibūdinimas, kai jie lanko savo brolius kaip dvasiniai ganytojai, panaudodami Dievo gaivinantį Žodį ugdyti, paguosti, suteikti dvasinę informaciją, kuri stiprina ir palaiko. (Palygink Mato 11:28, 29.)a
Susirinkimo nariai trokšta vyresniųjų apsilankymų. „Aš žinau, kaip gali nuraminti vyresnieji, ir todėl esu laiminga, kad Jehova pasirūpino tokia priemone“, — pasakoja Boni. Linda, vieniša motina, rašo: „Drąsindami Raštu, vyresnieji padėjo man įveikti sunkumus. Jie išklausydavo ir rodė užuojautą.“ Maiklas sako: „Jų dėka pasijutau esąs narys organizacijos, kuri rūpinasi.“ „Vyresniųjų aplankymai padėdavo man įveikti sunkius depresijos momentus“, — kalba kita moteris. Dvasiškai stiprinantis vyresniojo apsilankymas yra kaip šaltas gaivinantis gėrimas. Panašūs į avis žmonės yra paguodžiami, kai mylintys vyresnieji jiems padeda suprasti, kaip Rašto principai pritaikomi jų situacijoje (Romiečiams 1:11, 12; Jokūbo 5:14).
Naudokis Dievo Žodžiu kaip veidrodžiu
Kai asmuo vartoja stiprų maistą, jo tikslas nėra tik mėgautis skoniu. Greičiau jis tikisi pasisotinti, kad galėtų veikti. Jei jis yra vaikas, tai tikisi, kad maistas padės jam augti ir tapti subrendusiu žmogumi. Panašiai yra ir su dvasiniu maistu. Asmeniškai studijuoti Bibliją gali būti malonu, bet ši priežastis nėra vienintelė tai daryti. Dvasinis maistas turi pakeisti mus. Jis padeda mums atpažinti dvasios vaisius bei juos vesti ir apsivilkti ‛nauju žmogumi, kuris atnaujinamas tobulam pažinimui pagal savo Kūrėjo paveikslą’ (Kolosiečiams 3:10; Galatams 5:22-24). Dvasinis maistas taip pat padeda mums bręsti, kad galėtume geriau pritaikyti Rašto principus spręsdami savo problemas ir gelbėdami kitiems jas įveikti.
Iš kur galime žinoti, ar Biblija daro mums tokį poveikį? Mes naudojamės Biblija kaip veidrodžiu. Jokūbas pasakė: „Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai... Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris stebi savo gimtąjį veidą veidrodyje. Pasižiūrėjo ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo. Bet kas geriau įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį įsimena, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas už savo darbą“ (Jokūbo 1:22-25).
Mes ‛įsižiūrime’ į Dievo Žodį, kai tyrinėjame jį atidžiai ir palyginame, ar esame tokie, kokie turime būti pagal Dievo normas. Tai darydami, mes būsime „žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai“. Biblija turės puikų poveikį mums.
Dievo Žodis kaip kalavijas
Galiausiai apaštalas Paulius padeda mums suprasti, kaip galime naudotis Dievo Žodžiu lyg kalaviju. Perspėdamas mus dėl „kunigaikštysčių, valdžių, šių tamsybių pasaulio valdovų ir dvasinių blogio jėgų dangaus aukštumose“, jis ragina ‛pasiimti Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį’ (Efeziečiams 6:12, 17). Dievo Žodis yra būtinas ginklas, kuriuo galime naudotis, kad pašalintume bet kokias mintis, kurios „sukyla prieš Dievo pažinimą“ (2 Korintiečiams 10:3-5).
Neabejotinai „Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas“ (Žydams 4:12, ŠvR). Jehova kalba žmonijai visuose savo įkvėpto Žodžio puslapiuose. Gerai panaudok jį mokydamas kitus ir demaskuodamas klaidingas doktrinas. Naudokis juo kitus drąsinti, ugdyti, gaivinti, guosti, skatinti bei dvasiškai stiprinti. Ir Jehova ‛tepadaro tave tinkamą viskam, kas gera, idant vykdytumei jo valią’, kad visada darytumei, kas „jo akims patinka“ (Žydams 13:21).
[Išnaša]
a Žiūrėk 1993 metų rugsėjo 15 d. Sargybos bokšte (rusų k.) straipsnį, pavadintą „Jie su užuojauta gano aveles“, puslapiai 20—23.
[Iliustracija 31 puslapyje]
Vyresnieji drąsina kitus ‛teisingai pateikdami tiesos žodį’